Neišduosiu jokios paslapties, jei pasakysiu, kad EGR išjungimo / uždarymo / išprogramavimo procedūra yra viena iš populiariausių. Tai visai nestebina, nes šis elementas dyzeliniuose varikliuose genda dažniausiai - nepriklausomai nuo gamintojo markės ar variklio darbinio tūrio. Ir neturi reikšmės, koks tai automobilis - ar senas, ar jaunas, EGR'ai genda pas visus vienodai ir anksčiau ar vėliau nenaujose mašinose jie vistiek nustoja veikti gana greitai, ypač važinėjant trumpais atstumais ir nespėjusiam užšilti varikliu.
Taigi kokie yra naudojami metodai eliminuojant šį vožtuvą? Pabandom apžvelgti visas situacijas, kurias sutikau savo praktikoje diagnozuodamas programinę įrangą. Apie finansinę pusę nekalbėsiu, kadangi nėra jokio ryšio tarp pasirinkto programavimo metodo ir kainos. Jūs galite sumokėti nebrangiai už tobulai atliktą darbą ir galite išleisti astronominę sumą už paprastą EGR'o uždarymą, kurį padaryti sugeba vos ne kiekvienas eilinis studentukas. T.y. sumokėta suma visiškai neatspindi darbo kokybės.
EGR programavimo metodai
Pradžiai gal pabandom pasiaiškinti, kokie galimi programavimo metodai, kad atsirastų nors kažkoks supratimas apie ką kalbam. Beje, šiame straipsnyje visa informacija bus konkrečiai susieta su pačiais populiariausiais variklių valdymo kompiuteriais - EDC16 ir PSG16, kadangi jie yra panašūs. Kitiems kompiuterių tipams sutinkama ir kitokių metodų nei čia išvardinti, tad nereikėtų tapatinti 100% čia pateiktos informacijos su savo automobiliu, jeigu jame stovi kitoks valdymo kompiuteris, nors iš esmės informacija gal ir bus panaši.
Taigi, jūs sugalvojote atsikratyti dėl kažkokios priežasties savo automobilio EGR'u. Šiame technikos amžiuje tai nėra sudėtingas uždavinys. Jūs važiuojate pas programuotojus, duodate jiems užduotį jį išoperuoti, jie padaro šią operaciją, jūs pasiimate "pataisytą" automobilį ir išvažiuojate. O po to... arba džiaugiatės rezultatu, arba turite dar daugiau problemų. Klausimas - dėl ko? Priežastys gali būti įvairios, pvz. neteisingai pasirinktas programavimo metodas arba nekorektiškai atlikta programavimo procedūra. Dėl pirmojo varianto, t.y. dėl pasirinkto metodo, jums reiktų žinoti, kad EGR'ą galima eliminuoti dviem metodais: 1. tik paprastai UŽDARYTI, kad jis nesidarinėtų ir 2. Išprogramuoti visiškai, kad jo nematytų, nevaldytų sistema.
Pirmas metodas labai dažnai (bet ne visada) būna pigesnis, kadangi jo įvykdymui daug sugebėjimų nereikia - informacija yra lengvai prieinama vos ne kiekviename čiptiuningo forume. Greičiausia dėl šios priežasties uždarymo procedūrą radau daugiau nei 99% nuskaitytų kompiuterių ir pasitaikė tik vienas kitas atvejis, kai EGR'as buvo išprogramuotas pilnai.
Aš pagal nutylėjimą EGR'us visada išprogramuoju visiškai, kad nebūtų ateityje problemų nei jums, nei automobiliui, bei nereikėtų turėti papildomų finansinių išlaidų. Dėl to jūs gaunate lifetime garantiją programavimo darbams, t.y. visam variklio valdymo kompiuterio gyvavimo laikui. O jeigu kažkada prireiks pakeisti kompiuterį ar siurblį (PSG16 atveju), tai sąnaudos naujo kompiuterio programavimui bus labai minimalios. Tais atvejais, kai norite sutaupyti kelis euriukus iš anksto, įspėkite mane prieš programuojant, kad jums tereikia EGR'ą paprasčiausiai uždaryti ir nebūtina jo pilnai išprogramuoti. Tokiu atveju operacija kainuos pigiau. Jei abejojate, kurį variantą pasirinkti, apie pliusus ir minusus paskaitysite žemiau - jums teliks tik pasirinkti, kas jums tinka ir reikalingas tik EGR'o uždarymas ar būtinas pilnas išprogramavimas.
Variantas Nr. 1: EGR uždarymas
Tai dažniausiai sutinkamas metodas, kurio esmė yra sustabdytas EGR'o veikimas, užnulinant jo valdymo įtampą. Viskas labai paprasta: nėra valdymo įtampos - nėra kam darinėti EGR'ą. Jis visą laiką būna užsidaręs, tad recirkuliacinės dujos nebegrįžta į įsiurbimo kolektorių. Apie šį metodą informacijos yra pilnas internetas, todėl jį naudoja visi kas netingi - pradedant nuo eilinio studentuko, baigiant didžiausiais servisais. Tad jeigu turite galvą ir šiek tiek gabumų naudotis kompiuterine technika bei jūsų mašinoje yra įmontuotas EDC16 kompiuteris, tai EGR'ą išjungti galite ir patys. Didelių sugebėjimų panaudoti šitokį metodą tikrai nereikia.
Tačiau yra vienas BET - šis metodas tinkamas tik tuo atveju, kol veikia elektrinė EGR'o valdymo dalis, kadangi pats EGR'as nėra išprogramuojamas - yra sustabdomas tik jo veikimas. Tad, jeigu jau neveikia EGR'o elektrinė dalis arba ateityje, jai sugedus, vis dėlto teks dar kartą kreiptis į programuotojus, kad EGR'ą išprogramuotų pilnai. To nepadarius, automobilis dažniausiai pereina į avarinį režimą, t.y. ribojamos apsukos, ribojama variklio galia, užsidega "check engine" ženklukas (liaudyje labai populiarus EGR'o lemputės pavadinimu), taigi automobilio eksploatacija bus komplikuota. Ir jau tada už tą patį darbą jums teks mokėti antrą kartą. Bet ir tai dar ne viskas - susidursite su dar viena problema: bus sunku rasti tokį programuotoją, kuris pilnai išprogramuos EGR'ą korektiškai, t.y. nepaveikiant kitų variklio sistemų darbo. Klausimas - kodėl? Manau, todėl, kad laisvai internete tokios informacijos jau neberasite, teks arba pirkti sprendimą, arba knaisiotis po programos valdymo kodą.
Išvada - tinkamas metodas, kai reikia tik uždaryti gerai veikiantį EGR'ą. Tolimoje perspektyvoje gali tekti susimokėti antrą kartą už normalų EGR'o išprogramavimą. Kaip patikrinti šio metodo panaudojimą - užtenka atjungti jungtį nuo EGR'o (kalbame tik apie elektrinius EGR'us) ir skydelyje turėtų užsidegti stebuklinga "EGR'o lemputė" kodiniu pavadinimu "CHECK ENGINE". Mašina turi pereiti į avarinį režimą.
Variantas Nr. 2: EGR uždarymas ir klaidų indikacijos blokavimas
Antras pagal populiarumą metodas: Jo principas - Variantas Nr. 1 + ištrintas klaidų (DTC) indikacijos blokas. Geriausiu atveju tai atrodo taip - uždaromas EGR'as pirmu metodu, plius ištrinama su EGR'u susijusių klaidų indikacija, dažniausiai tai būna P0400-oji serija. Blogiausiu atveju (kas labai dažnai pasitaiko panaudojus įvairias automatines koregavimo programas) yra ištrinama visų ar beveik visų klaidų indikacija.
Tiems, kas nežino, ką tai reiškia, pakomentuosiu. Kairiame stulpelyje yra surašyti klaidų kodų numeriai (pvz., P1122, P2226, P571 ir tt.), viduriniame stulpelyje prie kiekvieno kodo yra skaičiukai, nelygūs nuliui, kurie reiškia konkrečios klaidos indikacijos sąlygas. Kaip matome, tie skaičiukai skiriasi. Taip ir turi būti, nes kiekvienas kodas yra rodomas skirtingomis sąlygomis, kurios gali dubliuotis su skirtingais kodais. Šis stulpelis paimtas iš EDC16 originalios programos kodo, t.y. taip turėtų būti, kol klaidų indikacija yra neišjungta. Dešiniame stulpelyje matomi nuliai - tai jau yra ištrinta klaidų indikacija. Tai reiškia, kad nunulinus visus skaičiukus, mes nebematome klaidų kodų per diagnostinę įrangą. Jeigu sakykim, bus nunulinta tik 0400 serija, tai mes nematysime klaidų, susijusių tik su EGR'o darbu. Jeigu bus nunulinti visų klaidų kodai, tai mes nematysime JOKIŲ klaidų per diagnostinę įrangą. O tai reiškia, kad mašina važiuos gerai tol, kol neatsitiks kažkoks gedimas.
Sugedus kažkokiam elementui, mašina pereina į avarinį režimą, t.y. apribojama trauka, apsukos, atjungiama turbina. Tačiau kas gaunasi? - mašina pereina į avarinį režimą, tačiau jokios indikacijos dėl ko ji perėjo, mes nesužinome, kadangi klaidų indikacija yra ištrinta. Galime važinėtis nors ir per 20 servisų, tačiau be telepatijos pagalbos arba be kompiuterio programinės įrangos nuskaitymo mes nesužinosime, kuo serga automobilis...
Išvada - visiškai nekorektiškas EGR'o uždarymo metodas, ateityje galintis sukelti daug galvos skausmo dėl gedimų paieškos. Kaip patikrinti šio metodo panaudojimą: Atjungiame jungtį nuo EGR'o. Mašina nebetraukia arba ribojamos apsukos, tačiau CHECK ENGINE skydelyje neužsidega. Tuo atveju, kai yra ištrintos visos ar dauguma klaidų, atjungus kitą bet kokį artimiausią elementą, pvz.
Variantas Nr. 3: EGR uždarymas, klaidų indikacijos blokavimas ir avarinio režimo išjungimas
Tai yra variantas Nr.2 + programiškai atjungtas avarinis režimas. Variacijos pasitaiko irgi dvi - su ištrintomis tik EGR'o indikacijos klaidomis arba su ištrintomis visomis klaidomis. Atjungus avarinį režimą, mašina niekada priverstinai nepraras traukos, tačiau jeigu kažkas jai bus negerai - pvz., sugedęs alkūninio veleno padėties daviklis, purkštukas ir pan.
Kaip patikrinti šį metodą: Atjungiame EGR'ą ir dar kokį nors elektrinį elementą, pvz., MAP sensorių, oro srauto matuoklę, purkštuką, turbinos solenoidą.
Variantas Nr. 4: Pilnas EGR išprogramavimas
Pats nepopuliariausias metodas :D. Kaip bebūtų gaila, bet visiškas EGR'o išprogramavimas - nepakeičiant jokių kitų nesusijusių variklio sistemų darbo parametrų yra labai labai nepopuliarus. Įtariu, taip yra dėl to, kad tai yra pats sunkiausias, reikalaujantis žinių bei laiko sąnaudų metodas. O kas šiais laikais nori dirbti - viskas iki tiek materializuota, kad susiveda į laiko sąnaudas ir pinigų kiekį - kam gaišti laiką ir ieškoti teisingų sprendimų, jeigu galima padaryti greitai su kokia nors programa poros mygtukų paspaudimu, o po to nors ir tvanas - chekai nedega, EGR'as neveikia.... ir apskritai niekas neveikia :))) Ups, čia buvo lyrinis nukrypimas :D Grįžtam prie EGR'o - teisingai išprogramavus EGR'ą nepasikeičia jokie kiti nesusiję su EGR'o darbu parametrai. Ar teisingai išprogramuotas EGR'as patikrinti labai lengva - atjungiame nuo EGR'o jungtį ir neturime pastebėti jokių pokyčių variklio darbe, tačiau jeigu atjungiame bet kurį kitą elektrinį variklio elementą - iš karto turi atsirasti indikacija skydelyje (ar tai veržliaraktis, ar tai CHECK ENGINE lemputė) ir priklausomai nuo atjungto elemento svarbumo, mašina turi pereiti į avarinį režimą, o pajungus diagnostinę įrangą, turime rasti atjungto elemento klaidą. T.y. jeigu atjungėme oro srauto matuoklę, tai turi indikuotis oro srauto matuoklės atvira grandinė, jeigu atjungėme MAP sensorių, tai turi indikuotis MAP sensoriaus atvira grandinė ir t.t.
Išvadų dėl šio metodo, manau, niekam nereikia - ir taip aišku, kad geriau būti praktiškai negali. Tai va tiek yra informacijos apie EGR'o išjungimo metodikas šiai dienai.
DPF (kietųjų dalelių filtras) sistema OPEL automobiliuose
DPF (kietųjų dalelių filtras) sistema OPEL automobiliuose programiškai sukonstruota truputį sudėtingiau nei daugelyje kitų gamintojų automobilių. Jeigu kituose automobiliuose dažnai užtenka tik pakeisti konfigūraciją, tai OPEL variklių kompiuteriuose toks variantas nenumatytas. Todėl didesnė dalis programuotojų su OPEL automobiliais dažniausiai "paslysta", nes paprasčiausiai neturi gero varianto procesui, pavadintam DPF regeneracija, išjungti. Paprastai einama lengviausiu keliu - variklio valdymo programos kodas perleidžiamas per kokią nors automatinę koregavimo programą ir per daug nesigilinant apie padarytus pokyčius, pakoreguotas kodas užkraunamas atgal. Kaip ir kitų elementų atjungime, taip ir DPF'ų "išprogramavime" šitoks metodas užima pirmą vietą. T.y., pasitelkiamas automatinių programų naudojimas, kurios "pjauna" kodą iš peties be jokio gailesčio :D.
Po tokių programų panaudojimo dažniausiai turime tokią situaciją - kol viskas gerai, tol mašina važiuoja gerai. Ji gali važiuoti ir nesiožiuoti mėnesį, metus ir daugiau. Tačiau užtenka tik sugesti kažkokiam rimtesniam elementui ir prasideda cirkai - mašina netraukia, trūkčioja, blogai dirba, tačiau pajungus diagnostinę įrangą jokių klaidų nerandama. Jeigu taip atsitinka neužilgo po DPF programavimo, tai dažnas vairuotojas suriša šitą reiškinį su programavimu, tačiau jeigu tai atsitinka po metų, tai niekam nešauna į galvą pagalvoti, kad tai galėtų būti nekorektiško programavimo pasekmė, kada DPF programavimo metu yra "išpjaunama" diagnostinių klaidų kodo sritis, kuri atsakinga už klaidų indikaciją. Tad gaunasi situacija - kompiuteris viduje "keikiasi", generuoja klaidas, tačiau "vartai", per kuriuos klaidos kodas turėtų "nueiti" iki diagnostinės įrangos, yra uždaryti. Ir blogiausia šitoje situacijoje yra tai, kad ištrinami ne vien tik su DPF susiję klaidos kodai, bet ir kokie 2/3 visų klaidos kodų. Šitaip prarandama didesnė dalis mašinos gedimų nustatymo galimybė. Galima jungti bet kokią diagnostinę įrangą, nieko nerasime - mašina nevažiuos, bet kodėl ji nevažiuoja, nesužinosime. Vienintelis kelias sužinoti mašinos gedimo tikrąją priežastį yra atstatyti kompiuterio programos klaidų sritį į pradinę būseną.
Beje, šios metodo taikymą galima atpažinti labai paprastu būdu - užtenka numauti nuo droselinės gesinimo sklendės jungtį (jeigu ji nebuvo išprogramuota) ir pažiūrėti, ar mašinos kompiuteris reaguoja į tai - turi užsidegti įspėjimo ženklas prietaisų skydelyje bei per diagnostiką matytis klaidos kodas P1125.
Tai variantas Nr.1 + patobulinimai, kuriuos bereikalingai įveda jau pats programuotojas, pvz., nustato išmetimo sistemos abiejų temperatūrinių daviklių reikšmes į vieną kokią nors pastovią reikšmę (mačiau nustatytus 0°C, 100°C, 300°C ir pan.). Tokiu būdu ir taip jau nekorektišką programavimo variantą dar labiau sugadina, kadangi kompiuteris nemato teisingos išmetimo temperatūros, kuri reikalinga variklio kompiuteriui teisingam kuro mišiniui apskaičiuoti ir koreguoti. Pagal šios temperatūros reikšmes yra optimizuojamas oro:kuro santykis esant konkrečioms variklio darbo sąlygoms. O koks gali būti optimalus variklio darbas, kai išmetimo temperatūra yra nustatyta į pastovią, pvz., 0 laipsnių arba 600°C?
Kai po automatinės koregavimo programos pakeitimų yra atstatomas DTC klaidų blokas. Sąlyginai tai visai neblogas variantas, kadangi automobilis bent jau gali "keiktis" viešai :) T.y., atsiradus kažkokiam gedimui, jau galima diagnozuoti gedimą su diagnostine įranga. Tačiau toks metodas dar turi trūkumų: normaliam automobilio darbui yra būtini visi veikiantys elektriniai davikliai - net ir tie, kurie reikalingi tik DPF'ui, pvz., diferencinio slėgio daviklis. Logiškai mąstant, kam reikalingi tie elementai, kurie, išjungus regeneracijas, yra nenaudojami, tačiau už jų veikimą reikia mokėti pinigus, kai jie sugenda?
Yra du teisingiausi, bet gana retokai sutinkami metodai. Vienas iš jų - programinės versijos keitimas, t.y., vietoje versijos su DPF yra įrašoma versija be DPF. Šis metodas turi tam tikrų niuansų, todėl jam naudoti reikalingos specifinės žinios bei specializuota įranga. Antras metodas būtų regeneracijos išjungimas su visų susijusių elektrinių elementų išprogramavimu. Po teisingo regeneracijų išjungimo kompiuteryje turi likti visas DTC klaidų blokas. Atjungus bet kurį su DPF'u nesusijusį elementą, automobilis turi į tai reaguoti ir rodyti atitinkamus klaidos kodus per diagnostinę įrangą. Kaip jau minėjau, tokiam metodui taikyti OPEL automobiliuose reikalingos specifinės žinios, ir jokia automatinė koregavimo programa nesugeba šiai dienai padaryti viso darbo korektiškai, todėl tenka programos kodą koreguoti rankiniu būdu. Darbą dar apsunkina begalybė skirtingų valdymo programų versijų. Nėra taip, kad, pvz., į Vectras ėjo viena valdymo programa, į Astras kita ir tt.
How To Unblock A Blocked DPF(diy)
Dažniausios Opel automobilių klaidos ir jų priežastys
P.S. Ne vienas automobilio savininkas yra susidūręs su situacija, kai nei iš šio nei iš to užsidega ant skydelio ženklukas, simbolizuojantis mašinytę su raktu arba varikliuko simbolis (CHECK ENGINE). Tada mašina pereina į avarinį / serviso režimą, ko pasekoje dingsta trauka, apribojamos apsukos, mašina vos vos juda. Tokiu atveju pirmiausiai reiktų nuskaityti klaidos kodus, kad galėtume sužinoti tikrąją gedimo priežastį. Kadangi turiu sukaupęs gana didelę automobilių diagnostikos patirtį ir žinau populiariausius OPEL markės automobilių gedimus, tai nusprendžiau padaryti nedidelį apibendrinimą ir pasidalinti informacija, dėl ko taip gali atsitikti. Galbūt tai padės kai kam ir pačiam išsispręsti iškilusias problemas.
Populiariausi klaidų kodai ir jų reikšmės
- P0400 - be abejo, tai pati populiariausia klaida tarp senesnių opelių variklių. Klaida susijusi su EGR sistemos sutrikimais. Meistrai, pamatę šią klaidą, dažniausiai puola keisti patį EGR'ą, tačiau kaip rodo praktika, jis dažniausiai būna geras. Tad pakeitus gerą daiktą nauju, ši klaida niekur nedingsta. Dažniausios bėdos būna susijusios su vakuumo sistemos nesandarumu, todėl pirmiausiai reiktų patikrinti vakuumo sistemą. Antroje vietoje būna EGR'o solenoido gedimas - užstrigęs, susidėvėjęs ir pan. Šiuo atveju, įsitikinus, kad tikrai jis blogas, teks keisti visą solenoidą, kurį beje, siūlau dėti tik naują, kadangi su naudotais yra didelė loterija, jog jis laikys ilgiau nei buvęs senasis. Na ir galiausiai, gana retais atvejais, pasitaiko, kad būna kaltas ir pats EGR'as. Tokiu atveju teks keisti patį EGR'ą - vėl gi, siūlau dėti tik naują.
- P0105 ir P1105 - šias abi klaidas vienu metu dažniausiai kompiuteris išduoda, kai turbinos slėgio daviklis (MAP sensor) būna apsinešęs apnašomis arba sugedęs. Šiuo atveju pradžiai reiktų išplauti minėtą daviklį, o gedimui nedingus, bandyti ieškoti problemos laiduose arba keisti daviklį nauju. Taip pat labai retais atvejais gali būti kaltas ir barometrinio slėgio daviklis.
- P0400 - EGR sistemos klaida. Tenka pripažinti, kad EGR gedimas šiuose kompiuteriuose yra taip pat dažniausiai pasitaikanti rakštis, kuri anksčiau ar vėliau aplanko daugumą šių variklių savininkų.
- P0638 - droselinės sklendės, dar žinomos kaip ELOBAU daviklio klaida. Dažniausiai ją meta dėl sutrikusio droselinės sklendės daviklio (ELOBAU firmos, iš kur ir kilęs daviklio pavadinimas) mechaninio susidėvėjimo ar elektrinio gedimo.
- P0100 - labai dažnai pasitaikanti ir labai apgaulinga klaida, susijusi oro srauto matuoklės parodymais. Paprastai, radus šią klaidą, yra iš karto keičiama visa matuoklė.
Su šitais kompiuteriais rinkoje vyksta įdomūs dalykai :) Vienas iš jų yra tai, kad didžiausia šių kompiuterių bėda tai jokių klaidų nebuvimas. Skamba keistai, bet realybė yra tokia :) Ypač reiktų sunerimti tais atvejais, kai mašina nevažiuoja ar šiaip kažkas darosi negerai, tačiau pajungus diagnostinę įrangą jokių klaidų nerodoma. Ir tokie dalykai paprastai išlenda tik po DPF ar kitų variklio sistemų "išprogramavimo". Taip gaunasi dėl to, kad vietoj to, kad programuotojas išjungtų reikalingą dalyką - EGR, DPF, sklendę ar kitą sugędusį dalyką, jis ištrina (ar dėl nežinojimo, ar specialiai) iš variklio valdymo kompiuterio programos visą diagnostinių klaidų sritį. T.y. gaunasi toks principas - nėra klaidos, nėra problemos. Tokiu atveju, kad ir kas benutiktų su mašina, diagnozuoti jos nebus įmanoma, nes kompiuteris paprasčiausiai nerodys jokio gedimo klaidos. Tai tas pats, kas žmogui nupjauti liežuvį - jam skaudės, bet jis negalės apie tai pasakyti.... Ir kas blogiausia - tokių mašinų pastoviai daugėja. Todėl paskutiniu metu labai dažnai tenka pradėti diagnostiką nuo variklio valdymo programos nuskaitymo...
Na, bet sakykim, su jūsų mašinos variklio valdymo kompiuteriu yra viskas tvarkoje, ir jums būtų įdomu sužinoti, kaip gydytis populiariausias bėdas:
- P0400 - EGR sistemos klaida. Kaip ir visuose dyzeliuose, taip ir šituose varikliuose EGR'as turi savybę kažkada nustoti veikti. Radus šią klaidą, dažniausiai būna kaltas jau pats EGR'as, kadangi, kaip ir visuose naujesniuose varikliuose, jis yra elektrinis ir jam sustreikavus, valdymo kompiuteris gana tiksliai diagnozuoja gedimo priežastį. Šiuo atveju pasirinkimai yra standartiniai - keisti nauju, bandyti valyti senąjį arba išprogramuoti.
- P1125 - Droselinės, kitaip dar vadinamos gesinimo sklendės sistemos klaida. Ji dažniausiai išlenda, kai pradeda strigti ar dėl išsidėvėjimo pasikeičia šios sklendės valdymo parametrai.
- P1109-P1110 - 16 vožtuvų varikliuose dažniausiai pasitaikanti klaida dėl sukūrinių sklendžių sistemos sutrikimų. Dažniausiai pasitaikanti bėda - išsidėvėjusi traukių valdymo sistema arba joje atsiradęs nesandarumas. Paprastai gedimai, susiję su sukūrinėmis sklendėmis, yra matomi plika akimi - nukritusi traukių valdymo svirtelė, sudrėkusios nuo tepalo sklendžių valdymo kojelės.
- P1901-P1903, P0425, P2452 - DPF sistemos klaidos, pasitaikančios dėl įvairių kietųjų dalelių sistemos sutrikimų.
- P2279 - viena iš labai nekonkrečių klaidų, ji diagnozuoja oro srauto nutekėjimą. Radus šią klaidą gali būti nesandarumas įsiurbimo sistemoje - šlangose, sujungimuose, interkuleryje. Gali būti sutrikęs ar stringantis EGR'o darbas, nors pačio EGR'o klaidos kompiuteris ir nerodo. Gali būti pažeista turbinos sparnuotė, dėl ko ji pučia silpniau nei turėtų būti. Gali būti nesandarumas DPF sistemoje, šiuo atveju gedimas dažnai pasireiškia baltais dūmais, sklindančiais iš po mašinos pro nesandarią vietą.
- P0105 ir P1105 - kaip ir PSG16 sistemose, šias abi klaidas dažniausiai kompiuteris išduoda, kai turbinos slėgio daviklis (MAP sensor) būna apsinešęs apnašomis arba sugedęs. Šiuo atveju pradžiai reiktų išplauti minėtą daviklį, o gedimui nedingus, bandyti ieškoti problemos laiduose arba keisti daviklį nauju.
- P0234 - gedimai, susiję su turbinos valdymo solenoidu arba turbinos perpūtimu ar nepripūtimu. Šie kompiuteriai stovi naujesnėse OPEL mašinose maždaug nuo 2009. Tačiau, kaip nekeista, išskirtinių bėdų dar nepastebėta.
Variklio imobilizatoriaus sistema
Variklio imobilizatoriaus sistema yra įprasta apsaugos nuo vagystės funkcija daugelyje per pastaruosius 20 metų pagamintų automobilių. Jeigu ji veikia taip, kaip turėtų, tai labai sumažina tikimybę, kad vagys nuvarys jūsų automobilį. Visgi imobilizatoriaus problemos gali sukelti nemažą galvos skausmą.
Variklio imobilizatoriaus sistema (arba automobilio imobilizatorius) yra puiki elektroninė saugumo technologija, kuri iš esmės apsaugo transporto priemonę nuo vagystės. Šios technologijos tikslas - neleisti vagiui užkurti automobilio be užvedimo raktelio. Taigi, jei įsigijote automobilį, pagamintą per pastaruosius 20 metų, tikriausiai jau naudojatės šia technologija, gal net patys to nežinodami. Šiuo metu parduodamų automobilių rakteliai dažniausiai yra rakteliai su pulteliu arba išmanieji raktai. Pultelio viduje yra atsakiklio lustas. Jeigu šis saugos kodas atitinka imobilizatoriaus sistemos kodą, variklis paleidžiamas. Tačiau jeigu naudojate kito automobilio raktelį, neturite pultelio arba atsakiklio, automobilis neužsives.
Gera žinia yra ta, kad ši elektroninė imobilizavimo sistema labai gerai padeda užkirsti kelią automobilių vagystėms, be to, jeigu nėra rakto, jis neužstrigs uždegimo spynelėje. Kaip ir bet kuris elektroninis įrenginys, imobilizatoriaus sistema gali netinkamai veikti ir sukelti tam tikrų problemų.
Imobilizatoriaus sistemos gedimų požymiai
- 1 požymis. Jūs bandote nuotoliniu būdu užblokuoti savo automobilio duris, tačiau jos neužsirakina.
- 2 požymis. Jeigu negalėjote užrakinti automobilio naudodami išmanųjį raktą, kaip aprašyta pirmame punkte, tikriausiai negalėsite jų ir atrakinti. Tai reiškia, kad jeigu užblokavote duris iš vidaus ir po to jas uždarėte, negalėsite grįžti į automobilį, nes jūsų raktas jų neatidarys.
- 3 požymis. Dažna variklio imobilizatoriaus problema yra ta, kad automobilis apskritai neužsiveda.
- 4 požymis. Jeigu pultelis turi fizinį raktą, kurį reikia įdėti į uždegimo spynelę ir pasukti, tačiau jis nejuda iš vietos, gali būti, kad problemą sukėlė pultelio pagrinde įtaisytas lustas, kuris dėl kokių nors priežasčių nesiunčia saugos kodo į automobilio imobilizatorių. Visgi prieš užsakydami atsarginį raktą įsitikinkite, kad naudojate tinkamą automobilio raktą.
- 5 požymis. Daugelį imobilizatoriaus problemų galima išspręsti paprasčiausiai pakeitus pultelio bateriją. Dauguma raktų su atsakikliu priklauso nuo mažos baterijos, kuri į automobilio imobilizatorių perduoda saugos kodą. Jeigu pakeitėte bateriją, tačiau pultelis vis tiek neveikia, gali būti sugadintas atsakiklio lustas. Tokiu atveju jums teks kreiptis į vietinį automobilių prekybos atstovą ir užsisakyti naują raktą. Šis pakeitimas kainuos nepigiai, tad būkite pasirengę pakloti šimtą ar net kelis šimtus dolerių.
Transporto priemonės imobilizatoriaus sistemos problemos gali būti susijusios su surūdijusiais arba pažeistais laidais; galbūt netinkamai veikia variklio valdymo blokas ar jo jutikliai.
Patiko straipsnis? Nori ko nors paklausti komentare? Raginame pasidalinti savo nuomone ir komentuoti straipsnio apačioje. Ir atminkite - visada prieš perkant automobilį, motociklą ar net priekabą - pagal VIN numerį patikrinkite automobilio istoriją su autoDNA. VIN patikrinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti prieš nusprendžiant pirkti naudotą transporto priemonę.
tags: #opel #variatoriaus #klaida #f