Padangų nusidėvėjimas eksploatacijos metu yra visiškai natūralus reiškinys. Tačiau netipinis protektoriaus nusidėvėjimas turėtų būti įspėjamasis signalas - jis gali rodyti rimtesnius pakabos gedimus arba netinkamą transporto priemonės priežiūrą. Automobilio padangos protektorius per visą jos perimetrą turėtų dėvėtis tolygiai. Deja, praktikoje taip būna ne visada. Netolygus protektoriaus nusidėvėjimas dažniausiai atsiranda dėl netinkamo padangų slėgio, neteisingos pakabos geometrijos arba deformuoto ratlankio. Priklausomai nuo priežasties, skiriasi ir simptomai bei pasekmės.
Kokybiškos automobilio padangos - svarbus saugaus ir patogaus važiavimo veiksnys. Padangos yra vienintelė transporto priemonės dalis, turinti tiesioginį kontaktą su kelio danga, ir nuo jų būklės priklauso automobilio valdymas, stabdymas ir stabilumas. Dėl šios priežasties padangų priežiūra yra neatsiejama saugaus eismo dalis. Nors daugelis vairuotojų stebi bendrą protektoriaus gylį, daug mažiau dėmesio skiriama jo dilimo pobūdžiui. Netaisyklingas padangų nusidėvėjimas, pavyzdžiui, kai dilimas intensyviausias yra per vidurį, o ne per kraštus, yra ne atsitiktinis reiškinys, o aiškus įspėjamasis signalas, rodantis rimtas problemas, kurias būtina spręsti nedelsiant. Šis specifinis dilimo pobūdis rodo, kad yra netinkama padangos sąveika su keliu, ir tai sukelia ne tik spartesnį padangos nusidėvėjimą, bet ir didina avarijų riziką. Problemą galima apibūdinti kaip nuoseklią grandinę: nedidelis padangų slėgio neatitikimas sukelia padangos deformaciją, dėl kurios sumažėja kontaktinis plotas su keliu. Tai, savo ruožtu, padidina slėgį ir trintį siaurame ruože per vidurį, o tai pagreitina dilimą. Toks dilimas tiesiogiai lemia prastesnį sukibimą ir ilgesnį stabdymo kelią, kas yra tiesioginė grėsmė eismo saugumui. Todėl atpažinti šio reiškinio priežastis ir suvokti jo pavojų yra gyvybiškai svarbu kiekvienam vairuotojui.
Netolygus protektoriaus nusidėvėjimas: skirtingi tipai ir jų priežastys
Padangos konstrukcija atrodo pakankamai solidžiai, tvirtai ir turėtų būti atspari pažeidimams, bet iš tikrųjų yra labai jautri mechaniniams veiksniams. Lengviausiai pastebimi padangų šoniniai pažeidimai. Jie atsiranda po susidūrimo su bordiūrais, duobėmis bei kitomis kelio kliūtimis. Tokių susidūrimų metu susidaro įvairūs guzai, įpjovimai, įtrūkimai vidinėje ar išorinėje padangos dalyje, o tokią padangą būtina pakeisti. Kitaip atrodo situacija, kai protektorius dėvisi neįprastai, dažnai tai priveda prie nepataisomo padangos pažeidimo. Jis atsiranda ne staiga, o palaipsniui, eksploatacijos metu, todėl daugelis vairuotojų pastebi šį pažeidimą tik tada, kai jis jau yra labai pažengęs.
Protektoriaus vidurinės dalies nusidėvėjimas
Jeigu pastebite, kad protektoriaus vidurinė dalis yra labiau nusidėvėjusi nei padangos kraštai, greičiausiai ilgą laiką važinėjote su per dideliu slėgiu padangose. Pagrindinė padangos dilimo per vidurį priežastis yra susijusi su padangos oro slėgiu. Norint suprasti šio reiškinio mechaniką, svarbu apibrėžti „padangos kontaktinio ploto“ sąvoką. Tai yra paviršiaus dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su kelio danga. Tinkamai pripūstos padangos kontaktinis plotas yra tolygus, optimalaus dydžio ir formos, užtikrinantis geriausią sukibimą, valdymą ir stabdymą. Tai leidžia automobilio svoriui pasiskirstyti per visą padangos plotį ir užtikrina maksimalų sukibimą su kelio paviršiumi. Pagrindinis reiškinys, sukeliantis dilimą per vidurį, yra per didelis oro slėgis padangose. Kai padanga pripūsta per daug, jos centrinė dalis išsipučia. Dėl šios deformacijos padangos kontaktas su keliu susiaurėja, tampa apvalesnis, o automobilio svoris bei spaudimas sutelkiamas siaurame ruože per vidurį. Dėl to šioje vietoje trintis ir dilimas yra intensyvesni nei padangos kraštuose. Ši aplinkybė žymiai sutrumpina padangos eksploatacijos laiką. Pastebima, kad nors kai kurie vairuotojai sąmoningai perpildo padangas, tikėdamiesi sumažinti pasipriešinimą riedėjimui ir taip pagerinti degalų sąnaudas, tai yra klaidinga praktika. Nors teoriškai tai gali šiek tiek sumažinti riedėjimo pasipriešinimą, tai daroma saugumo sąskaita, nes drastiškai sumažėja sukibimas, o tai ilgesnėje perspektyvoje sukelia finansinius nuostolius dėl dažnesnio padangų keitimo. Be to, per didelis slėgis padidina padangos sprogimo riziką, ypač esant didelėms apkrovoms ir važiuojant dideliu greičiu. Jei protektoriaus aukščio skirtumas tarp vidurio ir kraštų neviršija 2 mm, padanga dar gali būti naudojama. Vis dėlto reikėtų kuo greičiau pakoreguoti slėgį pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
Didesnis padangos kraštų nusidėvėjimas
Kai labiau dėvisi padangos kraštai, susidaro vadinamasis „suapvalėjusio“ protektoriaus efektas. Dažniausia tokio nusidėvėjimo priežastis - per mažas slėgis padangose. Automobilio svoris turėtų būti tolygiai paskirstytas per visą padangos plotį, tačiau esant per mažam slėgiui padangos vidurinė dalis silpniau prispaudžiama prie kelio dangos. Kita priežastis gali būti agresyvus vairavimo stilius, ypač greitas posūkių įveikimas. Važiuojant dideliu greičiu posūkyje, padangos dirba ties sukibimo riba ir patiria didesnes apkrovas, todėl labiau dėvisi išorinės protektoriaus dalys. Toks nusidėvėjimas gali būti ir asimetriškas, kai viena padangos pusė dėvisi labiau nei kita. Netipinį protektoriaus nusidėvėjimą taip pat gali lemti pakabos gedimai, pavyzdžiui, deformuota svirtis arba neteisingai sureguliuota ratų suvedimo geometrija. Dilimas per kraštus: atvirkštinis reiškinys, kai labiau dyla padangos šoninės dalys, rodo per mažą oro slėgį. Nepakankamai pripūstos padangos „susmunka“, todėl didesnė trintis ir apkrova tenka jų kraštams. Tai ne tik pagreitina dilimą, bet ir didina degalų sąnaudas , o dėl padidėjusios trinties padangos gali perkaisti ir sprogti.
„Dantytas“ protektoriaus nusidėvėjimas
„Dantytas“ protektoriaus nusidėvėjimas - tai nepageidaujamas padangos dėvėjimosi būdas, kai greičiau dyla viena protektoriaus blokų pusė. Dėl to žiūrint į padangą iš šono, protektorius primena pjūklo dantis. Toks nusidėvėjimas gali atsirasti tiek protektoriaus kraštuose, tiek jo vidurinėje dalyje. Nors tai nebūtinai reiškia, kad padanga turi būti nedelsiant keičiama, ji gali pradėti skleisti daugiau triukšmo, o tai sumažina važiavimo komfortą. Efektyviausia prevencinė priemonė - reguliari padangų rotacija. Protektoriaus dantytumas - tai nepageidaujamas jo nusidėvėjimo būdas. Jis pasireiškia greitesniu protektoriaus blokelių nusidėvėjimu iš atakuojančios pusės. Esant tokiam nusidėvėjimui, padangos protektorius, matomas iš profilio, primena pjūklo dantukus. Dantytumas gali pasireikšti tiek protektoriaus šoninėse, tiek jo vidurinėje dalyje. Padangas su tokiu nusidėvėjimo tipu galima eksploatuoti, tačiau tokios padangos generuoja aukštesnį triukšmo lygį ir tuo pačiu mažina važiavimo komfortą. Dantytam protektoriui geriausiai taikyti seną taisyklę - „prevencija yra geriau nei gydymas“. Dantytas protektorius gali būti šlifuojamas, tačiau šią operaciją atlieka tik atskiros dirbtuvės, be to, šlifavimas gerokai sumažina protektoriaus gylį. Veiksmingiausias būdas dantytumo prevencijai - padangų rotacija.
Banguotas protektoriaus nusidėvėjimas
Toks nusidėvėjimas dažniausiai pasireiškia galinėje ašyje, kuri nėra varančioji. Galinės padangos mažiau keičia savo padėtį kelio dangos atžvilgiu, todėl jos labiau linkusios į netolygų nusidėvėjimą. Protektoriaus bangavimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai tai susiję su netinkama galinės ašies ratų geometrija arba netinkamu pakabos darbu. Šis nusidėvėjimas dažniau pastebimas automobiliuose, kurių galinę pakabą sudaro torsionas ir šis veikia netinkamai. Banguotas (plunksniškas) nusidėvėjimas: šis nelygus, bangelių formos nusidėvėjimas paprastai rodo rimtesnes važiuoklės ar pakabos problemas, pavyzdžiui, susidėvėjusius amortizatorius ar netinkamai sureguliuotą galinės ašies geometriją. Toks nusidėvėjimas yra pavojingas, nes sukelia papildomas vibracijas ir triukšmą , o svarbiausia - prastina automobilio valdymą ir kelia grėsmę saugumui. Tai rodo, kad padangos būklė yra ne izoliuota problema, o signalas, nurodantis gilesnius automobilio gedimus.
Protektoriaus gumos pažeidimai
Gumos pažeidimai dažniausiai pastebimi lamelių srityje arba ties protektoriaus grioveliais. Jie dažnai pasitaiko naujose žieminėse padangose, kurios pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turi aukštesnius protektoriaus blokelius. Dažniausia priežastis - didelis greitis vingiuotuose keliuose arba važiavimas nestabiliu, šiurkščios struktūros paviršiumi. Jei pastebite tokius pažeidimus, padangą galima naudoti toliau, tačiau svarbu reguliariai tikrinti jos būklę.
Protektoriaus deformacija
Jei protektoriaus paviršiuje matomos deformacijos, tikėtina, kad ilgą laiką buvo važiuojama su per mažu slėgiu padangose arba automobilis buvo pernelyg apkrautas. Jeigu kartu su deformacija matosi metaliniai padangos konstrukcijos elementai, gali būti pažeista vidinė padangos struktūra. Dažniausiai taip nutinka dėl gilesnių įpjovimų, atsiradusių po stipraus smūgio ar atsitrenkus į kliūtį, pavyzdžiui, akmenį ar bordiūrą. Tokia padanga nebetinkama naudojimui ir turi būti pakeista.
Vietinis protektoriaus nusidėvėjimas
Kartais dėl staigaus stabdymo ir ratų užsiblokavimo (ypač automobiliuose be ABS) gali atsirasti vietinis protektoriaus nusidėvėjimas. Tokiu atveju protektorius nusitrina vienoje konkrečioje vietoje. Pažeidimai gali būti dar didesni, jei stabdoma ant nestabilios ar šiurkščios kelio dangos. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, padanga gali būti dar tinkama naudoti, tačiau esant dideliems pažeidimams ją reikėtų pakeisti. Eksploatuojant automobilį su ABS sistema, verta patikrinti stabdžių sistemos būklę. Ratų blokavimas stabdymo metu gali reikšti rimtą stabdžių suportų arba ABS valdymo bloko gedimą.
Protektoriaus atsiskyrimas
Protektoriaus atsiskyrimas - viena pavojingiausių, nors ir gana retų padangos gedimo formų. Dažniausiai tai nutinka dėl padangos perkaitimo, kurį sukelia ilga kelionė su per mažu slėgiu arba važiuojant su dideliu apkrovimu. Toks pažeidimas gali sukelti staigų padangos sprogimą. Važiuojant dideliu greičiu tai gali sukelti rimtų problemų valdant automobilį. Padanga, kurios protektorius atsiskyrė, nėra remontuojama ir turi būti nedelsiant pakeista.
Padangų nusidėvėjimo indikatoriai ir jų svarba
Vienas iš svarbiausių transporto priemonės saugumo aspektų yra padangų būklė. Dauguma padangų gamintojų įmontuoja specialius nusidėvėjimo indikatorius, kurie padeda vairuotojams įvertinti padangų nusidėvėjimą. Tačiau šie rodikliai gali skirtis ir ne visada turi vienodą reikšmę. Kai kuriais atvejais padangos turi net dviejų tipų indikatorius - vieną grynai formalų, o kitą, į kurį reikėtų žiūrėti rimtai. Nusidėvėjus padangų protektoriui, sumažėja jų gebėjimas praleisti vandenį. Tai ypač svarbu žieminėms padangoms, kurios taip pat turi suvaldyti purvą ir sniegą. Kuo mažiau protektoriaus, tuo labiau padangos linkusios į akvaplanavimą (arba hidroplanavimą), kuris atsiranda, kai automobilis praranda sukibimą su šlapia danga.
Paprastai teigiama, kad mažiausias leistinas lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Ši taisyklė taikoma Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių. Įstatyme nustatyta, kad transporto priemonėje negali būti įrengtos padangos, kurių nusidėvėjimo rodikliai rodo, kad jos nusidėvėjusios daugiau nei nustatyta riba.
Daugumoje šiuolaikinių padangų yra TWI (protektoriaus nusidėvėjimo indikatoriaus) žymekliai, t. y. nedideli „iškilimai“, esantys padangos grioveliuose. Šie iškilimai yra keliose padangos vietose (paprastai šešiose), todėl vairuotojai gali patikrinti, kaip dėvisi įvairios protektoriaus dalys. Kad šiuos iškilimus būtų lengviau surasti, gamintojai dažnai šalia jų prideda TWI etiketę arba atpažįstamą simbolį.
Daugelis gamintojų teigia, kad leisti padangoms nusidėvėti iki 1,6 mm yra nepraktiška. Žieminėms padangoms rekomenduojamas minimalus protektoriaus gylis yra 4 mm, o vasarinėms - 3 mm. Paprasčiausiai toks yra reglamentas. Tačiau daugelis gamintojų ant savo padangų montuoja alternatyvius nusidėvėjimo indikatorius. Kiti gamintojai, pavyzdžiui, „Nokian“, įdiegė savo pažangias sistemas. „Nokian“ naudoja važiavimo saugos indikatorių (DSI), kurio skaičiai 8-6-4 įspausti protektoriaus briaunose. Padangai dėvintis didžiausias skaičius išnyksta. Viso sezono padangos taip pat gali turėti abiejų tipų indikatorius. Pavyzdžiui, „Continental All Season Contact 2“ padangose yra ir TWI (1,6 mm), ir žiemai skirtas 4 mm indikatorius. „Continental“ pataria vairuotojams žiemos sąlygomis keisti visasezones padangas esant 4 mm indikatoriui.
Padangų protektoriaus gylį galite išmatuoti naudodami protektoriaus gylio matuoklį, suportą ar net liniuotę. Tačiau jei padangos turi nusidėvėjimo indikatorius, šie įrankiai gali būti nereikalingi. Suprasti padangų nusidėvėjimo rodiklius labai svarbu, kad jūsų transporto priemonė kelyje būtų saugi. Teisės aktais nustatyta protektoriaus gylio riba gali būti 1,6 mm, tačiau dauguma gamintojų rekomenduoja keisti padangas gerokai anksčiau, nei jos pasiekia šią ribą - 3 mm vasarinėms padangoms ir 4 mm žieminėms padangoms.
Padangų montavimo ir priežiūros svarba
„Padangos sumontavimo procedūra iš esmės nekinta jau daugelį dešimtmečių, tačiau ne paslaptis, kad tobulėja tiek patys automobiliai, tiek saugumo sistemos bei padangos. Pavyzdžiui, ratų slėgio kontrolės sistema, kuri pirmą kartą buvo panaudota 1986 m. „Porsche 959“ automobilyje, o jau nuo 2014 m. Tokia sistema nepakeitė padangų montavimo kardinaliai, tačiau privertė pakeisti tam tikrus padangų montavimo įpročius. Dar stipriau padangų montavimą pakeitė 1991 m. atsiradusi ir pirmąjame XXI amžiaus dešimtmetyje stipriai išpopuliarėjusi „RunOnFlat“ technologija. Tam, kad sumontuoti tokio tipo padangas, prireikia tiek papildomos įrangos, tiek specifinių įgūdžių“, - pasakoja M.
„Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje itin populiarus automobilis buvo „Audi A6“. padangų dydis, priklausomai nuo pasirinktos komplektacijos, gali siekti ir 20 colių. Sumontuoti tokio dydžio ratus galima toli gražu ne kiekvienomis staklėmis, be to, montuojant juos, rekomenduojama naudoti specifines apsaugos priemones, kurios yra montuojamos ant pačios įrangos“, - atkreipia dėmesį M.
Eksperto teigimu, šiais laikais automobilių gamintojai stipriai pažengė kurdami sudėtingas automobilių važiuokles. Jų dėka, siekiant kuo tikslesnio automobilio valdymo, atsirado vadinamosios daugiasvirtės pakabos, aktyvūs stabilizatoriai, adaptyvūs amortizatoriai ir kt. Tačiau, anot M. „Visos automobilių konstrukcinės naujovės stipriai veikia automobilio jautrumą ratų kokybei plačiąja šio žodžio prasme. Ratų kokybei priskirčiau ne tik padangų gamintojo žinomumą ar pačios produkcijos pagaminimo kokybę, tačiau ir jų sumontavimo bei balansavimo kokybę. Ratų balansavimas - vienas iš svarbiausių ratų keitimo etapų. Jo metu privalome užtikrinti, kad po ratų keitimo paslaugos automobilis „elgtųsi“ stabiliai ir nebūtų juntamos papildomos vibracijos ar diskomfortas, tad skiriame ypatingą dėmesį balansavimo bei montavimo įrangos kalibravimui bei derinimui“, - pabrėžia M.
M. Žemaitis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažnas vairuotojas net nenutuokia, kokią žalą padangai ar net važiuoklei gali padaryti iš pažiūros tik lengvai įlenktas ratlankis. „Eksploatacijos metu tiek padanga, tiek pats ratlankis patiria daugybę smūgių. Vieni jų būna nekenksmingi ir nepadaro žalos pačiam ratlankiui, o tuo tarpu kiti gali juos stipriai deformuoti. Didėjant ratlankio skersmeniui, didėja ir tikimybė ratlankį pažeisti, tad servisai turi turėti ratlankių lyginimo įrangą, kuri padangų sezono metu galėtų ištiesinti ratlankius“, - teigia M.
„Dažnas atvejis, kai vairuotojas pats keisdamas ratus kieme, pats to nesuvokdamas, padaro tam tikrų klaidų: padangos uždedamos ne pagal joms skirtą sukimosi kryptį, netinkami susukami varžtai ir veržlės. Yra pasitaikę atvejų, kai keičiant neoriginalius ratlankius originaliais, nenuimami ratų centravimo žiedai, tuomet rato „pametimas“ yra praktiškai garantuotas. Keisdamas ratus namų sąlygomis, vairuotojas jų nesubalansuos. Rato balansavimas yra skirtas tolygiam svorių paskirstymui, jei balansavimas atliktas nekokybiškai, važiuojant juntamos vibracijos bei rizikuojama padaryti nepataisomą žalą pačiai padangai“, - nurodo M.
Pasak M. „Vienas, profesionalus ratų montavimo specialistas per vieną darbo dieną, keitimo sezono metu, vienaip ar kitaip vidutiniškai susiduria su 200 padangų, tad pro jo akį sunkiai praslysta tokie dalykai, kaip padangos pažeidimai, gumos struktūros pokyčiai ar per didelis, o gal netolygus jos nusidėvėjimas. Taip pat specialistas įvertina ne tik tas padangas, kurias montuoja, tačiau ir tas, kurias numontuoja. Padangos yra važiuoklės veidrodis: jei padanga dyla netolygiai, tai gali rodyti kur kas rimtesnes problemas, susijusias su automobilio važiuokle. Toli gražu ne kiekvienas vairuotojas yra tiek išprusęs, kad pastebėtų tokias smulkmenas“, - pabrėžia M.
Kaip sužinoti kiek slėgio pūsti į padangas
Padangų žymėjimai ir jų reikšmės
„Kiekviena ES parduodama padanga privalo būti sertifikuota ir turėti E žymėjimą. Šalia jo privalomas skaičius, kuris nurodo šalies, kurioje padanga buvo sertifikuota, kodą, pvz., E4, E22 ir pan. Taip pat ant padangos privalo būti įspaustas DOT numeris, jis taip pat nurodo padangos pagaminimo datą, kur pirmieji du skaičiai rodo pagaminimo savaitę, paskutiniai du - metus. Taip pat M. Žemaitis primena, kad šiandien tam tikri gamintojai vairuotojams rekomenduoja įsigyti ir automobilį eksploatuoti tik su atitinkamomis padangomis. „Kai kurie, dažniausiai aukštesnio segmento automobilių gamintojai savo automobiliams rekomenduoja montuoti tik jų homologaciją turinčias padangas, taip siekdami išlaikyti pirmines važiuoklės bei paties automobilio sureguliavimo savybes. Vieni pirmųjų tokias rekomendacijas, o vėliau jau ir reikalavimus pradėjo naudoti „Porsche“, o dabar tokias padangas rekomenduoja ir kiti gamintojai, tarp kurių „Audi“, „Bentley“, BMW, „Mercedes-Benz“ ir kiti. Tiesiogiai bendradarbiaudami su gamintojais, stengiamės patenkinti kiekvieno jų rekomendacijas, o atskirais atvejais - ir reikalavimus“, - apibendrina M.
Padangų slėgio svarba ir pasekmės
Kad važiuotumėte saugiai, padangos tarnautų ilgiau, kuro sąnaudos būtų mažesnės ir išvengtumėte automobilio važiuoklės gedimų, padangų dydis turi atitikti automobilio gamintojo rekomendacijas. Informaciją, koks padangų dydis yra tinkamas Jūsų automobiliui galite rasti: automobilio žinyne, ant priekinių durelių vidinės pusės, statramsčio arba kuro bako dangtelio esančios lentelės/lipduko, ant šiuo metu eksploatuojamų padangų (tik šiuo atveju turėtumėte būti tikri, ar ant automobilio uždėtos tinkamo dydžio padangos), taip pat galite pasinaudoti mūsų padangų paieška pagal automobilio modelį. Kartais automobilio gamintojas pateikia kelis galimus padangų dydžius. 205/55 R16) nurodomas padangos plotis milimetrais (pvz. 205 mm), santykinis aukštis (pvz. 55% nuo 205 mm), konstrukcijos tipas (pvz. R (radialinė)) ir ratlankio diametras coliais (pvz. 16). Svarbu turėti omenyje, kad kai kurių automobilių priekinės ir galinės ašies padangų dydžiai yra skirtingi.
Apkrovos ir greičio indeksai ir jų reikšmės: Šalia padangų dydžio nurodomi ir apkrovos bei greičio indeksai (pvz. 91W). Apkrovos indeksas (pvz. 91) nurodo maksimalią apkrovą (atitinkamai 615 kg), kurią gali atlaikyti viena padanga. Greičio indeksas (pvz. W) nurodo maksimalų leistiną greitį (atitinkamai 270 km/h), kuriuo saugu naudoti padangą. Visos apkrovos ir greičio indeksų reikšmės >Sustiprintų padangų žymėjimas - XL: Šalia padangos dydžio taip pat dar būna XL žyma - tai sustiprintų padangų žymėjimas(angl. extra load). Kartais, bet žymiai rečiau gali būti žymima ir RF, HL. Sustiprintų padangų šoninė konstrukcija yra tvirtesnė nei įprastų SL (angl. standart load) padangų, todėl tokios padangos gali pakelti didesnę apkrovą, didesnį slėgį ir sudėtingesnes kelio sąlygas. Tokias padangas dažniau renkasi universalų, SUV, visureigių vairuotojai.
Kokybiškos automobilio padangos - svarbus saugaus ir patogaus važiavimo veiksnys. Padangose turi būti tam tikras oro slėgis, tačiau medžiagos, iš kurių jos pagamintos, nėra visiškai hermetiškos, todėl oras pamažu išeina pro kameros sieneles ir slėgis viduje sumažėja. Padangų dėvėjimuisui įtakos turi ir nereguliariai atliekamas oro slėgio tikrinimas. Negalima spręsti apie vidaus slėgį padangoje iš akies arba pagal garsą, sudavus per padangą. Tokiu atveju padanga gali prasisukti, tuomet gali nutrūkti kameros ventilis arba ji pažeidžiama ventilio tvirtinimo zonoje. Be to, padidėja pasipriešinimas ratų riedėjimui, tad daugiau sunaudojama degalų. Dėl slėgio sumažėjimo gali sulinkti karkasas, o jis neremontuojamas. Žinoma, galite panaudoti skystą hermetiką - jis pilamas per ventilį. Kai oro slėgis per didelis, pažeidžiamas kordas, padidėja protektoriaus vidurinės dalies susidėvėjimas. Padangos amortizuojamosios savybės sumažėja, ji gali gauti dideles apkrovas, todėl gali trūkti rato karkasas. Padangų pažeidimo pobūdis esant per didelei automobilio apkrovai toks pat, kaip ir esant sumažintam slėgiui, tik šie pažeidimai pasireiškia stipriau. Kai kurie vairuotojai mano, kad tokiais atvejais reikia šiek tiek pripūsti ratus. Ši nuomonė klaidinga - vidinio oro slėgio padidinimas kartu su apkrova trumpina padangų tarnavimo laiką.
Svarbiausia yra reguliariai tikrinti oro slėgį ir vadovautis gamintojo rekomendacijomis. Optimalus slėgis nurodomas ant lipduko, kurį galima rasti vairuotojo durelių staktoje, ant degalų bako dangtelio arba automobilio vadove. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ant pačios padangos šono nurodytas slėgis yra maksimalus, o ne rekomenduojamas. Slėgį patariama tikrinti mažiausiai kartą per mėnesį ir visada, kai padangos yra šaltos, t. y. prieš pradedant ilgesnę kelionę. Matavimai ant įkaitusių padangų gali būti netikslūs, nes oras jose išsiplečia. Be to, reikia atsižvelgti į sezoninius slėgio pokyčius - žiemą pripūstos padangos vasarą gali būti pernelyg pripūstos dėl aukštesnės aplinkos temperatūros.
Teisiniai ir finansiniai aspektai
Lietuvoje yra du padangų sezonai: nuo balandžio 1 iki lapkričio 9 d. leidžiama eksploatuoti vasarinėmis padangomis „apautus“ lengvuosius automobilius, o nuo lapkričio 10 iki kovo 31 d. jie privalo turėti žiemines. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 iki balandžio 9 d. Mažiausias leistinas padangų protektorius vasaros sezono metu yra 1,6 mm, o žiemos sezonu - 3 mm.
Gali netekti išmokos: „Padangų naudojimas Lietuvoje yra reglamentuotas įstatymu - policijos pareigūnai turi teisę nubausti netinkamas padangas turinčio automobilio vairuotoją. Tais pačiais įstatymais vadovaujasi ir draudimo bendrovės, tad jeigu eismo įvykį sukelia netinkamomis padangomis „apautas“ automobilis, kurio neturėtų būti gatvėje, jo savininkas išmokos gali negauti net ir turėdamas Kasko draudimą“, - įspėja R. Bieliauskas. Draudimas negalioja tada, kai eismo įvykio priežastimi yra eksploatuojamos netinkamos arba draudžiamos padangos. Pavyzdžiui, jeigu eismo įvykis nutinka sningant lapkričio 12 dieną ir jį sukėlęs automobilis yra su vasaros sezonui skirtomis padangomis, arba jeigu jo žieminių padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3 mm.
Jeigu avariją sukelia netinkamomis padangomis „apautas“, tačiau privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turinčio automobilio vairuotojas, nukentėjusiam eismo įvykyje žmogui žala bus kompensuota. Tačiau draudimo bendrovė vėliau tą pačią sumą atgaus iš kaltininko. Vairuoti skirtingas padangas turintį automobilį leidžiama taip pat ne visada. Įstatyme numatyta, jog vienodos padangos turi būti tik ant vienos ašies, tad jeigu ant priekinių ratlankių sumontuotos vieno modelio padangos, o ant galinių - kito, automobilis atitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau jeigu skiriasi ant vienos ašies esančios padangos, tokiai transporto priemonei gali būti panaikintas techninės apžiūros galiojimas, o sukelto įvykio metu draudimas negaliotų. Net jeigu ant automobilio ašių sumontuotos skirtingų modelių padangos, visos privalo atitikti sezoną: lapkričio 10-kovo 31 d. jos turi būti žieminės ir turėti snaigės arba M+S žymėjimą, o balandžio 10-spalio 31 d. negali būti dygliuotos.
„Jeigu nutiktų įvykis, neturintis priežastinio ryšio su padangų būkle, į jas nekreipsime dėmesio. Pavyzdžiui, jeigu pavagiamos automobilio detalės, Kasko draudimas nuostolius atlygins, arba jeigu parkavimo vietoje stovintį automobilį aplamdys kita transporto priemonė, nukentėjusysis išmoką iš kaltininko civilinės atsakomybės draudiko gaus“, - aiškina draudimo ekspertas.
Taupyti neapsimoka: prarandama draudimo apsauga - tik viena iš problemų, su kuriomis susiduria netinkamas padangas turintį automobilį eksploatuojantys vairuotojai. Už netvarkingo automobilio naudojimą policijos pareigūnai gali ne tik skirti 30-40 eurų siekiančią baudą, bet ir panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Policijos pareigūnai po lapkričio 10-osios kiekvienais metais rengia reidus, kurių metu tikrinamos automobilių padangos - ar tinkamas jų sezoniškumas, ar pakankamas protektoriaus rašto gylis, taip pat atitikimas kitiems reikalavimams: padangos neturi liesti kėbulo ar pakabos detalių, neriboti ratų apsisukimo kampų ir neišsikišti už kėbulo ribų.
