Traumų ir skubios pagalbos centras užtikrina saugumą, jame nuolat budi apsaugos darbuotojai.
Skubios pagalbos skyriuje pacientai rūšiuojami pagal būklės sunkumą - prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo greitis labai priklauso nuo, tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus. Pacientas gali būti priskirtas vienai iš 4 skubios pagalbos kategorijų (1-2 pagalba nedelsiant, 3-4 - pagalba per 30 min. ar 1 val.) arba neskubios pagalbos 5 kategorijai.
Jei atvykusiam pacientui iš karto neįmanoma nustatyti galutinės ar preliminarios ligos diagnozės ar tuo metu yra reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, reikalingas papildomas ištyrimas bei gydymas, skiriama stebėjimo paslauga, trunkanti nuo 4 iki 24 val. Tuo metu pacientui taikomas simptominis gydymas (jei toks reikalingas), stebimos gyvybinės funkcijos, atliekami papildomi tyrimai (jei tokie reikalingi).
Išimties tvarka teikiamos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nepriskiriamos būtinajai medicininei pagalbai. Apie tai gydytojas informuos po pirminės apžiūros. Tuomet pacientas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas pats.
Pacientų patirtys ir Kauno klinikų atsakymai
Vienos pacientės patirtis atskleidžia galimas problemas skubios pagalbos teikime. „Ketvirtadienį atvykau į Kauno klinikas (18 val. vakaro), nes papūtus vėjui, kažkas įkrito į akį ir niekaip nėjo pašalinti. Kadangi neturiu transporto, iškviečiau greitąją pagalbą. Visų pirma, greitosios pagalbos darbuotojai net neapžiūrėjo mano akies ir iškarto pasakė, jog turime vykti į klinikas. Suprantu, kad jie nėra okulistai, bet įvertinti situaciją tikrai galėjo“, - laišką pradėjo kaunietė.
Atvykus į Kauno klinikas moteris buvo palydėta į Skubios pagalbos skyriaus priimamąjį ir perspėta, kad reikės palaukti, tačiau kaunietė esą nesitikėjo, kad pagalbos galit tekti laukti taip ilgai. „Sėdėjau laukiamajame užsimerkus, nes akį kuo toliau, tuo labiau skaudėjo. Sėdėdama išgirdau, kaip kažkokie žmonės, ar medikai (nežinau, nes buvau užsimerkus ir negalėjau atsimerkt) pasakė, kad žmonės laukia po 3 val., kol juos pakviečia. Mane šis dalykas labai išgąsdino, nes namuose manęs laukė 4 mėn. kūdikis, maitinamas krūtimi. Žinojau, kad jis greitai išalks ir nebeturės, ką valgyti, todėl nuėjau į kabinetą, į kurį buvo kviečiami pacientai. Pasakius ten esantiems medikams, kurie buvo jauni rezidentai, visą situaciją, jie pasakė, kad niekuo negali padėti“, - dėstė kaunietė.
Po 5 valandų laukimo moteris nusprendė išsikviesti taksi ir nuvažiuoti į vaistinę, kur jai buvo suteikta pagalba. „Po 5 valandų laukimo atsistojau ir vėl nuėjau į pirmąjį kabinetą, ir vėl tas pats: „mes negalime jums niekuo padėti, turite laukti“. Po tiek laukimo net nebegalėjau atsimerkti, akis buvo užtinus, pastoviai ašarojo. Pagalvojau, kad man mano vaikas yra svarbesnis už mano sveiką, todėl išsikviečiau taksi ir nuvažiavau į visą parą dirbančią vaistinę, kur, ačiū Dievui, man vaistininkė davė tikrai stiprių vaistų, kurių įsilašinus, kitą dieną svetimkūnis pasišalino iš mano akies“, - patirtimi dalijosi kaunietė.
Anot jos, nesulaukus skubios pagalbos, akyje atsirado infekcija. „Akis dar buvo patinusi ir jautri keletą dienų, kadangi negavau pagalbos iš karto po įvykio, joje atsirado infekcija (kurios su tinkama medikų pagalba tikrai galėjau išvengti). Nesuprantu tik vieno, už ką mes mokame tokius didelius mokesčius, jeigu negauname tinkamos medicininės pagalbos?“ - retoriškai klausė kaunietė.
Moteris taip pat pabrėžė, kad Skubios pagalbos skyriuje buvo ir daugiau pacientų, kurių traumos atrodė daug sunkesnės, tačiau per 5 valandas medikų dėmesio nesulaukė ir jie. „Su manimi laukiamajame laukė dvi besilaukiančios moterys, vyras, kuriam prasidėjo panikos priepuoliai, dar du ar trys žmonės su svetimkūniais akyje, žmogus su praskelta galva. Ir deja nesulaukiau, kad kažkurį iš jų pakviestų. Dėl kažkokių priežasčių pirmenybė buvo teikiama žmonėms su skaudančia galva ir pakilusiu spaudimu. Esu labai nusivylusi Kauno klinikų darbu. Jau po gimdymo ten, norėjau parašyti blogus atsiliepimus, kaip medikai nesiskaito su žmonėmis, bet pagalvojau, kad gal čia aš ne laiku užtaikiau. Bet po šio įvykio noriu su visais pasidalinti jų neprofesionalumu ir paklausti: UŽ KĄ MES MOKAM MOKESČIUS?“ - klausė moteris.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr. K. Stašaitis, ilgam kaunietės laukimui galėjo daryti įtaką tai, kad ruduo yra akių traumų sezonas. „Apgailestaujame, kad pacientei teko susidurti su nepatogumais laukiant pagalbos mūsų skyriuje. Kartu norime informuoti, kad Kauno klinikos yra vienintelis akių traumų centras Kauno regione, todėl visi akių traumas patyrę pacientai iš kitų miestų pagalbos atvyksta į mūsų ligoninę. Situaciją sunkina ir tai, kad tradiciškai ruduo yra akių traumų sezonas. Prasidėjus rudens sezono darbams, soduose genint šakas, žmonės akių traumas patiria dažniau. Per parą šiuo metu pagalbą suteikiame net iki 40 pacientų, patyrusių akių traumas. O vieno svetimkūnio pašalinimas iš akies kartais trunka ilgiau nei valandą, nes tai - didelio atsargumo ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Taigi, naudojantis proga, norime paprašyti visų rūpintis savo akių saugumu atliekant statybos, remonto ar griovimo darbus namuose, dirbant su įvairia technika savo sodybose ir soduose bei naudoti apsauginius akinius, kurie leis išvengti akių traumų ir apsilankymo pas mus“, - komentavo prof. dr. K. Stašaitis.
Skubiosios medicinos klinikos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atvykstantys pacientai pagal būklės sunkumą yra skirstomi į keturias grupes. „Prioritetas visada yra teikiamas sunkiausios būklės pacientams. Todėl lengvesnės būklės pacientų laukimo laikas labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus. Vidutiniškai Kauno klinikų Skubios skyriuje per parą būtinoji pagalba suteikiama 200 suaugusiųjų ir apie 70-100 vaikų. Piko metu, kai pacientų srautas būna ypač didelis, lengvos būklės pacientams gydytojo apžiūros gali tekti palaukti ir apie 3-4 valandas. Panaši situacija yra ir kitose išsivysčiusiose valstybėse, nes pacientų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius, srautas visame pasaulyje nuolat didėja, nors nemaža dalis jų tokią pat pagalbą galėtų gauti pas savo šeimos gydytoją“, - komentavo prof. dr. K. Stašaitis.
Skubiosios medicinos klinikos vadovas taip pat teigė, kad medikus neramina didėjantis pacientų srautas. „Tokios tendencijos mus labai neramina, nes dėl didėjančio lengvus sveikatos sutrikimus turinčių pacientų srauto ir ribotų infrastruktūros galimybių bei žmogiškųjų resursų, sunkios būklės pacientai būtąją pagalbą taip pat gauna vėliau. Todėl rūpindamiesi mūsų pacientais, dedame visas įmanomas pastangas sureguliuoti pacientų, kuriems reikalinga būtinoji pagalba, srautus bei pritraukti daugiau medicinos darbuotojų į mūsų Skubios pagalbos skyrių, nes dėl didelio darbo krūvio ir patiriamo emocinio bei fizinio pervargimo ši darbo vieta nėra populiari tarp medicinos darbuotojų. Kartu norime priminti, kad nesudėtingi sveikatos sutrikimai ar lengvos traumos gali būti sėkmingai pagydytos šeimos gydytojo kabinete ar mažesnės ligoninės skubios pagalbos skyriuje, dėl to nebūtina kreiptis į universiteto lygio gydymo įstaigą, kur gydomi sudėtingos traumos bei kiti ypač sudėtingi ir komplikuoti sveikatos sutrikimai. Be Kauno klinikų Kauno mieste yra dar trys skubios pagalbos skyriai“, - teigė prof. dr. K. Stašaitis.
Jis taip pat prašo pacientų supratingumo, tačiau pažada, kad pagalbos sulauks visi besikreipiantys. „Savo ruožtu, noriu patikinti, kad būtinoji pagalba Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje bus suteikta visiems pacientams, kuriems tokios pagalbos reikės, tačiau, esant dideliam skyriaus užimtumui, lengvesnės būklės pacientams jos gali tekti palaukti ilgiau, dėl to prašome pacientų supratimo ir dar kartą apgailestaujame dėl galimų nepatogumų“, - komentavo prof. dr. K. Stašaitis.
Viešumoje pasigirstant nusiskundimams, kad šalies skubios pagalbos skyriuose tenka laukti ilgose eilėse, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius teigia, jog laukti gali tekti todėl, kad pagalba pirmiausiai teikiama tiems, kurių gyvybei gresia pavojus ar jų būklė yra sunki. L. Darginavičiaus pažymi, jog net ketvirtadaliui jų skubi pagalba apskritai nėra reikalinga, o pakaktų kreiptis į šeimos gydytoją.
Kada kreiptis į skubios pagalbos skyrių?
Esminis principas, kuriuo reikėtų vadovautis, yra toks - skubios pagalbos skyrius yra skirtas skubiems pacientams. Du pagrindiniai kriterijai, kuriais galima remtis sprendžiant, ar vykti į skubios pagalbos skyrių, yra būklės ūmumas ir nuo traumos ar būklės pablogėjimo praėjęs laikas.
Įvykus traumai ar staigiam būklės pablogėjimui - pirmąsias dvi paras kreipkitės pas mus. Jeigu laukiate ilgiau, tikriausiai būklė neblogėja taip stipriai, kad reikėtų skubios pagalbos. Pavyzdžiui, pas mus tikrai nederėtų vykti, jeigu koją skauda dvi savaites ar tris mėnesius. Per tą laiką galima pasirodyti šeimos gydytojui ar kitam specialistui.
Pavyzdžiui, jeigu paslydus ar susimušus galite paeiti, priminti koją dvi dienas, ir būklė neblogėja - jums į skubios pagalbos skyrių nereikia. Tuo tarpu jei nepriminate kojos ir ji labai sutino - galite atvykti. Tuo pačiu, prašome jūsų supratingumo, kad gali tekti palaukti, jeigu tuo pat metu būtų pacientų, kuriems pagalbos reikėtų skubiau.
Taip pat pasitaiko, kad žmogus atvyksta dėl uodo įgėlimo patinus rankai, arba dėl perštinčios gerklės. Pavyzdžiui, 38 metų vyrui naktį pradeda skaudėti gerklę, o ryte jis ateina tiesiai pas mus, nes šeimos gydytojo skambučio būtų tekę laukti iki tos dienos vakaro. Sutikite, tai tiesiog nesąžininga. Didėja bendra eilė, o padėti tokiu atveju mes galime lygiai tiek, kiek pagelbėtų ir šeimos gydytojas.
Taip pat turime pacientų, kurie pas savo šeimos gydytoją apskritai nesikreipia, o kaskart ištikus problemai atvyksta tiesiai pas mus, nes, pasak jų, taip greičiau. Kreipiamasi dėl nedarbingumo ar paprasto virusinio peršalimo, kuriam neturime jokio stebuklingo gydymo, o tik simptomų malšinimą įprastais, visiems prieinamais vaistais.
Įdomus ir kitas istoriškai susiklostęs faktas, kad vienas užimčiausių mėnesių mūsų skyriuje būna gruodis - tačiau ne dėl traumų, o dėl tuo metu dažniau atostogaujančių šeimos gydytojų. Suprantu, kad pas šeimos gydytoją ar kitą specialistą greitai patekti gali būti sunku, tačiau noriu apeliuoti ir į atvykstančiųjų sąmoningumą - juk atvykus be būtinybės pacientams tenka laukti ilgesnėse eilėse.
Kaip veikia skubios pagalbos skyrius?
Visi į Skubios pagalbos skyrių atvykstantys pacientai turi būti apžiūrėti, nebent jie pasišalina savo valia. Kiekvienas atvykęs žmogus užregistruojamas, per 10 minučių jį pasikviečia slaugytoja ar paramedikas, įvertina nusiskundimą, apžiūri, pamatuoja gyvybinius parametrus: spaudimą, pulsą, nustato, ar nereikia papildomo deguonies.
Kartais per valandą atvyksta 10 ir daugiau pacientų, ir visiems atvykusiems mes priskiriame prioritetą, tai yra, nustatome, kuriems pagalba reikalinga skubiausiai dėl būklės sudėtingumo, o kurie gali palaukti. Prioritetus galima apibūdinti spalvomis: raudona simbolizuoja skubiausią pagalbos poreikį, geltona - vidutinį, o žalia reiškia, jog pacientas gali palaukti ilgiausiai. Pavyzdžiui, jeigu pacientui atsinaujino kraujavimas iš žaizdos po neseniai atliktos operacijos - jam tenka pirmumas, lyginant su pacientu, kuris skundžiasi ilgai besitęsiančiu kojos skausmu.
Dalį atvykstančiųjų pas mus pristato greitoji pagalba iš namų ar kitos ligoninės, o dalis atvyksta patys. Visgi noriu akcentuoti, kad pats faktas, jog žmogų atveža greitosios pagalbos automobilis, savaime nesuteikia pirmumo pagalbai. Pirmumą suteikia tik būklės sunkumas.
Per savaitę Suaugusiųjų skubios pagalbos skyriuje, kuriam vadovauju, aptarnaujame tarp tūkstančio ir pusantro tūkstančio žmonių, taigi, vidutiniškai per parą ne mažiau 200 pacientų. Skaičiuojame, kad apie ketvirtadaliui visų atvykstančiųjų skubi pagalba nereikalinga ir būtų pakakę kreiptis pas šeimos gydytoją ar kitą specialistą.
Todėl norisi dar kartą paraginti atsakingai žiūrėti į skubios pagalbos skyriuje teikiamas paslaugas, o jeigu visgi atvykstate be traumos ar sunkios būklės - tiesiog kantriai palaukite.
Eivenių g. 2, LT-50161, Kaunas (įvažiavimas iš J. Lukausko g.)