Padangos yra vienas iš svarbiausių automobilio elementų, nuo kurių priklauso ne tik vairavimo komfortas, bet ir saugumas. Jos yra vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos. Todėl renkantis jas, reikia atsižvelgti į daugelį techninių parametrų, kurie nurodomi ant padangų šoninės sienelės. Tinkama automobilio padangų priežiūra yra svarbi saugumui, našumui ir degalų naudojimo efektyvumui užtikrinti. Be to, ji gali padėti išlaikyti automobilio kokybę ir vertę, sulėtinant jo nusidėvėjimą. Tai taip pat leis parduoti automobilį brangiau, nesvarbu supirkėjui ar kitam vairuotojui.
Padangų būklė taip pat yra tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu. Draudimo bendrovės visada tikrina padangų būklę po eismo įvykių. Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl netinkamų padangų, draudikas turi teisę sumažinti arba visai atsisakyti išmokos. Kartas nuo karto savarankiškai patikrinti padangų būklę, o esant reikalui jas pakeisti rekomenduojama ir patiems vairuotojams. Toks profilaktinis padangų tikrinimas padės užtikrinti, kad automobilis tarnaus ilgiau, o kelyje galėsite vairuoti saugiau.
Padangų žymėjimų supratimas
Žemiau pateikiame trumpą informaciją, nusakančią ką reiškia tam tikri žymėjimai ir kodėl jie yra svarbūs. Dauguma automobilių padangų yra pagamintos iš sintetinio kaučiuko, kuris yra polimeras, sudarytas iš daugybės tarpusavyje sujungtų mažų molekulių. Tiksli automobilio padangos sudėtis priklauso nuo transporto priemonės tipo ir sąlygų, kuriomis ji bus naudojama. Automobilių padangos skirtos sukibti su kelio paviršiumi, kad užtikrintų transporto priemonės sukibimą su kelio danga. Jos taip pat sugeria smūgius nuo kelio nelygumų ir padeda išlaikyti transporto priemonės stabilumą.
Dydis yra pirmas ir pagrindinis parametras, kurį reikia žinoti perkant tiek vasarines, tiek žiemines padangas. Jis apibrėžiamas trimis skaičiais ir viena raide, pavyzdžiui, 205/55 R16.
- 205 - plotis milimetrais. Kuo didesnis plotis, tuo didesnis padangos kontakto su kelio paviršiumi plotas ir tuo geresnės stabdymo ir sukibimo su keliu savybės.
- 55 - santykinis aukštis pagal plotį, išreikštas procentais. Kuo mažesnis aukštis, tuo žemesnis padangos profilis ir tuo ji tvirtesnė.
- R - konstrukcijos tipas. R reiškia radialinę konstrukciją, kai pluoštai eina iš centro į kraštus.
- 16 - ratlankio skersmuo coliais. Ratlankio skersmuo turi atitikti automobilio gamintojo nurodytą dydį.
Padangų dydis turi būti suderintas su automobilio specifikacija ir važiuoklės geometrija. Norint įsitikinti, kad planuojamos pirkti naujos padangos tiks jūsų automobiliui, galima pasinaudoti internetiniais įrankiais, tokiais kaip padangų dydžių skaičiuoklė.
Padangų apkrovos ir greičio indeksai yra dar du svarbūs parametrai, kurie nurodomi po padangų dydžio (pavyzdžiui, 91W).
- 91 - apkrovos indeksas, kuris nurodo maksimalią apkrovą kilogramais, kurią gali atlaikyti viena padanga esant maksimaliam slėgiui. Šiuo atveju 91 reiškia 615 kg.
- W - greičio indeksas, kuris nurodo maksimalų leistiną greitį km/h, kuriuo saugu naudoti padangą. Šiuo atveju W reiškia 270 km/h.
Protektorius: saugumo ir sukibimo garantas
Protektorius yra padangos paviršiaus dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su kelio paviršiumi. Jo užduotis yra užtikrinti gerą sukibimą su keliu ir išstumti vandenį, purvą ar sniegą iš padangų. Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kuriį sprendžiama apie padangos tinkamumą - protektoriaus gylis. Naujos padangos turi apie 8-9 mm protektoriaus gylį. Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm, tad iki leistinos minimalios nusidėvėjimo ribos su naujomis padangomis galėsite važiuoti kelis metus.
Minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm vasarinėms padangoms ir 4 mm taikoma, kai pasirenkamos žieminės padangos. Vasarą minimalus leistinas gylis yra 1,6 mm, tačiau saugumo sumetimais padangas rekomenduojama keisti anksčiau - kai gylis siekia 2,5-3 mm. Dėvėta padanga praranda gebėjimą greitai pašalinti vandenį, todėl padidėja akvaplanavimo rizika. Žiemą reikalavimai dar griežtesni - minimalus protektoriaus gylis turi būti bent 3 mm, o realiai saugiau važiuoti, jei jis siekia 4 mm ir daugiau. Minimalus lengvųjų automobilių (B kategorija) padangų protektoriaus gylis, įskaitant priekabas (jeigu jose įrengti stabdžiai) ir kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. yra 3,0 mm. Motociklo padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 0,8 mm. Motociklo padangų protektoriaus gylis vasaros metu t. y. kol leidžiama eksploatuoti motociklus keliuose, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8 mm.
Protektoriaus gylį galite patikrinti specialiu matuokliu. Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Kitas būdas patikrinti, ar Jūsų padangos nusidėvėjo - ant padangų esantis nusidėvėjimo indikatorius. Jis žymi minimalų leistiną protektoriaus nusidėvėjimą. Dauguma automobilių padangų turi protektoriaus nusidėvėjimo indikatorių - nedidelę iškilią gumos juostelę, einančią per visą padangos plotį. Jei matote, kad protektoriaus gylis yra artimas minimaliam arba jūsų vasarinės ar žieminės padangos turi įtrūkimų, pažeidimų ar deformacijų, rekomenduojame jas pakeisti naujomis.
Sezoninių padangų svarba ir reikalavimai
Nuo balandžio 1 dienos Lietuvoje oficialiai leidžiama žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma naudoti žiemines padangas, o vasarines - nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Žiemą Lietuvoje draudžiama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Vasarą važinėti nedygliuotomis žieminėmis padangomis nėra draudžiama, tačiau tai nėra geras sumanymas. Iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos važiuojant šiltu asfaltu dyla daug greičiau. Važiuojant įkaitusia kelio danga su žieminėmis padangomis, žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra daug didesnis nei vasarinių padangų. Su žieminėmis padangomis mažesnis stabilumas kelyje. Su žieminėmis padangomis pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti. Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
Keliuose prasideda oficialusis automobilininkų vasaros sezonas: leidžiama judėti didesniu greičiu, o žiemines padangas pakeisti skirtomis šiltajam metų laikui. Teisės aktais leidžiamas minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau toks nekels pavojaus tik važiuojant idealiomis sąlygomis - sausiu ir švariu asfaltu. Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu. Svarbu atsiminti ir tai, jog tinkamos padangos nėra tik tos, kurių protektoriaus gylis vasarą atitinka reikalavimus. Nors žiemą su vasarinėmis padangomis važiuoti draudžiama, vasarą su žieminėmis padangomis vykti į kelionę galite drąsiai. Svarbu atsiminti tik tai, jog nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Tikrinantiems pareigūnams Jus sustabdžius kelyje su tokiomis padangomis galite prarasti galiojančią automobilio techninę apžiūrą. Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti gali būti prailgintas susisiekimo ministro įsakymu.
Žieminės padangos turi būti su ženklais „M+S“, „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis). M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiema neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. Juo žymimos dauguma žieminių padangų net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Universalios padangos kuriomis galima važiuoti visus metus ne visuomet turi šį žymėjimą. “M+S” žymėjimą turi visos žieminės padangos! Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake). Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. eksploatuojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą, žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba „ * “ (snaigės simbolis).Svarbu paminėti ir tai, jog Lietuvoje eksploatuojamiems automobiliams šiuo laikotarpiu leidžiama važiuoti su dygliuotomis padangomis. Pradėti eksploatuoti tokias padangas anksčiau nei lapkričio 10 dieną ir baigti vėliau nei kovo 31 d. - draudžiama.
Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Vasarinės ir universalios padangos visų pirma skiriasi gumos sudėtimi ir protektoriaus raštu. Universalių padangų protektoriaus raštas turi daugiau plyšių ir griovelių, protektorius suskaidytas, kad atliktų savo funkcijas net esant sniegui. Kita vertus, vasarinės padangos yra kietesnės sudėties, o protektorius turi mažiau griovelių, todėl padanga išlaiko savo standumą ir formą, esant padidėjusiai apkrovai. Tikrai ne, nes vasarinės padangos, skirtingai nei žieminės, nėra skirtos žiemiškoms oro ir kelio sąlygoms ir saugumo požiūriu nėra skirtos važiuoti žiemą.
Padangų amžius ir priežiūra
Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Padangos sensta net ir tada, kai automobilis nedaug važinėjamas. Ant kiekvienos padangos šono yra DOT kodas. Jei abejojate, ar jūsų komplektas dar saugus, geriausia kreiptis į servisą, kuriame atliekamas profesionalus padangų montavimas.
Reguliariai tikrinkite slėgį padangose. Koks jis turėtų būti paprastai nurodoma ant automobilio centrinio statramsčio ar degalų bako dangtelio. Tiek per mažas, tiek per didelis slėgis lemia greitesnį ir netolygų padangos dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas, kelia perkaitimo bei sugadinimo riziką. Tinkamas padangos slėgis optimizuoti transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą. Oro slėgis - tikrinkite bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Padangų slėgis turi įtakos padangų nusidėvėjimo greičiui, vairavimo saugumui ir komfortui, degalų taupymui ir automobilio važiuoklės susidėvėjimui.
Jei važiuojate ne su dygliuotomis padangomis, neskubėkite jų keisti, kadangi dėl Lietuvoje esančių permainingų orų pavasarį, dar galime sutikti ir sniego ir ledo. Nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.
Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio. Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti. Ratų balansavimas - jei važiuojant atsiranda vibracija ar triukšmas, gali būti reikalingas ratų balansavimas. Kiekviena padanga ir diskas turi savo sunkiausius taškus, kurie sukuria disbalansą, todėl sukuria vibraciją, apsunkina automobilio važiavimą ir prisideda prie priešlaikinio padangų susidėvėjimo. Norint to išvengti ir užtikrinti ilgą padangos tarnavimo laiką bei patogų vairavimą, būtina atlikti balansavimą. Padangos turi būti subalansuotos kiekvieno sezono pradžioje prieš jų naudojimą.
Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti. Įtrūkimai šonuose - atsiranda dėl gumos senėjimo arba netinkamo laikymo. Gumbeliai ar iškilimai - jei ant padangos šono atsiranda burbulas, tai ženklas, kad pažeistas karkasas. Pjūviai ar plyšiai - įpjovus protektorių ar šoną, padanga gali prarasti sandarumą. Tokiu atveju patikrinimą atliks servisas, kur teikiamos važiuoklės patikros ir padangų diagnostikos paslaugos.
Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu. Pastarasis važiuojant 50 km/val. Padangų keitimas - kada keisti? Kokie reikalavimai padangų keitimui? Lietuvoje nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma naudoti žiemines padangas, o vasarines - nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Vairuotojai taip pat gali naudoti dygliuotas padangas žiemos laikotarpiu, tačiau jų naudojimas draudžiamas vasarą. Minimalus protektoriaus gylis žieminėms padangoms yra 3 mm, o vasarinėms - 1,6 mm. Žieminių ir vasarinių padangų protektoriaus gylis yra labai svarbus saugiam vairavimui.
Kaip žinoti, kad laikas keisti padangas?
Padangų utilizavimas ir aplinkosauga
Naudotų padangų pridavimas yra būtinas, jei nenorite patys apsikrauti padangomis, nes jų utilizavimas yra griežtai reglamentuojamas įstatymo. Iš esmės jūs turite kelis pasirinkimus nemokamam senų padangų utilizavimui. Galite jas priduoti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles. Tokias aikšteles rasite visose savivaldybėse. Taip pat galite senas padangas priduoti padangų pardavėjui. Jis yra įpareigotas nemokamai priimti tokį senų padangų kiekį, kiek jūs perkate naujų padangų.
