Prietaisų skydelyje užsidedanti akumuliatoriaus lemputė niekada nėra geras ženklas, tačiau ne visi vairuotojai žino, ką šis indikatorius iš tiesų reiškia ir kaip nustatyti dažniausiai pasitaikančius elektros sistemos gedimus.
Pagrindinė automobilyje montuojamo akumuliatoriaus funkcija - suteikti pakankamai energijos variklio užvedimui. Greta to, akumuliatorius taip pat veikia ir kaip atsarginis elektros prietaisų energijos šaltinis, kuris naudojamas tuomet, kai generatorius veikia ne visu pajėgumu. Taip būna esant žemiems variklio sūkiams, todėl akumuliatorius intensyviau naudojamas vairuojant mieste. Dažni sustojimai ir stovėjimas spūstyje lemia papildomą apkrovą akumuliatoriui. Įprastai variklio užvedimui prireikia nuo 400 iki 600 amperų stiprumo srovės, tačiau didesnio darbinio tūrio motoras gali pareikalauti ir iki 2000 amperų.
Aiškiausiai pastebimas pasenusio akumuliatoriaus simptomas - neužsivedantis variklis. Jei pasukus raktelį ar paspaudus užvedimo mygtuką nieko neįvyksta, tai aiškus signalas, kad Jūsų automobilio akumuliatorius yra visiškai išsikrovęs. Geras šio gedimo indikatorius yra ir labai lėtas alkūninio veleno sukimasis bandant užvesti variklį. Su šia problema itin dažnai susiduria atšiauraus klimato šalyse gyvenantys vairuotojai, kadangi esant žemai temperatūrai padidėja alyvos klampumas, o akumuliatoriaus startinė srovė sumažėja.
Sugedus automobilio akumuliatoriui tenka susidurti su įvairiais nemalonumais, tačiau labai retais atvejais akumuliatorius paveda be jokio įspėjimo. Kadangi šiuolaikiniuose automobiliuose akumuliatoriai atlieka gausybę įvairių funkcijų ir energija aprūpina dešimtis skirtingų sistemų, net ir menkiausius akumuliatoriaus trūkumus galima nesunkiai pastebėti laiku. Kviečiame susipažinti su požymiais, įspėjančiais apie netinkamai veikiantį akumuliatorių. Žinodami šiuos požymius galite laiku pastebėti artėjančias problemas ir jų išvengti.
Akumuliatoriaus gedimo požymiai
- Sunkus variklio užvedimas: Sunkumai užvedant variklį yra kone dažniausias akumuliatoriaus problemos požymis. Susilpnėjusiam akumuliatoriui tampa sunkiau tiekti reikiamą energiją varikliui užvesti. Taigi, pastebėję, kad variklis sukasi lėčiau nei įprasta, reikėtų patikrinti akumuliatoriaus įkrovą. Ignoruodami šią problemą galite susidurti su netikėtais sunkumais, ypač esant žemesnei temperatūrai, kai akumuliatorius įprastai patiria didesnę apkrovą.
- Variklis neužsiveda arba girdimas spragsėjimas: Kartais variklis gali visai neužsivesti, o vietoje užvedimo garso girdimas spragsėjimas. Tai gali reikšti, kad starteriui nepakanka energijos pilnai veikti.
- Pritemstantis apšvietimas: Pritemstantys priekiniai arba salono žibintai užvedimo metu arba vairuojant yra aiškus galimų akumuliatoriaus problemų požymis. Kai akumuliatorius nebepalaiko reikiamos įkrovos, jam gali būti sunku tiekti reikiamą energiją automobilio elektronikai, o tai gali turėti įtakos apšvietimo sistemoms - tai itin lengvai pastebima įjungiant priekinius žibintus arba kitą daug elektros energijos reikalaujantį prietaisą.
- Neįprasti elektros įrangos gedimai: Neįprasti elektros gedimai, pvz., elektra valdomų langų problemos, nenuoseklus multimedijos veikimas arba mirksinčios prietaisų skydelio lemputės gali įspėti apie akumuliatoriaus problemą. Automobilio elektros sistema labai priklauso nuo stabilaus maitinimo šaltinio, o sutrikimai gali pasireikšti įvairiai. Pastebėjus elektronikos sutrikimus, apžiūrą dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo akumuliatoriaus, o laiku pastebėjus ir pakeitus akumuliatorių galima išvengti brangių elektros sistemos gedimų.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: Akumuliatoriaus formos įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje yra svarbus signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Šis indikatorius įspėja vairuotojus apie galimas krovimo sistemos problemas, dažnai susijusias su akumuliatoriumi arba generatoriumi. Ignoruodami šį įspėjimą galite susidurti su labai rimtomis elektros sistemos problemomis. Taigi, pastebėję raudoną arba geltoną? akumuliatoriaus lemputę prietaisų skydelyje nedelsiant kreipkitės pagalbos į specialistus.
- Padidėjęs jautrumas žemesnėms temperatūroms: Ekstremalios oro sąlygos gali stipriai paveikti automobilio akumuliatoriaus veikimą. Žiemą variklio užvedimas gali būti tikras iššūkis, nes žemesnė temperatūra sulėtina akumuliatoriaus chemines reakcijas, apribodama jo galią. Ir atvirkščiai, per didelis karštis gali paspartinti šias reakcijas, sutrumpinant akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Taigi, jeigu pastebite, kad šią žiemą automobilis vedasi sunkiau nei praeitą - gali būti, kad netrukus reikės keisti akumuliatorių.
- Sumažėjusi variklio galia: Kadangi nemažai sistemų variklyje naudoja elektros energiją, jų veikimas tiesiogiai priklauso nuo akumuliatoriaus būklės bei generatoriaus veikimo. Susilpnėjus akumuliatoriui galima pastebėti sumažėjusią variklio galią, nes kuro purkštukai gali būti nepakankamai efektyvūs arba gali netinkamai veikti turbina, EGR bei kitos sistemos.
Jei išsikrovus akumuliatoriui automobilis neužsiveda, pabandykite pasinaudoti užvedimo laidais. Jei variklis užsiveda, tačiau labai gretai vėl užgesta, tai taip pat yra lengvai atpažįstamas generatoriaus gedimo simptomas.
Generatorius gamina elektros energiją, kuria maitinami automobilio elektros prietaisai ir tuo pat metu įkraunamas akumuliatorius. Darbinė generatoriaus įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 voltų, o srovė priklausomai nuo modelio gali skirtis. Daugumos lengvųjų automobilių generatorių srovės stipris siekia nuo 130 iki 200 amperų, tačiau siūlomos ir detalės, kurių srovės stipris siekia iki 400 amperų.
Generatoriai ne visuomet veikia maksimaliu pajėgumu. Varikliui dirbant tuščia eiga, pavyzdžiui, stovint spūstyje ar prie šviesoforo, sūkiai yra pernelyg žemi tam, kad generatorius gamintų maksimalų energijos kiekį. Tuomet srovė nukreipiama variklio degimo sistemai ir svarbiausių mazgų, kaip antai ventiliatorius ar vandens siurblys, veikimui.
Kaip patikrinti akumuliatorių ir generatorių?
Situacijos vertinimą reikėtų pradėti nuo akumuliatoriaus įtampos patikrinimo. Tam galite naudoti paprasčiausią multimetrą, kurį galite įsigyti kiekvieno automobilių prekių parduotuvėje. Jei įtariate, kad akumuliatorius praranda darbines charakteristikas, pilnai jį įkraukite, palikite stovėti visą dieną ir po to dar kartą pamatuokite įtampą.
Norėdami patikrinti generatorių užveskite automobilį ir naudodami multimetrą pamatuokite įtampą tarp akumuliatoriaus gnybtų. Jei įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 volto, generatorius krauna taip, kaip numatyta. Papildomai galima pamatuoti, ar generatorius užtikrina pakankamą srovę esant apkrovai. Jei įtampa nesiekia 13 voltų arba pastebimai svyruoja, galima įtarti generatoriaus gedimą. Automobilių elektrikai gali greitai nustatyti, ar gedimas susijęs su generatoriumi.

Stabdžių sistemos gedimai ir priežastys
Bet koks transporto priemonės gedimas yra nemalonus. Tačiau yra gedimų, kurie gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Šiuolaikinio automobilio stabdžių sistema yra gana patikima. Tačiau ją reikia reguliariai diagnozuoti ir keisti susidėvėjusias dalis.
Stabdžių sistema dėl mechaninio ir aplinkos poveikio, gali pasidaryti nesandari. Ypač pažeidžiamos yra guminės stabdžių sistemos dalys. Laiku nepastebėjus, kad išsiplėtimo bakelyje trūksta stabdžio skysčio, sistemoje kaupiasi oras. Nepašalinus oro iš sistemos ir nepripildžius stabdžių skysčio iki reikiamo lygio, spaudžiant stabdžių pedalą, hidraulinėje stabdžių pavaroje suslegiamas tik oras, todėl stabdžiai gali blogai arba iš viso neveikti. Jei neveikia pagrindinis stabdys, toliau važiuoti draudžiama.
Populiariausi stabdžių skysčiai, esantys stabdžių sistemoje: DOT-3, DOT- 4, DOT- 5, po 2-iejų eksploatacijos metų praranda savo kokybę, nes absorbuoja drėgmę, vandens kiekis skystyje pasiekia kritinę ribą. Prisigėrusio vandens stabdžių skysčio užvirimo temperatūra smarkiai sumažėja, todėl nuo stabdymo metu išsiskiriančios šilumos stabdžių magistralėse gali užvirti skystis. Tai savo ruožtu mažina stabdžių efektyvumą, ilgina stabdymo kelią. Taip pat, dėl skysčio absorbuotos drėgmės sistemoje, stabdžių cilindro talpykloje kaupiasi vanduo ir rūdys. Su laiku pradeda rūdyti ir praranda sandarumą, metalinės stabdžių sistemos dalys.
Esant normaliom važiavimo sąlygom stabdžių trinkelių komplekto pakanka 30000 km. O vėliau, jų nekeičiant stabdydami išgirsime metalo džergžimą. Tai reiškia, kad stabdant, sudilusių trinkelių pagrindai raižo stabdžių diskų darbinį paviršių.
Stabdžių diskai turi savybę deformuotis nuo staigaus darbinės temperatūros pasikeitimo. Intensyviai stabdant diskai kaista, o įvažiavus į balą yra per greitai aušinami, dėl to persikreipia. Jiems persikreipus, stabdant koja jaučiama stipri stabdžių pedalo ir vairo vibracija.
Retai naudojant rankinį stabdį, pradeda rūdyt ir įstringa rankinio stabdžio lynas. Jis neleidžia trinkelėms normaliai funkcionuoti, atleidus stabdį grįžti į pirminę padėtį. Dėl rūdžių stringa stabdžių trinkelės ir jų atramos “suportai“ ir juose esantys darbiniai cilindrai. Dėl to dažniausiai pasitaikantis stabdžių sistemos gedimas- užstrigę galiniai stabdžiai, neleidžiantis laisvai suktis ratams, todėl automobilis sunkiau važiuoja ir naudoja daugiau degalų žiemą.
Laiku servise patikrinus stabdžių skysčio efektyvumą ir stabdžių sistemą specialiu stabdžių tikrinimo stendu, pašalinus defektus, Jūs išvengsite papildomų rūpesčių dėl stabdžių gedimo.

Dažniausi stabdžių sistemos gedimai
- Stabdžių skysčio praradimas: Stabdžių skysčiu užpildyta jūsų automobilio stabdžių sistema yra visiškai sandari. Jei paspaudus stabdį jūsų automobilio stabdžių pedalas nusileidžia iki grindų, tai reiškia, kad jūsų stabdžių sistema praranda slėgį - tai reiškia, kad yra nuotėkis ir sistema nesandari.
- Stabdžių diskų problemos: Jei stabdžių pedalas pulsuoja ir jaučiate, kad paspaudus pedalą jūsų automobilis lyg ir dreba, tai dažnai rodo jūsų automobilio stabdžių diskų problemą. Daugelyje šiuolaikinių automobilių stabdžiai veikia, kai apkaba suspaudžia stabdžių diskus. Tai sukuria trintį, kuri sulėtina jūsų automobilį. Automobilių stabdžių diskai gali surinkti stabdžių “nuosėdas” kurios gali juos irgi pažeisti. Kai stabdžių kaladėlės prispaudžiamos prie deformuotų ar pažeistų diskų, jie pradeda vibruoti ir būna net gana smarkiai supurto visą automobilį.
- ABS sistemos gedimas: Kai jūsų automobilio prietaisų skydelyje užsidega ABS lemputė, tai reiškia, kad ABS sistema neveikia tinkamai. ABS sistema neleidžia stabdžiams užsiblokuoti avarinio stabdymo situacijoje. Kai stabdote ABS sistema greitai įjungia ir išjungia stabdžius - tai padeda išvengti nekontroliuojamo slydimo. Jei ABS neveikia jūsų automobilyje, stabdžiai gali užsiblokuoti, todėl galite patekti į pavojingą ir nekontroliuojamą slydimą ypač žiemos metu. Būtent dėl to neatidėliokite ABS sistemos sutvarkymo. Tai gana sudėtinga, kompiuteriu valdoma sistema, kuri gali nustoti veikti dėl įvairių priežasčių.
- Dėvėjimosi indikatorius: Jeigu stabdžiai girgžda ar cypia, kai spaudžiate stabdžių pedalą, tai gali būti dėl to, kad prie stabdžių diskų trinasi metalo nusidėvėjimo indikatorius. Šis garsas skirtas jus informuoti, kad automobilio stabdžių kaladėlės beveik sunaudotos.
Suprantama, kad atsisakysime tokių metodų kaip: daryti aštuonis policijos posūkius arba važiuojant įjungti galinę pavarą. Lieka tik viena išeitis - ieškoti kliūties, kuri padėtų stabdyti. Norint atlikti tokius triukus, reikia turėti ne tik geležinius nervus, bet ir puikius vairavimo ekstremaliose situacijose įgūdžius. Ne kiekvienas vairuotojas sugebės sėkmingai veikti esant stresui ir laiko trūkumui. Todėl būtina prisiminti, kad geriausi stabdžiai yra… eksploatuojami stabdžiai.
Kaip išgyventi stabdžių gedimą
Ką daryti dingus stabdžiams?
Jei visgi patekote į tokią situaciją, kai nuspaudus stabdžių pedalą automobilis nelėtėja, A. Pakėnas aiškina, kad pirmasis dalykas, kurį turi padaryti ir žinoti kiekvienas vairuotojas - stabdyti automobilį pavaromis. „Reikia jungti žemesnes pavaras. Reikia jas perjungti palaipsniui ir nuosekliai atleidinėti sankabą. Aišku, viskas priklauso nuo situacijos. Kaip tu viską darysi palaipsniui, kai prieš nosį yra staigus posūkis. Tokiu atveju, nors ir labai negerai iš ketvirtos pavaros yra iškart jungti antrą pavarą, bet vis tik geriau daryti taip negu nedaryti nieko. Šioje situacijoje viską diktuoja aplinkybės, jeigu ramu, tada viską darome palaipsniui, norėjome pristabdyti, mašina nestoja, vietos priekyje daug, tada laisvai jungiame trečią pavarą, po to antrą, o galų gale išjungi variklį ir sustoji. O jei yra posūkis ir reikia staigiai stabdyti, tada svarbiausia stabdymą ir žemesnės pavaros perjungimą atlikti dar nepasukus vairo, kad užstabdymas įvyktų tiesiu vairu, kad mašina nepradėtų slysti“, - aiškina A. Pakėnas.
Pašnekovas tik garsiai pasijuokia iš kai kada girdimų patarimų automobilį bandyti stabdyti kojomis arba šokti iš važiuojančio automobilio, tokio elgesio pasekmės tikrai bus tragiškos ir to daryti jokiu būdu negalima.
Rankinį stabdį ekspertas taip pat ragina tokioje situacijoje naudoti atsargiai, nes per daug jį užtraukus automobilis slys ir gali verstis. „Nepatyręs žmogus iš streso gali taip užtraukti rankinį, kad užblokuos ratus ir mašina pradės čiuožti, o tada jis nulėks nuo kelio velniai žino kur. Rankinį stabdį galima bandyti naudoti tik sumažinus greitį pavaromis bent iki 40 km/h, bet tam reikia patirties“, - sako A. Pakėnas.
Svarbiausia kiekvieno automobilio saugos priemonė yra ne saugos diržai, oro pagalvės, traukos kontrolė ar kitos papildomos priemonės - tai stabdžiai. Jei negalite saugiai sustoti, vadinasi, nesate saugūs! Taigi, jei jūsų stabdžiai neveikia tinkamai, tai nedelsiant reikia juos tvarkyti. Jei nesate tikri dėl savo automobilio tinkamo stabdymo, nerizikuokite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu.
Kaip prailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką?
Norint prailginti automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laiką svarbu juo tinkamai rūpintis. Pirmiausiai pasirūpinkite, kad akumuliatoriaus gnybtai būtų švarūs ir nepažeisti korozijos, patikrinkite ar akumuliatoriaus gnybtai yra tinkamai prijungti. Taip pat svarbu patikrinti ar akumuliatorius nėra pažeistas arba išsipūtęs.
Stenkitės automobilį laikyti garaže arba pavėsyje, kad sumažintumėte ekstremalių temperatūrų poveikį, nes per didelis karštis ir šaltis irgi kenkia akumuliatoriui.
Profilaktika - svarbiausia
Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad norint apsisaugoti nuo stabdžių problemų reikia automobilį nuolat tikrinti, tačiau lietuviams šis patarimas nė motais, jie vis tiek važinėja su automobiliu iki tol, kol jis jau nebejuda.
„Visų pirma, kad tokių dalykų nebūtų, reikia prižiūrėti automobilį, o ne jį remontuoti. Pas mus žmonės linkę važiuoti į servisą tada, kai mašina sugenda, bet neatlikinėja profilaktinių darbų. Jei automobilis nuolat prižiūrimas, tada nereikėtų ir galvoti apie stabdžių nebuvimą“, - tikina A. Pakėnas.
Pašnekovas priduria, kad net atkreipus dėmesį į esamas problemas, žmonės dažnai tikisi, kad viskas dar bus gerai. „Pavyzdžiui, servise keičiat trinkeles, o jums sako, jau reikia diskus keisti, ar iš karto keičiate diskus? Žmonės dažnai sako, dar užteks, dar atlaikys, dar kaip nors. O paskui kritinėje situacijoje, kai stabdžių diskas avarinio plonumo, ekstremaliai stabdoma ir diskas trūksta būtent tada“, - konstatuoja specialistas.
T. Menkeliūnas priduria, kad savo praktikoje yra matęs tokių pavyzdžių, kai automobilis pas juos atvežamas jau su visiškai kritinės būklės stabdžiais. „Automobilį reikėtų tikrinti po žiemos ir prieš žiemą. Prieš kiekvieną šaltą sezoną, kai keičiame ratus, stovėdami šalia keičiančio meistro turėtume paprašyti, kad jis pasižiūrėtų, ar tvarkingi stabdžių diskai, ar nesibaigia kaladėlės, ar nėra akivaizdžių pažeidimų stabdžių šlangelėse ir panašiuose dalykuose. Bent vizualinė, paprastai visiškai nemokama trunkanti kelias minutes patikra turi būti atliekama. O kiekvienas geras vairuotojas atvažiuos prieš kiekvieną žiemą į servisą pasitikrinti automobilio pakabą, tame tarpe būtinai pasitikrins ir stabdžių būklę“, - sako T. Menkeliūnas.
Pamiršta stabdžių skystis
Pašnekovas priduria, kad Lietuvoje taip pat yra keistas vairuotojų požiūris į stabdžių skystį, daugumai atrodo, kad jo tikrinti nereikia. „Stabdžių skystis turi būti keičiamas kas tris metus, šita tema pas mus apskritai pamiršta. Niekas to nedaro. Tepalus keičiame visi, o stabdžių skystį mes pamirštame“, - sako T. Menkeliūnas.
Dėl nekeičiamo ir neprižiūrimo stabdžių skysčio lygio daug greičiau dėvisi stabdžių sistemos dalys, be to, mažėja stabdymo efektyvumas, o vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis DELFI anksčiau yra pasakojęs, kad kartais dėl to įvyksta ir didesnių nelaimių. „Vienas pavyzdys - vairuotojas visą savaitę važinėjo su mirksinčia lempute, kuri rodė, kad trūksta stabdžių skysčio. Galiausiai nutiko taip, kad posūkyje buvo nuspaustas stabdžio pedalas, bet jokio stabdymo nebuvo. Įvyko avarija - automobilis neremontuojamas. Gerai bent, kad žmonės nebuvo sužeisti“, - sakė K. Povilaitis.
Rekomenduojame esant rudens sezonui artėjant žiemai, būtinai atlikti stabdžių esminių mazgų apžiūrą. Tokiu metu kelio paviršius dažnai būna šlapias, apšalęs ir slidus. Didesnę paros dalį būna tamsu, matomumas gerokai prastesnis, tad ir staigių neprognozuotų stabdymų skaičius gerokai padidėja! Tad tokiu metu pats laikas pasikeisti kaladėles, patikrinti kaip veikia ABS sistema, pažiūrėti ar netrūksta stabdžių skysčio.

tags: #pakeitus #akumuliatoriu #dingo #stabdziai