Saugaus vairavimo pagrindai apima daugybę aspektų, pradedant tinkama transporto priemonės technine būkle ir baigiant vairuotojo fizine bei psichine būkle. Tinkamai sureguliuota vairuotojo sėdynė ir vairo padėtis yra būtinos geram kelio matomumui ir vairavimo patogumui.
Automobilio stabilumas yra tiesiogiai susijęs su jo svorio centru; kuo žemiau jis yra, tuo automobilis stabilesnis. Svarbu suprasti inercijos ir išcentrinės jėgos poveikį, ypač staigiai pradedant važiuoti, stabdant ar važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga didėja didėjant greičiui ir mažėjant posūkio spinduliui.
Slidžiame kelyje automobilio šoninio slydimo priežastimi gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jei varančiųjų ratų traukos jėga viršija sukibimo su kelio danga jėgą, ratai pradeda buksuoti. Ypač pavojinga staigiai didinti variklio sūkius slidžiame kelyje, nes automobilis gali nuslysti į šoną. Susidėvėjęs padangų protektorius taip pat mažina sukibimą.
Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai dažniau užsiblokuoja ir pradeda slysti greičiau nei priekiniai. Jei važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradeda slysti galinė ašis, rekomenduojama truputį atleisti akseleratoriaus pedalą ir vairą pasukti slydimo kryptimi. Jei automobilis su priekiniais varančiaisiais ratais slysta į šoną galine ašimi, reikia šiek tiek stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir vairu koreguoti automobilio judėjimo kryptį.
Jei stabdomas automobilis pradeda slysti į šoną, būtina nustoti stabdyti. Posūkyje automobilis yra stabilesnis, kai važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio nukreipti jį atgal į važiuojamąją dalį.
Stiprus šoninis vėjas gali būti pavojingas slidžiame kelyje, ypač išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Po važiavimo per vandenį, kai buvo apsemti stabdžiai, vairuotojui rekomenduojama keletą kartų paspausti stabdžių pedalą nedideliu greičiu, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos. Jeigu važiuodami tiesiai netikėtai įvažiavote į apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
Važiuojant per gilų sniegą ar pažliugusiu gruntu, svarbu iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, vengti staigių posūkių ir pavarų perjungimo, stengtis nesustoti. Vežant sunkius krovinius ant automobilio stogo, staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga tampa ypatingai slidi.
Važiavimas posūkyje
Posūkyje sumažinus važiavimo greitį, išcentrinė jėga sumažėja. Sąstato priekaba posūkyje pasislenka į posūkio centro pusę, ir kuo ilgesnė vilktis, tuo didesnis poslinkis. Vairuotojas turi stebėti, kad automobilio (ar priekabos) galiniai ratai, riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties ir transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėtasi, būtina sumažinti greitį.
Stabdymas
Sustojimo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas nuspaudė stabdžių pedalą, iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki momento, kai pradėjo stabdyti.
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: padidinus greitį tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp automobilių turėtų būti apie pusę spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis didesnio atstumo, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant stabdomi ratai užblokuojami ir slysta, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jei bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys automobiliai.
Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei, galima pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą reikia įjungti. Transporto priemonę paliekant stovėti, visada reikia įjungti stovėjimo stabdį.
Regitros pratimai mieste. Parkavimas statmenai šaligatviui galu. Jonvaira
Vairuotojo reakcija, savijauta, rekomenduojami veiksmai
Vairuotojo reakcijos laikas yra laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki kol ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus, pavargusio ar sergančio vairuotojo reakcijos laikas pailgėja, o dėmesys silpnėja.
Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Emocinis susijaudinimas neigiamai veikia eismo saugumą. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
Priešpriešais važiuojantys tamsios spalvos automobiliai gali sudaryti iliuziją, kad jie juda lėčiau nei iš tikrųjų, o didelių gabaritų transporto priemonė - greičiau. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
Artėjant prie lygiareikšmės sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti priešais autobusą, o maršrutinis transportas turi pirmumą išvažiuodamas iš aikštelės.
Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per galinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai su automobilio pajudėjimu.
Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir įjungta pavara yra pavojinga, nes variklis gali savaime užsivesti. Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį ir tęskite kelionę tik įsitikinę, kad bus saugu.
Važiuojant rūke, atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo didesnis nei yra iš tikrųjų. Dažnas įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas, o tolygus įsibėgėjimas ir stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
Važiavimo ekonomiškumui įtakos turi automobilio aptakumas, įjungta pavara, kelio sąlygos, variklių sistemų būklė ir vairavimo stilius. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles.
Važiavimas tamsoje
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant ar rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus automobilio galinę ašį, jis bus blogai valdomas, o įjungtos artimosios šviesos gali akinti kitus vairuotojus.
Aklosios zonos - tai kelio dalys, nematytos per galinio ir šoninio vaizdo veidrodėlius. Norint pasukti, įsilieti į eismo srautą ar sustoti, būtina žvilgtelėti per petį.
Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti, negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač gyvenvietėse, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos.
Didelis greitis yra pavojingas: mažėja vairuotojo dėmesio koncentracija, trumpėja laikas sprendimų priėmimui, ilgėja stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas ir didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės autoavarijų pasekmės.
Saugi distancija yra labai svarbi. Važiuojant 100 km/h, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
tags: #pagal #koki #principa #pasirinksite #pavara #stabdydami