Daugelis vairuotojų suvokia, kad netinkamas ratų suvedimas ir pakabos geometrijos klaidos laikui bėgant neigiamai veikia padangas. Tačiau dėl lengvojo automobilio specifikos, net esant tinkamam ratų suvedimui ir taisyklingai pakabos geometrijai, padangas veikia skirtingos apkrovos. Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, kur kas didesnį darbą atlieka varančiosios ašies padangos, dažniausiai priekinės, nors kai kurių automobilių gamintojų modeliuose - galinės.
Kokie veiksniai lemia greitesnį priekinės ašies padangų susidėvėjimą?
Priežastys paprastos - priekinės ašies padangos susidėvi greičiau, dėl varančiojo agregato apkrovos, dėl kurios automobilio ratus veikia didesnė jėga, nukreipta link kelio dangos. Kita priežastis yra stabdžiai. Priekinė ašis dažniausiai turi ir efektyvesnius stabdžius, nes stabdymo metu jėgos pasiskirstymas yra labiau nukreiptas į priekį. Todėl stabdymo metu, priekinė ašis, dėl fizikos dėsnių, taip pat yra veikiama didesnių apkorvų, taigi ir priekinės padangos dėvisi labiau.
„Situacija atrodo kiek kitaip automobiliuose su galine varančiąja ašimi. Automobiliuose su galinių ratų pavara ir klasikiniu pavaros mechanizmu, kai variklis sumontuotas priekyje, ratų apkrovos disproporcija yra gerokai mažesnė. Priekiniai ratai lygiai taip pat perima didesnę stabdymo jėgos dalį, susidėvi posūkių metu ir dažniausiai yra labiau apkrauti“, - aiškina M. Šerėjus.
Kada padangas sukeisti vietomis?
Kai jau žinome, dėl ko savo automobilyje padangas turime sukeisti vietomis, iškyla dar vienas svarbus klausimas - kiek dažnai tai reikia daryti? Manoma, kad atstumas, kurį sukeitus padangas iki kito keitimo turėtų nuvažiuoti vidutinis statistinis hečbeko tipo miesto automobilis (apie 100 AG galios), yra apie 10 tūkst. km. „Tačiau nėra nustatyta, po kokios ridos atsiranda padangų protektoriaus susidėvėjimo disproporcijos ant priekinės ir galinės ašies. Daugiausia tai priklauso nuo transporto priemonės svorio ir galios, vairavimo stiliaus ir pačių padangų. Todėl būtina kontroliuoti protektoriaus gylį ir reaguoti, jei pastebime akivaizdų protektoriaus gylio skirtumą tarp priekinės ir galinės ašies padangų“, - sako M. Šerėjus.
Anot jo, taip pat negalima pamiršti, kad jei priekinės padangos yra smarkiai susidėvėjusios, jų negalima montuoti gale, o būtina nedelsiant pakeisti naujomis. Nors automobiliuose su priekine varančiąja ašimi galinė ašis turi kiek mažesnę reikšmę nei priekinė, važinėti su padangomis kurių protektoriaus gylis yra labai nedidelis, nėra saugu, ypač esant šlapiai kelio dangai. Taip pat techniniai reikalavimai nustato, jog vasarinių padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis nei 1,6 mm, todėl automobilis su „plikomis“ padangomis iš esmės yra techniškai netvarkingas. Jei galinės ašies padangos yra dar gana geros būklės, galima jas palikti ir pakeisti tik dvi priekinės ašies padangas.
Kaip padangas sukeisti tinkamai?
Padangos turi būti sukeičiamos pagal tam tikras schemas. Jos priklauso nuo padangos protektoriaus tipo. Padanga gali būti simetriška, asimetriška ir kryptinė. Kai padangų gamintojai pradėjo gaminti padangas su kryptiniu ir asimetrišku protektoriumi, šios schemos šiek tiek pasikeitė.
„Verta pabrėžti, kad kryptinio protektoriaus atveju, kai yra nurodyta sukimosi kryptis, arba jei protektorius yra asimetriškas ir išorinė dalis skiriasi nuo vidinės dalies, padangas galime keisti tik toje pačioje transporto priemonės pusėje. Jei padangų protektorius simetriškas, ratus galima keisti tiek tarp ašių, tiek tarp automobilio pusių“, - teigia M. Šerėjus.
Simetriškas padangas sukeisti yra paprasčiausia: pakanka pamatuoti protektoriaus gylį ir geresnes padangas sumontuoti ant varančiosios ašies. Jei žinote, kur sumontuota konkreti padanga, optimalus yra kryžminis padangų sukeitimas: priekinė dešinė padanga turi būti sumontuota gale kairėje ir t. t.
„Asimetriškos padangos turi būti montuojamos tinkama protektoriaus puse į automobilio išorę. Kryptinės turi suktis nurodyta kryptimi. Jei nesilaikysite šių taisyklių, padangos negalės veikti tinkamai: neužtikrins nei sukibimo, nei tinkamo vandens išstūmimo, o tai gali lemti automobilio kontrolės praradimą ir net tapti eismo įvykio priežastimi. Todėl šio tipo padangų keitimas yra galimas tik tarp ašių toje pačioje automobilio pusėje. Priekinė kairė padanga gali būti sumontuota gale kairėje, o galinė kairė - priekyje kairėje ir, žinoma, atvirkščiai“, - pabrėžia M. Šerėjus.
Rekomendacijos ir svarbūs aspektai
Rekomenduojama ant automobilio montuoti 4 vienodas arba panašias padangas. Jei taip atsitiko ir jūs turite keisti vieną iš padangų, nauja padanga turi būti visais atžvilgiais identiška. Kai padangos susidėvi, labai svarbu jas laiku pakeisti. Geros būklės padangos garantuoja jūsų ir jūsų automobilio saugumą.
Jei ketinate keisti automobilio padangas, svarbu mažiau nusidėvėjusias padangas montuoti automobilio užpakalyje. Keičiant padangas reikia patikrinti jų nusidėvėjimo lygį ir įsitikinti, ar jos dėvisi tolygiai. Pasirūpinkite, kad padangos būtų sulygintos ir subalansuotos. Jei pasiektas 1,6 mm žymintis padangos nusidėvėjimo indikatorius, privalote kuo greičiau pasikeisti padangas. Kai nusidėvi visos keturios padangos, keiskite jas tokio paties dydžio padangomis. Jei jums patinka senųjų padangų profilis, galite rinktis to paties gamintojo padangas. Renkantis padangas labai svarbu atkreipti dėmesį į jų ilgaamžiškumą. Iš tiesų kartais sutaupius pirkimo metu, daugiau tenka išleisti ateityje.
Rudens pabaiga vairuotojams kasmet primena apie artėjantį žiemos sezoną ir neišvengiamą padangų keitimą. Tai ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir esminė saugumo sąlyga kelyje. Pagal Lietuvos Respublikos KET, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma važinėti žieminėmis padangomis, kurių protektoriaus gylis - ne mažesnis nei 3 mm, tačiau saugumo sumetimais rekomenduojama bent 4-5 mm.
Sezoninis padangų keitimas - tai ne formalumas, o saugumo, patikimumo ir finansinės apsaugos garantas. Patekus į autoįvykį su eksploatuoti netinkamomis padangomis, rizikuojate prarasti transporto priemonių draudimo apsaugą.
Padangų keitimas - vienas iš svarbiausių automobilio priežiūros darbų, užtikrinantis saugumą ir komfortą kelyje. Tačiau pats padangų montavimas dažnai nėra pakankamas, kad transporto priemonė veiktų optimaliai. Ratų geometrija, dar vadinama ratų sukimosi kampų arba „alignment“ reguliavimu, apima vairavimo ašių kampų, ratų pasvirimo ir sukimosi kampų tikslų sureguliavimą. Ši procedūra ypač svarbi po padangų keitimo, nes net menkiausias netikslumas gali turėti įtakos važiavimo saugumui.
Viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai rekomenduojama atlikti ratų geometriją, - tai žieminės padangos sezoniškas keitimas. Pavasarį ir rudenį, keičiant vasarines ar žiemines padangas, mechanikas dažnai pastebi, kad rato kampai gali šiek tiek pasikeisti dėl skirtingo padangos profilio ar spaudimo skirtumo. Taip pat ratų geometriją rekomenduojama atlikti po bet kokių automobilio pakabos ar vairo sistemos remonto darbų. Šios dalys tiesiogiai įtakoja ratų pasvirimą, todėl net minimalūs pakitimai gali išprovokuoti nevienodą padangų dėvėjimąsi ar transporto priemonės traukos nukrypimą.
Svarbu paminėti, kad kai kuriais atvejais geometrijos tikrinimas rekomenduojamas ir prevenciškai. Jei vairuotojas pastebi, kad automobilis traukia į šoną arba vairas negrįžta į neutralų centrą, tai ženklas, kad rato kampai gali būti netinkami. Ratlankių ar padangų montavimas pats savaime gali pakeisti ratų pasvirimą arba sukelti nežymų rato poslinkį. Todėl net jei automobilis atrodytų važiuojantis normaliai, ratų geometrijos tikrinimas po padangų keitimo padeda išlaikyti maksimalų automobilio stabilumą ir saugumą kelyje.
Be saugumo aspektų, ratų geometrijos tikrinimas turi ir ekonominę naudą. Netolygiai dėvimos padangos reiškia dažnesnį jų keitimą, o padidėjusios kuro sąnaudos atsiranda dėl papildomo pasipriešinimo kelyje. Galiausiai, ratų geometrijos tikrinimas po padangų keitimo nėra prabangos, o būtinybė. Tai vienas paprasčiausių būdų užtikrinti saugumą, pratęsti padangų tarnavimo laiką ir išlaikyti komfortą kelyje.
Padangų protektoriaus skirtumai ir draudimo aspektai
Kadangi šiomis padangomis jau buvo nuvažiavęs apie 40 tūkst. kilometrų, skaitytojas atkreipė draudikų dėmesį į problemą, kad nebūtų saugu keisti tik vieną padangą, nes tos pačios ašies apavo nusidėvėjimas dėl ridos būtų skirtingas. O tai - nesaugu. Todėl pareikalavo, kad draudimas kompensuotų abiejų tos pačios ašies padangų keitimą naujomis. Draudikams toks prašymas nelabai patiko. Jie argumentavo, kad Lietuvoje nėra reglamentuojama, koks gali būti padangų protektoriaus skirtumas ant tos pačios ašies sumontuotų padangų.
„Reikalavimai padangoms yra keliami atsižvelgiant į automobilio techninius ypatumus. Kiekvienas skirtingas automobilio gamintojas turi ir skirtingus reikalavimus keliamus padangoms, kuriuos nurodo automobilio techninėje dokumentacijoje. Pagal automobiliams keliamus techninius bendrus reikalavimus ant automobilio ašies privalo būti vienodo gamintojo, markės išmatavimų bei greičio indekso padangos. Protektoriaus gylio skirtumas nėra ribojamas ir turi atitikti minimalių reikšmių reikalavimus (vasarinių >1,6mm, o žieminių >3mm)“, - komentavo draudimo bendrovės atstovas.
Galų gale, po derybų, kompensavo už abi padangas. Kitam skaitytojui - Zigmui - į panašią situaciją patekus važiuojant žemesnės klasės automobiliu, jo padangos kaina sutapo su franšize (besąlygine išskaita). Todėl, gavęs draudikų atsakymą, kad išmoka nepriklauso, naują padangą pirko už savus pinigus. Kitomis trimis žieminėmis padangomis buvo nuvažiavęs apie 20 tūkst. km.
Sveiko proto riba ir ekspertų nuomonės
Žinomas lenktynininkas, vairavimo pedagogas ir įmonės „Autojuta“ įkūrėjas Audrius Gelžinis sako, kad kalbėti apie minimalų žieminių padangų protektorių - tik 3 mm - kalbėti nereikėtų, nes tai - tik formali, tačiau nesaugi riba. „Atsakingas vairuotojas neturėtų žiemą važinėti iki 3 mm nusidėvėjusiomis padangomis, nes tai yra labai nesaugu, tokia padanga jau nedirba. O, kalbant apie protektorių skirtumus, ypač vertinant išmaniųjų saugos sistemų darbą, sudėtingas visureigių elektronines sistemas, mūsų specialistų nuomone jis neturi viršyti 1,5 mm. Esant tokiam skirtumui rekomenduojame vairuotojams pasikeisti ir antrą tos pačios ašies padangą“, - sakė žinomas autosporto ir autoverslo ekspertas.
Jis pridūrė, kad padangų keitimo matematika dar labai priklauso nuo draudimo sąlygų. Tarkime, ar yra numatyta papildoma išskaita už padangų nusidėvėjimą. Tokiu atveju draudikai kompensuoja tik dalį keičiamų padangų kainos.
Paulius Macevičius, taip pat žinomas automobilių sporto žmogus ir padangų „Continental“ pardavimų atstovas, pateikė kiek kitokią įžvalgą. „Mūsų rekomendacija, kad padangos, esančios ant vienos ašies, neturėtų didesnio nei 2-3mm protektoriaus gylio skirtumo“, - komentavo specialistas.
Ką sako KET ir techniniai reikalavimai?
Kelių eismo taisyklėse reglamentuojamas tik minimalus protektoriaus gylis. Tačiau tie 1,6 mm (vasarinių) ir 3 mm (žieminių), kaip sakė A.Gelžinis, yra jau akivaizdžiai nesaugi riba. Pažvelkime į kitą dokumentą, reglamentuojantį reikalavimus padangoms. Tai - Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ ir vėlesni jo papildymai.
5.1. Transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais. 5.2. Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. 5.3. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties. Taigi ir čia nėra apibrėžtas protektoriaus skirtumas.
„Nenorėtume veltis į debatus, kaip turėtų elgtis draudimo kompanija dėl incidento su viena sugadinta padanga. Techninės apžiūros metu kontrolieriai vadovaujasi LTSA (Lietuvos transporto saugos administracijos) patvirtintais techniniais reikalavimais ir trūkumų apibrėžimais“, - nedaugžodžiavo asociacijos „Transeksta“, vienijančios techninių apžiūrų (TA) įmones, atstovas Renaldas Gabartas. Specialisto teigimu, svarbiausi reikalavimai padangoms, kuriuos TA metu tikrina kontrolieriai, yra tokie. Ant tos pačios ašies padangos turi būti: Tos pačios paskirties (vasarinės, M+S, žieminės), to paties konstrukcinio tipo (radialinės, diagonalinės), to paties matmenų žymėjimo (pvz., 215/55R17). Reikalavimo naudoti to paties protektoriaus rašto padangas nebeliko po 2021 m. vasario 1 d. LTSA viršininko įsakymo korekcijos. Taip pat numatyta, kad transporto priemonėje naudojamos padangos turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytas padangas. Visais atvejais padangos turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukimo kampų, neturi išsikišti už kėbulo gabarito.
TA metu trūkumu nėra laikomi atvejai, kaip padangų protektorius sudilęs nevienodai, jei pastebimi lokalūs protektoriaus pažeidimai (išplėšimai ar įdrėskimai) jei jie nesiekia kordo. T.y., leidžiama eksploatuoti automobilį kai vienas padangos protektoriaus kraštas ar vidurinė protektoriaus dalis stipriau nudilusi. Jei dėl tokio sudilimo išorinis gumos sluoksnis nėra pratrintas iki kordo, o protektoriaus rašto gylis atitinka nustatytus reikalavimus - TA metu trūkumas nėra fiksuojamas.
Oro slėgio stebėjimo sistema ir 4x4 automobiliai
Tačiau yra svarbus dar vienas dalykas, susijęs su nevienodu padangų protektoriaus susidėvėjimu. Nuo 2014 m. visi lengvieji automobiliai privalo turėti oro slėgio stebėjimo sistemą. Paprastai jų veikimo principas būna susijęs (jei slėgis nėra matuojamas tiesiogiai) su rato sukimosi dažnio skaičiavimu. Šis rodiklis priklauso nuo protektoriaus gylio. Todėl, jei padangos nudilusios skirtingai, jų kampinis sukimosi greitis bus nevienodas ir oro slėgio stebėjimo sistema gali pradėti neveikti ar siųsti klaidingus signalus.
„Be to, automobilių su visais varančiais ratais vairuotojams gamintojai rekomenduoja naudoti padangas, kurių protektoriaus gylis skirtųsi ne daugiau, kaip 2 mm. Esant didesniam skirtumui (tam pačiam kampiniam sukimosi greičiui) gali pradėti sutrikti viskozinių movų darbas ir stabilumo kontrolės sistemos darbas“, - komentavo Renaldas Gabartas.
Prasidėjo padangų keitimo metas: sužinokite, kur dėti senąsias
Sezoninis padangų keitimas ir vairuotojų įpročiai
Europoje krentant temperatūrai ir artėjant žiemos sezonui Lietuvoje, padangų dirbtuvės tampa vis labiau užimtos. Nors padangų keitimas atrodo kaip paprasta rutina, daug klaidų padaroma, kai mechanikai skuba arba praleidžia svarbias detales. Su simetrinėmis padangomis lengviausia dirbti, nes jų protektoriaus raštas veikia vienodai gerai, nepriklausomai nuo montavimo krypties. Net ir paprastų tipų padangas galima sumontuoti netinkamai, jei mechanikas dirba per greitai.
Kryptinėms padangoms reikalinga konkreti sukimosi kryptis, nurodyta rodykle ant šoninės sienelės. Jų protektorius dažnai primena „V“ arba „silkės kaulo“ raštą ir yra skirtas efektyviai pašalinti vandenį. Ekspertai vairuotojams primena, kad kryptinių padangų patikrinimas trunka tik kelias sekundes. Stovint priešais transporto priemonę, „V“ forma turėtų būti nukreipta žemyn link kelio paviršiaus.
Asimetrinės padangos yra pažangesnės. Viena pusė yra optimizuota vandens pašalinimui ir komfortui („vidinė“), o kita - stabilumui ir sukibimui posūkiuose („išorinė“). Asimetrinės padangos dažnai turi netradicinius protektoriaus raštus, kurie glumina nepatyrusius technikus.
Kai kuriose dirbtuvėse vyrauja mitas, kad geresnės padangos turėtų būti montuojamos ant priekinės ašies, kad būtų pagerintas vairavimas ar stabdymas. Dauguma vairuotojų geriau susidoroja su nepakankamu pasukamumu (priekinių ratų sukibimo praradimas) nei su per dideliu pasukamumu (galinių ratų slydimas). Prastos padangos ant galinės ašies smarkiai padidina per didelio pasukamumo riziką, ypač slidžiuose žiemos keliuose.
Lietuvos žmonių apsisprendimui, kada vasarines padangas keisti į žiemines, daugiau įtakos turi ne pandeminiai rodikliai, o orai ir jų prognozės. Specialistai tvirtina, kad vyraujant šiltesniems orams, šiemet vairuotojai nelinkę skubėti keisti padangų, rašoma pranešime. „Šis ruduo išskirtinai šiltas, todėl matome, kad vairuotojai neskuba pasiruošti žiemai. Tačiau pastaruosius kelerius metus stebime ir kitą tendenciją: vis didesnė klientų dalis vasarines padangas į žiemines pasikeičia šiek tiek anksčiau - taip jie išvengia ilgesnių eilių likus kelioms dienoms iki padangų keitimo termino pabaigos“, - pasakoja bendrovės „Melga“ rinkodaros vadovė Kotryna Sabauskienė.
„Kai oro temperatūra yra neigiama arba artima nuliui, žieminės padangos geriau atlieka savo funkcijas lyginant su vasarinėmis. Šiuo metų laiku sulaukiame daug lietaus, keliuose pasitaiko nukritusių lapų, o ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą, nors dienos temperatūra ir didesnė nei 7 laipsniai, galime fiksuoti lengvą šaltuką. Tokiomis sąlygomis žieminės padangos yra tinkamesnės“, - tvirtina K. Jos teigimu, dažnai baiminamasi, kad anksčiau pasikeitus padangas, jos greičiau nusidėvės, tačiau klaidinga manyti, kad keli tūkstančiai kilometrų gali pakenkti techniškai tvarkingo automobilio padangoms. K. Sabauskienė atkreipia dėmesį, kad žieminės padangos, esant šiltam orui, su keliu sukimba šiek tiek prasčiau nei vasarinės, tad pasikeitus padangas šiek tiek anksčiau, reikėtų į tai atsižvelgti stabdant ir posūkiuose.
Pasak įmonės „Melga“ atstovės, padangos yra vienintelė automobilio detalė, kuri „laiko automobilį ant kelio“. „Netinkamos padangos ir pakabos gedimai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių avarijas kelyje po stabdžių ir vairo mechanizmo gedimų. Mechaninių pažeidimų turinti padanga gali bet kada prakiurti ir automobilis taps sunkiai valdomas“, - pasakoja K. Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/h greičiu ir esant 4 mm protektoriaus gyliui, stabdymo kelias gali būti 14 m ilgesnis, nei esant 8 mm protektoriaus gyliui. Keičiant padangas taip pat svarbu įvertinti jų amžių. „Kuo padanga senesnė, tuo jos gumos mišinys yra kietesnis, o padanga prasčiau sukimba su apledėjusia arba apsnigta kelio danga. Padangos turi būti ne daugiau kaip 10 metų senumo“, - pataria K.
Tyrimas parodė, kad 26 proc. Lietuvos vairuotojų padangas tikrina kartą per mėnesį, 25 proc. - du kartus per metus. „Galima pasidžiaugti, kad ketvirtadalis Lietuvos vairuotojų yra įpratę prie tinkamos padangų priežiūros rutinos ir jas pasitikrina kartą per mėnesį. Tokiu dažniu būtinai reikėtų apžiūrėti padangų išorinę būklę. Vairuotojai patys turėtų sekti ir padangų slėgį. Tinkamas oro slėgis užtikrina tolygų padangos dėvėjimąsi ir automobilio stabilumą. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra įrengtos oro slėgio kontrolės sistemos, kurios įspėja vairuotoją apie netinkamą oro slėgį padangose. Kai automobilyje įrengta netiesioginė sistema, ji neparodys, jeigu oro slėgis bus sumažėjęs visuose ratuose. Ji atkreipia dėmesį, kad oro slėgį reikėtų tikrinti padangai atvėsus, ne iškart po važiavimo. V. Katilienė pabrėžia, kad padangų patikra du kartus per metus yra tikrai per reta. Nepaisant to, kad nusidėvėjusi yra viena padanga, pakeisti reiktų ne tik ją, bet visas keturias padangas. „Padangos yra sumontuotos ant vienos ašies ir turi dilti tolygiai. Jos teigimu, keičiant padangas, populiaru automobilio ašis sukeisti vietomis. „Jei priekinės padangos sezono metu nudilo labiau nei galinės, jos montuojamos ant galinės ašies. Tokia kombinacija yra galima. Jei padangų nusidėvėjimas tarp ašių yra didžiulis, dažnai keičiamos tik visiškai nusidėvėjusios vienos ašies padangos. Kelių eismo taisyklės tai leidžia, galima ant skirtingų ašių naudoti skirtingo protektoriaus rašto padangas“, - kalba V.
| Situacija | Rekomenduojamas protektoriaus gylio skirtumas | Pastabos |
|---|---|---|
| Automobiliai su priekine varančiąja ašimi | Būtina kontroliuoti protektoriaus gylį, reaguoti į akivaizdžius skirtumus tarp ašių. Jei priekinės padangos smarkiai susidėvėjusios, pakeisti naujomis. | Galima montuoti mažiau nusidėvėjusias padangas ant galinės ašies. |
| Automobiliai su galine varančiąja ašimi | Ratų apkrovos disproporcija mažesnė, tačiau priekiniai ratai vis tiek perima didesnę stabdymo jėgos dalį ir susidėvi posūkių metu. | Priekinės padangos dažnai labiau apkrautos. |
| Kryptinės ir asimetriškos padangos | Keičiamos tik toje pačioje pusėje (priekinė kairė į galinę kairę ir atvirkščiai). | Būtina laikytis sukimosi krypties ir protektoriaus išorinės/vidinės pusės. |
| Simetriškos padangos | Galima keisti tarp ašių ir tarp automobilio pusių. | Optimalus kryžminis keitimas. |
| Automobiliai 4x4 | Protektoriaus gylio skirtumas neturi viršyti 2 mm. | Didesnis skirtumas gali sutrikdyti viskozinių movų ir stabilumo kontrolės sistemų darbą. |
| Bendros rekomendacijos | Protektoriaus gylio skirtumas tarp tos pačios ašies padangų neturėtų viršyti 1,5-2 mm. | Svarbu užtikrinti tinkamą sukibimą ir automobilio stabilumą. |