Energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo AB „ORLEN Lietuva“ įpareigota sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasaulinės naftos rinkos trikdžius bei tiekimo rizikas ir remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) kolektyvinių veiksmų planu.
Šios aplinkybės buvo aptartos Energetikos ministerijoje surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos energetikos agentūra, atsakinga už valstybės atsargų administravimą, taip pat AB „ORLEN Lietuva“ atstovai, kaip įpareigotosios įmonės, turinčios didžiausią dalį pramonės naftos atsargų. Sprendimas priimtas laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinių teisės aktų.
„Šie veiksmai yra dalis platesnio koordinuoto tarptautinio atsako, kuriuo siekiama užtikrinti naftos ir jos produktų tiekimo stabilumą, grąžinti pasiūlos ir paklausos balansą bei stabilizuoti pasaulines naftos ir jos produktų kainas, taip pat grąžinti jas iki krizinio lygio. Degalų kainų augimas Lietuvoje, Europoje ir viso pasaulio rinkose yra tiesiogiai susijęs su geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose, Irano konfliktu, kuris kelia naftos tiekimo rizikas pasaulinėje rinkoje. Svarbu, kad greta šios Energetikos ministerijos priemonės būtų svarstomos ir kitos nacionalinės priemonės, siekiant ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas. Svarbu paminėti, kad atstatant panaudotas atsargas finansinė našta nebus perkelta vartotojams, t. y. rezervo atstatymas vyks, kai kainos rinkoje nusistovės“, - sako energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) buvo įkurta po 1973 m. naftos krizės, siekiant sustiprinti pasaulinį energijos tiekimo saugumą ir užtikrinti koordinuotą atsaką į rimtus naftos tiekimo sutrikimus. Svarbu pažymėti, kad Baltijos šalyse naftos ir degalų tiekimo saugumas išlieka užtikrintas, tačiau pasaulinių rinkų svyravimai daro tiesioginę įtaką kainoms regione. Todėl koordinuoti kolektyviniai veiksmai, kurių imamasi tarptautiniu lygiu, yra svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus ir ekonomiką nuo staigių kainų šuolių bei sudaryti sąlygas kainų stabilizavimui.
Degalų kainų augimas tarptautinėse rinkose yra glaudžiai susijęs su geopolitine įtampa ir naftos tiekimo trikdžiais. Trumpalaikės rinkos intervencijos turi būti derinamos su ilgalaikiais sprendimais, stiprinančiais energetinį atsparumą ir mažinančiais priklausomybę nuo nestabilių regionų. Situaciją pasaulinėse energijos rinkose nuolat stebi Lietuvos energetikos agentūra, kuri vertina kainų tendencijas ir galimų priemonių efektyvumą.
Ekonomikos, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas kovo mėnesį pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo „Orlen Lietuvai“ suteikti 54 mln. eurų. „Projektas yra tęsiamas, todėl tarp keturių ministerijų ir „Orlen Lietuvos“ pasirašytas ketinimų protokolas galioja. Premjerė anksčiau sakė, kad tai yra strateginis projektas, todėl Vyriausybės tikslas, kad darbai toliau judėtų sklandžiai ir būtų baigti numatytu laiku - iki kitų rudens.
Projekto „Petrofac International LLC“ nutraukimas ir pasekmės
Subrangovų laiške Vyriausybei pabrėžiama, kad dėl „Petrofac“ skolų jiems kyla nemokumo rizika. Subrangovai pabrėžia, kad „Orlen Lietuva“ turėtų nuolat informuoti tiek juos, tiek valstybės institucijas dėl tolesnių sprendimų. Tuo metu „Orlen Lietuva“ teigė svarstanti galimybę pati sumokėti skolas projekte dirbančioms Lietuvos įmonėms. Įmonės atstovė Kristina Gendvilė tuomet sakė, jog jau atlikta apie 80% visų projekto darbų.
„Dėl nuolatinio vėlavimo atliekant darbus bei Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos projekto vykdymo sutartyse nustatytų terminų nesilaikymo, „Orlen Lietuva“ nusprendė nutraukti sutartis su „Petrofac International LLC“, - komentare Eltai nurodė „Orlen Lietuva“ Kristina Gendvilė. Pasak jos, šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti „Orlen Lietuva“ interesus po to, kai atlikta išsami finansinės ir veiklos rizikos analizė patvirtino, jog neįmanoma užbaigti projekto per numatytą laiką. „Tuo pačiu metu pradėtas naujo generalinio rangovo atrankos procesas, kuris leis užtikrinti projekto tęstinumą ir sėkmingą jo įgyvendinimą“, - teigė įmonės atstovė.
„Orlen Lietuva“ duomenimis, Mažeikių naftos gamyklos žaliavos perdirbimo įrenginio projektas šiuo metu yra baigtas apie 80 proc. Lietuvoje kovą viešėjęs buvęs „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Zbigniew Paszkowicz sakė, jog nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos ir augančių kaštų bendrovė sieks Mažeikių naftos gamyklos modernizavimą užbaigti 2026-aisiais.
Lietuvos parama ir strateginės svarbos projektai
Lietuva projektui suteikė 54 mln. eurų vertės paramą. Pagal kovą „Orlen Lietuva“ sudarytą susitarimą su tuometine Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybe, Lietuva 970 mln. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projektui įsipareigojo skirti kiek daugiau nei 8 proc. bendrų projekto kaštų vertės paramą - ji sudaro apie 54 mln. eurų. Ši parama suderinta su Europos Komisija (EK).
Mažeikių naftos perdirbimo įrenginio projektas taip pat pripažintas kaip strateginės svarbos - jam galioja įvairios valstybės finansinės paramos priemonės: pelno mokesčio lengvatos, kompensacijos už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijų į infrastruktūrą kompensavimas. Skelbta, kad šis naftos perdirbimo efektyvumą didinantis projektas padės stiprinti Lietuvos konkurencingumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, atvers naujas investicijų kryptis.
„Petrofac“ finansiniai sunkumai ir jų įtaka
Kaip spalio pabaigoje skelbė „The Guardian“, viena didžiausių Šiaurės jūroje veikiančių naftos ir dujų rangovių „Petrofac“ pateikė prašymą paskirti jai bankroto administratorių, dėl to Škotijoje pavojuje atsidūrė daugiau nei 2 tūkst. darbo vietų. Ši energijos paslaugų teikėja paaiškino, kad su prašymu paskirti jai administratorių į Anglijos ir Velso aukščiausiąjį teismą kreipėsi po to, kai nesilaikydama sutartinių įsipareigojimų prarado didelį jūros vėjo jėgainių projektą.
Visame pasaulyje apie 7,3 tūkst. darbuotojų turinti „Petrofac“ teigė, kad bankroto administravimo planai, kuriuos greičiausiai įgyvendins verslo paslaugų įmonė „Teneo“, bus taikomi tik jos pagrindinei patronuojančiai bendrovei, o jos veikla šio proceso metu bus vykdoma toliau. Energetikos sekretoriaus Edo Milibando departamentas vėliau pareiškė, kad derina „visų vyriausybės žinybų“ pastangas suteikti pagalbą Jungtinėje Karalystėje veikiančiam bendrovės „Petrofac“ padaliniui, kurio Šiaurės jūros centre Aberdyno mieste dirba apie 2 tūkst. žmonių.
Bendrovė jau kelerius metus patiria finansinių sunkumų, kurie prasidėjo 2017 m., kai Sunkaus sukčiavimo tyrimų tarnyba ėmėsi tyrimo, pasibaigusio tuo, kad 2021 m. buvo priimtas nuosprendis dėl nesugebėjimo užkirsti kelio kyšininkavimui ir bendrovei skirta daugiau nei 100 mln. JAV dolerių bauda. Dėl šio tyrimo bendrovei tapo sunkiau gauti užsakymų. Tiesa, iš pradžių ji atsigavo, bet, prasidėjus koronaviruso pandemijai, reikalai tapo dar prastesni. „Petrofac“ jau daugiau nei metus bando restruktūrizuoti savo finansus, o gegužę aukščiausiasis teismas patvirtino oficialų restruktūrizacijos planą. Remiantis liepos mėnesį priimtu sprendimu byloje, kuri buvo iškelta keleto kreditorių ieškinių pagrindu, įmonės skolos gali siekti beveik 4 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ketvirtadienį bendrovė investuotojams pranešė, kad Europos elektros tinklo operatorius ir didžiausias jos klientas „TenneT“ nutraukė sutartį, todėl įvykdyti likvidacinę restruktūrizaciją tapo nebeįmanoma - būtent su operatoriumi „TenneT“ sudaryta sutartis buvo susijusi su jūros vėjo jėgainių projektų įgyvendinimu prie Nyderlandų krantų.
Anot Energetinio saugumo ir nulinio sunaudojamos energijos kiekio departamento (DESNZ) atstovo, bendrovės „Petrofac“ padalinys Jungtinėje Karalystėje bankroto paskelbęs nėra ir toliau veikia kaip įprasta, nes tai yra paklausiu verslu užsiimanti įmonė, turinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir sudariusi daug sėkmingų sutarčių. Bendrovės „Petrofac“ bankroto administravimo procesą lėmė ilgus metus besitęsiančios problemos, susijusios su jos pasauline veikla. Vyriausybė toliau tęs darbą su JK veikiančia bendrove, daugiausiai dėmesio skirdama tolimajai ateičiai.
Konkurencijos tarybos baudos ir teisiniai ginčai
„Orlen Lietuva“ - vienintelė naftą perdirbanti bendrovė Baltijos šalyse, Lietuvoje valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, joje dirba virš 1,5 tūkst. darbuotojų. Šį ketvirtadienį, gruodžio 16 dieną, papildomą tyrimą dėl 2002-2004 m. tuometinės “Mažeikių naftos” (dabar - “Orlen Lietuva”) galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atliekanti Konkurencijos taryba skelbs savo nutarimą. Šis nutarimas užbaigs kelerius metus besitęsiančius teisinius ginčus.
Priminsime, kad 2005 m. Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, ar “Mažeikių naftos” veiksmai 2002-2004 m. galėjo turėti įtakos didesnėms degalų kainoms Lietuvoje negu kitose Baltijos valstybėse, pripažino, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Bendrovei buvo skirta 32 mln. Lt bauda, tačiau “Mažeikių nafta” tokį nutarimą apskundė teismui. 2008 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies patenkino apeliacinį skundą ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai, nurodydamas atlikti papildomą tyrimą. 2009 m. “Mes atlikome papildomą tyrimą - buvo išklausyti ir išnagrinėti tiek “Orlen Lietuvos” atstovų paaiškinimai ir argumentai, tiek tyrimą atlikusių Konkurencijos tarybos pareigūnų išvados. Konkurencijos taryba dabar įvertins visus per tyrimą nustatytus faktus bei aplinkybes ir gruodžio 16 d. Koncerno “Orlen Lietuva” atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras tikino, kad bauda 2005 m. skirta nepagrįstai. “Mes nemanome, kad pažeidinėjame teisės aktus, nes mūsų kainodaros metodika žinoma jau daug metų. Be to, nors ir turime dominuojančią poziciją, nedirbame uždaroje rinkoje. Mes negalime nustatyti kainų pagal savo norus, nes turime atsižvelgti į situaciją rinkoje. Beje, 2005 m. “Mažeikių nafta” į valstybės biudžetą sumokėjo 32 mln. Lt.
Išsiaiškinus vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuvos“ kainodaros nustatymo praktiką, Lietuva svarstytų bendrovę apmokestinti papildomai - panašiu principu, kaip laikinuoju solidarumo įnašu anksčiau buvo apmokestinti bankai, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anot jo, toks mokestis didmeninės degalų rinkos įmonėms, dėl aukštų naftos kainų galimai uždirbančioms papildomų pajamų, svarstomas visoje Europoje. „Žiūrime, ar didmenininkas („Orlen Lietuva“ - BNS) neturi papildomų pajamų, kurių šiaip neturėtų (gauti - BNS), jeigu nebūtų ta naftos ir ypač dyzelio kaina tarptautinėse rinkose didelė. Visos Europos mastu dabar yra kalbama apie tokį mokestį, panašų kaip buvo bankų solidarumo mokestis. Aktyviai dalyvaujame tose diskusijose ir žiūrime, kokie (siūlomi - BNS) modeliai“, - LRT radijui antradienį sakė K. Vaitiekūnas. „Tų iniciatyvų yra, ir jei Lietuvoje pamatysime, kad yra papildomi pelnai gaunami, paseksime paskui šitą visą traukinį valstybių, kurios tą mokestį taiko“, - pridūrė jis.
Praėjusią savaitę ministras sakė, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangus degalams, institucijoms nurodyta pasidomėti, kaip „Orlen Lietuva“ nustato didmenines naftos produktų kainas. Anot jo, didmeninė rinka kol kas dar nėra ištirta, tad ir nėra aišku, ar joje dominuojanti vienintelė degalų gamintoja „Orlen Lietuva“ iš išaugusių kainų neuždirba papildomai. „Dabar yra akys nukrypusios į didmenininką“, - pabrėžė K. Vaitiekūnas. Lietuvos energetikos agentūros analitikas Vytenis Gudelis praėjusią savaitę BNS sakė, kad prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose naftos produktų didmenininkų, įskaitant ir gamintojo „Orlen Lietuvos“, pelno marža išaugo. Pasak jo, degalų gamintojai šiuo metu uždirba daugiau iš dyzelino nei iš benzino, o tai reiškia, jog dyzelinas degalinėse auga „šiek tiek neproporcingai daugiau“. Tuo metu mažmeninėje rinkoje analitikai stebi maržos mažėjimą - pasak K. Vaitiekūno, kuro pardavėjų degalinėse jos „susitraukusios iki minimumo“. „Mažmeninė rinka veikia, konkurencija tikrai yra didelė, o maržos - nedidelės“, - teigė ministras.
Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siekdama sumažinti dyzelino kainas jau registravo ir derinimui pateikė siūlymą šiam kurui iki birželio 15 dienos taikyti mažesnį tarifą, kas turėtų jo kainą sumažinti 6 centais už litrą. Šias Akcizų įstatymo pataisas Vyriausybė turėtų svarstyti šią savaitę, joms Seime bus prašoma skubos. Anot K. Vaitiekūno, tikimasi, kad pataisos bus priimtos maždaug balandžio viduryje. Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima keisti biodegalų įsigijimo tvarką, sukurti kainų stebėjimo įrankį. Be to, bendrovė „Orlen Lietuva“ buvo įpareigota sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir jau patiekė tokį kiekį kuro į rinką, tačiau kuro kainų kol kas tai nepaveikė. Anot K. Vaitiekūno, nors rezervo panaudojimas kainų nesumažino, tai padėjo jas stabilizuoti.
Teismų sprendimai dėl baudų ir aplinkosauginių pažeidimų
Teismas iki 7,819 mln. litų sumažino naftos koncernui “Orlen Lietuva” skirtą baudą, Konkurencijos tarybos skirtą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Įmonei per septynerius bylinėjimosi metus pavyko 4 kartus sumažinti baudą - 2005 metais tuometinė “Mažeikių nafta” buvo nubausta 32 mln. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį galutinai nutarė, kad bendrovei bauda skirta pagrįstai, tačiau ją sumažino 412 tūkst. “Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjui paskirtą baudą sumažino penkiais procentais - iki 7,819 mln. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 metų balandį taip pat nutarė, kad įmonė už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi didmeninėje kuro prekybos rinkoje nubausta teisingai. Teismas tuomet paliko 8,231 mln. Konkurencijos taryba, teismo pavedimu pakartotinai išnagrinėjusi pažeidimus, 2010 metų gruodį įmonei skyrė 8,231 mln. litų. Tuo tarpu 2005 metais ji buvo skyrusi 32 mln. Teismai “Orlen Lietuvai” iki šiol buvo leidę laikinai nemokėti baudos - byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad pabaigtas neplaninis AB „Orlen Lietuva“ Būtingės naftos terminalo patikrinimas. Surašius patikrinimo aktą, nustatyta aplinkai padaryta 151 875,45 eurų žala. Skelbiama, jog su patikrinimo aktu ūkio subjektas susipažino ir penktadienį geranoriškai atlygino padarytus nuostolius. Pranešama, jog Baltijos jūra buvo užteršta 2,8 t žaliavinės naftos. „Visa medžiaga perduota Klaipėdos apygardos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas. Pranešimas apie naftos produktų išsiliejimą į jūrą buvo gautas 2020 m. gruodžio 28 d. ryte. Tą pačią dieną buvo organizuoti gelbėjimo darbai, pasiųsti laivai teršalų surinkti. Dėl to, kad apie incidentą aplinkos apsaugos ministrui, apeidamas savo vadovybę, pranešė vienas AAD Klaipėdos skyriaus darbuotojas, jis buvo priverstas palikti savo pareigas.
Teisingumo ministerija pranešė, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) vertins, ar Lietuvos teismuose nagrinėjant bylą dėl baudos „Orlen Lietuvai“ buvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Konkurencijos taryba 2005 metais skyrė „Orlen Lietuvai“ (tuomet - „Mažeikių naftai) 9,268 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2002-2004 metais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013-ųjų sausį nutarė, kad bauda skirta pagrįstai, tačiau jos dydis per septynerius bylinėjimosi metus ir po papildomo tyrimo buvo sumažinta iki 2,265 mln. 2013 metų sausį LVAT nurodė, kad klausimas dėl senaties termino buvo išspręstas 2010 metų gegužę šio teismo priimta nutartimi. Joje teigiama, kad trejų metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas negalėjo būti taikomas, nes šiuo atveju buvo pradėtas ne naujas tyrimas, o pratęstas ankstesnis.
Strateginės svarbos projektai ir bendradarbiavimas su rangovais
Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ įgyvendinamo beveik 1 mlrd. eurų vertės strateginės svarbos žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos projektas yra tęsiamas. „Susitarimas dėl giluminio naftos likučio perdirbimo įrenginio (angl. Bottom of the Barrel, BoB) statybos buvo sudarytas su Jungtinių Arabų Emyratų bendrove „Petrofac International“. Mes aktyviai bendraujame su šiuo rangovu, o statybų darbai yra tęsiami“, - komentare BNS sakė „Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis. „Žinoma, mes taip pat vertiname ir galimus padarinius dėl situacijos su patronuojančia bendrove, bet šiuo metu tai neturi jokio poveikio projekto įgyvendinimui“, - pridūrė jis.
„Savo pareiškime „Petrofac“ nurodė, kad kreipėsi dėl administratorių paskyrimo savo kontroliuojančiai bendrovei, tačiau svarstomos ir kitos restruktūrizavimo galimybės. Ji pridūrė, kad administratoriai dirbs siekdami išsaugoti vertę, veiklos pajėgumą ir tęstinį tiekimą“, - rašoma pranešime. Dėl kyšininkavimo, dėl kurio prieš penkerius metus kaltu prisipažino vienas vadovų, „Petrofac“ buvo pašalinta iš kai kurių naujų konkursų. Bendrovei buvo skirta 70 mln. eurų bauda.
Šiemet kovą Lietuvos Vyriausybė pripažino „Orlen Lietuvos“ žaliavos likučio konversijos įrenginio statybą strateginės svarbos projektu bei įsipareigojo jam skirti 8,5 proc. pradinės projekto vertės (640 mln. eurų) paramos - iki 54 mln. eurų. „Orlen Lietuvos“ teigimu, įgyvendinus projektą bendras gamyklos perdirbamos naftos kiekis sumažės 15-20 proc., tačiau pagamintos produkcijos kiekis išliks toks pat. „Orlen Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė bei didžiausia mokesčių mokėtoja, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir Būtingės naftos terminalą, ir vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse. Joje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų.