Eismo įvykiai, deja, yra neišvengiamas ir dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje. Nors dauguma vairuotojų stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių, net ir menkiausia klaida ar netikėta situacija gali lemti nelaimę. Svarbu suprasti, kad eismo įvykiai - tai ne tik sugadintas turtas, bet ir rimtos pasekmės sveikatai, psichologinei būklei, o kartais ir gyvybei.
Nepaisant to, patekusieji į incidentą patiria didžiulį sukrėtimą, galintį rimtai pakenkti sveikatai. Medikai sako, kad atsiradusi baimė, nerimas, sutrikęs miegas, saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis stoka, kaltės jausmas gali būti potrauminio streso simptomai, sujaukiantys kasdienį gyvenimą.
Apie tai, kad intensyvaus eismo sąlygomis kiekviena, net ir menkiausia, smulkmena gali sukelti problemų laviną, yra prirašytos devynios jaučio odos. Tačiau viena yra paskaityti ir visai kas kita pamatyti iš arti savo akimis.
Žmogiškasis faktorius - pagrindinė avarijų priežastis
Eismo nelaimes analizuojantys specialistai teigia, kad žmogiškasis faktorius lemia apie 90 proc. avarijų. Tai dėmesio trūkumas, neadekvatus esamos situacijos įvertinimas. Jei važiuojama sudėtingomis sąlygomis (slidus kelias, blogas matomumas ir pan. aplinkybės turi įtakos 30 proc. avarijų), o transporto priemonės techniškai netvarkinga, apauta susidėvėjusiomis padangomis, su neefektyviai veikiančiais stabdžiais (10 proc. atvejų), iki nelaimės lieka vienas žingsnis.
Sunku tiksliai įvertinti, kiek eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų neatidumo, tačiau tyrėjai sutinka, kad jų būna tikrai daug. Šias avarijas galima skirstyti į dvi kategorijas: kuomet vairuotojas yra pavargęs ir nesugeba tinkamai susikoncentruoti arba kuomet vairuotojo atidumo lygis yra pakankamas, tačiau jį trikdo pašaliniai dirgikliai. Tokias avarijas dažniausiai galima atskirti pagal stabdymo žymes, kurių arba nebūna visai, arba jos atsiranda labai vėlai. Be to, dažnai incidento vieta būna koks nors po ilgos tiesios kelio atkarpos ar artėjant vairavimo valandoms prie pabaigos.
Psichologinis poveikis po avarijos
Psichologai pastebi, kad apie 10 proc. asmenų, išgyvenusių autoavarijas, patiria sunkius potrauminio streso sutrikimo simptomus, kurie gali tęstis ir visą gyvenimą. Vaikystėje patekusius į avarijas žmones kartais visą gyvenimą lydi baimė keliauti „nelaiminga“ transporto priemone, persekioja lengva panika, kūną krečia drebulys, apima nerimas, ar pavyks pasiekti kelionės tikslą.
Pasak Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės medicinos psichologo Vytauto Vižinio, kiekvienas žmogus stresą išgyvena individualiai, todėl gali pasirinkti skirtingus jo įveikimo būdus. Jeigu reakcija į stresą užsitęsia, trunka ilgai ir intensyviai, reikia kreiptis pagalbos į profesionalą.
Specialistų nuomone, autoavarijos metu sukelti pojūčiai laikui bėgant turi blėsti ir išnykti. Pasitaiko atvejų, kai įvykis pakeičia įprastą žmogaus gyvenimą, - jis nebegali grįžti prie normalios kasdieninės veiklos, neįstengia dirbti. Jeigu avarijoje žūva žmonės, kitas asmuo dėl to jaučia kaltę. Kaltės jausmas daug stipresnis negu nerimo.
Psichologai akcentuoja, kad nors prisiminti to, kas įvyko, ar juolab papasakoti avarijos smulkmenas nenori niekas, tačiau kalbėjimas apie šiuos dalykus gali padėti atsikratyti blogų prisiminimų ir streso.
Kaip elgtis patekus į eismo įvykį?
Patekus į eismo įvykį, svarbiausia išsaugoti ramybę ir tinkamai atlikti veiksmus, kad būtų išvengta papildomų problemų. Rekomenduojama laikytis šių nurodymų:
- Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą. Įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės valdytojas privalo nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
- Nufotografuoti ar nufilmuoti įvykio vietą. Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Apsikeisti informacija. Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
Kada būtina kviesti policiją?
Policiją kviesti būtina tuomet, jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmogus, buvo apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, taip pat jeigu vairuotojai nesutaria dėl kaltės, nepasirašo eismo įvykio deklaracijos. Pareigūnus kviesti reikėtų ir tais atvejais, jeigu įtariama, jog vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs. Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Pildant eismo įvykio deklaraciją būtina neskubėti ir tikrinti duomenis. Į avarijas pakliūvama tikrai ne kasdien, todėl normalu, jog streso išvengti nepavyksta. Rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant.
Dažniausia ir didžiausia klaida - ten, kur parašą turi padėti avariją sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas avarijos dalyvis, tuo tarpu nepasirašyta deklaracija yra tas pats, kas jokios deklaracijos, nes kaltės niekas neprisiima. Neskubėdami atkreipkite dėmesį, ar avarijos kaltininko duomenys eismo įvykio deklaracijoje teisingi, ar deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik avarijos kaltininkui, padėtas reikiamas parašas - pasitaiko atvejų, kuomet kaltininkas pateikia klaidingus duomenis ir vėliau jo identifikuoti nebepavyksta.
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai). Ši informacija pateikiama ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos nurodant eismo įvykio dalyvių vardus, pavardes, pasirašant ir nurodant eismo įvykio kaltininką.
Galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir telefone, naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. Tai gali būti patogiau streso būsenoje.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - rimtas pažeidimas
Lietuvos kelių policijos tarnyba kiekvienais metais skaičiuoja daugiau nei 1500 atvejų, kuomet vairuotojai tiesiog specialiai ar dėl neapdairumo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, kai padaryta žala neviršija 11 tūkst. eurų sumos, užtraukia piniginę baudą nuo 600 iki 850 eurų bei gresia teisių atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Kai padaryta žala viršija nurodytą sumą, gresia bauda nuo 850 iki 1500 eurų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
Pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai apie eismo įvykį praneša netinkamu būdu, tarkim, kitą automobilį apgadinęs vairuotojas tiesiog palieka už valytuvo užkištą lapelį prašydamas, kad nukentėjusios transporto priemonės vairuotojas su juo susisiektų. Tokiu atveju avarijos kaltininkas taip pat laikomas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos. Atvejų, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš eismo įvykio vietos, dažnai pasitaiko daugiabučių kiemuose, stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ir nuošalesnėse vietose.
Prevencija ir patarimai
Norint sumažinti riziką patekti į eismo įvykius ar nukentėti nuo sukčių, reikėtų laikytis šių patarimų:
- Laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių.
- Būti ypač atidiems piko valandomis, šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna slidži ir matomumas prastesnis.
- Neskubėti ir netrukdyti kitiems eismo dalyviams.
- Atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir atsargiai manevruoti ankštesnėse erdvėse, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse ar degalinėse.
- Jei įtariate, kad patekote į sukčių pinkles, nedelsiant kviesti policijos pareigūnus.
Svarbiausia taisyklė - kol nematai, kad kelias laisvas, tol nevažiuok. Vairuotojai privalo kelissyk pasitikrinti, ar tikrai spės įveikti sankryžą, pasukti, ir tą padarys nesukeldami avarinės situacijos.