Afrikos safarias - tai daugelio keliautojų svajonė, įtraukta į daugelio „bucket listus“. Nors daugybė šalių vilioja turistus savo gamtos turtais, Tanzanija ir Botsvana dažnai minima kaip geriausiai vertinamos pagal daugelį parametrų: kainos ir kokybės santykį, nacionalinių parkų prieinamumą, saugumą ir tikimybę pamatyti Didįjį Penketą (liūtą, leopardą, raganosį, buivolą ir dramblį).
Tanzanijos pasirinkimą lėmė ne tik galimybė pamatyti Didžiąją Migraciją, bet ir palankesnis oras sausio mėnesį, lyginant su Botsvana, kur tuo metu yra šlapiasis sezonas. Be to, pigūs skrydžiai į Tanzaniją, kainuojantys apie 600 eurų žmogui iš Vilniaus, padarė šią kryptį dar patrauklesnę.
Rinktis safario kompaniją - nemenkas iššūkis, nes atsiliepimai apie daugelį jų yra aukščiausi. Nors dažniausiai keliones planuojantis savarankiškai, šiuo atveju rekomenduojama viską patikėti vietinei kompanijai. Tai būtina dėl sudėtingų kelionių sąlygų, parkų leidimų tvarkymo ir svarbiausia - be vietinių gidų/vairuotojų pagalbos ir jų tarpusavio komunikacijos būtų sunku pamatyti viską, kas įdomiausia.
Dažniausiai siūlomos safario programos yra panašios, skirstomos į ekonominį, vidutinį ir liukso variantus. Kainų skirtumas dažniausiai priklauso nuo apgyvendinimo pasirinkimo. „Privatus safaris“ yra kur kas smagesnis ir komfortabilesnis nei grupinis, nors ir šiek tiek brangesnis.
Kalbant apie sveikatos apsaugą, Tanzanijoje yra maliarijos rizika. Nors safario agentūros rekomenduoja vartoti antimaliarinius vaistus, sprendimas lieka individualus. Populiarus vaistas „Malarone“ reikalauja kasdienio vartojimo ir gali turėti šalutinių poveikių. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito, difterijos ir stabligės. Nors geltonosios karštinės skiepai Tanzanijoje būtini atvykstantiems iš endemininių šalių, jie nėra privalomi keliaujant iš Lietuvos ar Stambulo.
Pasiruošimas kelionei apima ir tinkamų drabužių pasirinkimą: prislopintos spalvos, ilgos kelnės, lengvos palaidinės ilgomis rankovėmis, šiltesni drabužiai, galvos apdangalai, ploni šalikai ir repelentai nuo vabzdžių.
Iššūkiai kelionėse po Afriką
Afrikos kelionės, ypač su transporto priemonėmis, kupinos netikėtumų. Kaip teigia keliautojai, Afrikoje negali prognozuoti nei vietinių elgesio, nei kelio ar technikos išdaigų. Pavyzdžiui, Atlaso kalnai Maroke gali sulaikyti keliautojus, o kalnų upės brastos gali pažeisti automobilių kėbulą.
Dalis keliautojų, mėgstantys ekstremalias keliones, siekia pakartoti legendinę Dakaro ralio trasą. Tokios kelionės reikalauja ypatingo pasiruošimo ir žinių apie važiavimą dykumoje. Smėlynai, kopos, smėlio audros - tai tik dalis iššūkių, su kuriais susiduriama Sacharos dykumoje.
Važiavimas dykumoje: taisyklės ir patarimai
Važiuojant smėliu, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių. Viena svarbiausių - nuleisti oro slėgį padangose iki vienos atmosferos. Taip pat svarbu suprasti, kaip „imti“ kopos paviršių, kaip įveikti kopą ir kaip nuo jos saugiai nusileisti. Jei nepavyksta įvažiuoti į kopos viršūnę vienu kartu, rekomenduojama sukti aštuoneto trajektorija arba mėginti leistis atbuline pavara.
Dykumoje ypač pavojinga važiuoti naktį. Taip pat svarbu saugoti automobilio aušinimo sistemą, nes didelė apkrova gali lemti variklio perkaitimą. Dažna problema - numontuotos ir pramuštos padangos, nes smėlyje sunku pastebėti akmenis ar medžių nuolaužas.
Norint palengvinti padangų montavimą ant ratlankio, naudojamas eteris arba kitas degus skystis, kuris, uždegus, akimirksniu „sprogsta“ ir suformuoja padangą. Taip pat svarbu reguliariai iškratyti oro filtrus ir laikytis atstumo tarp visureigių, kad išvengtumėte dulkių.
Mauritanija: Sacharos magija ir iššūkiai
Mauritanija - viena geriausių vietų pasaulyje patirti tikrą Sacharos dykumą. Čia galima išvysti begalines kopas, senovinius prekybinius miestelius, kupranugarių ir asilų vilkstines. Šalis išsiskiria unikaliomis tradicijomis ir mažu turistų srautu.
Didžiausia pasaulyje Sacharos dykuma Mauritanijoje yra unikali tuo, kad didžioji jos dalis - tai ištisi smėlynai, vėjų pustomos kopos ir nuostabūs peizažai. Rišato struktūra, dar vadinama „Afrikos akimi“, iš kosmoso atrodo įspūdingai, tačiau ant žemės vaizdas labiau primena įprastą dykumą.
Kelionė per Mauritaniją gali būti kupina iššūkių. Internete sunku rasti informacijos apie transporto maršrutus, o vietiniai gyventojai beveik nekalba angliškai. Dažniausiai bendravimas vyksta prancūzų kalba arba gestais. Viešbučiai ir restoranai dažnai pažymėti prancūziškais ženklais „auberge“.
Mauritanijos kultūra ir tradicijos yra labai savitos. Vyrai nešioja „daraa“ su turbanu, moterys - spalvingus drabužius, dengiančius didžiąją kūno dalį. Tradicinis pasisveikinimas - simbolinis stiprios arbatos puodelis. Miestelių namai dažnai maži, be langų, o viešbučiai - taip pat kuklūs.
Nors Mauritanija statistiškai laikoma viena saugiausių Afrikos šalių, 2007 m. įvykęs keturių prancūzų turistų nužudymas turėjo neigiamos įtakos turizmui. Kai kurios šalys įtraukė Adraro regioną į nerekomenduojamų lankyti sąrašus.
Nepaisant sunkumų, Mauritanija siūlo nepamirštamą patirtį: kelionę laiku, susitikimą su senovinėmis kultūromis ir gamtos stebuklais. Ji tinka tiems, kurie ieško autentiškos Afrikos ir nori patirti skaitmeninę detoksikaciją, nes internetas daugelyje vietovių yra labai ribotas.
KERTU PAVOJINGIAUSIĄ AFRIKOS SIENĄ? | Anykščiai - Mauritanija
Nors Mauritanija dažnai minima kaip skurdi šalis, jos gamtos grožis ir kultūrinis paveldas yra neįkainojami. Nuo senovinių Šingečio ir Uadano miestų griuvėsių iki begalinių smėlynų ir oazių - Mauritanija siūlo unikalų nuotykį keliautojams, ieškantiems ko nors daugiau nei įprastos turistinės vietos.