Pavarų dėžė - svarbus automobilio agregatas, skirtas automobilio judėjimo greičiui, krypčiai ir traukos jėgai keisti. Pavarų dėžė perduoda variklio generuojamą galią ratams, pasitelkiant skirtingų pavarų perdavimo santykius. Pavarų dėžė padeda užtikrinti sklandų važiavimą automobiliu. Siekiant sumažinti gedimų skaičių, labai svarbu tiek mechaninės, tiek automatinės pavarų dėžės priežiūra. Jeigu pavarų dėžė neveikia tinkamai, būtina atlikti pavarų dėžės diagnostiką ir pavarų dėžės remontą.
Pavarų dėžės konstrukcija sudėtinga, joms pagaminti reikalingos tiek specialios žinios, tiek kokybiškos medžiagos. Pavarų dėžė - tai sudėtingas mechanizmas, perduodantis variklio jėgą ratams per pavarų komplektą, leidžiantį reguliuoti greitį ir sukimo momentą. Pavaros išdėstytos taip, kad būtų galima pasirinkti skirtingą judėjimo greitį, išlaikant optimalų veikimą.
Šiuolaikinėse automatinėse pavarų dėžėse gali būti kelios dešimtys ar net šimtai sudėtingų detalių, todėl tokios dėžės atstatymas užtrunka ilgiau ir kainuoja daugiau. Pavarų dėžės remontas dažniausiai kainuoja nuo 230 iki 580 eurų. Pavarų dėžės remontui reikalingos specialios žinios, todėl tai dažnai būna brangus darbas. Dalis remonto darbų kainą tiksliau galima nustatyti tik po automobilio apžiūros. Jei pateikta labai maža darbų sąmata, ji gali būti tik už pirminę gedimo diagnostiką.
Kai automobilis peršoka į aukščiausią ar žemiausią pavarą be vairuotojo įsikišimo, galima įtarti pavarų dėžės sutrikimą. Jei girdimas neįprastas triukšmas pavarų dėžei veikiant laisva eiga, verta patikrinti alyvos kiekį ir, prireikus, papildyti. Dėžės veiklos sutrikimai gali įjungti variklio valdymo lemputę. Kai sankaba nevisiškai atsijungia nuo smagračio, perjungti pavaras tampa itin sudėtinga. Jei iš automobilio sklinda degėsių kvapas, tai dažnas pavarų dėžės gedimo požymis. Tai gali sukelti alyvos nuotėkis ant išmetimo kolektoriaus, netinkamas arba per mažas transmisinės alyvos kiekis. Automatinėje pavarų dėžėje, nesėkmingai įsijungiant, gali atsirasti drebėjimas arba trūkčiojimo pojūtis, dažnai dėl sukimo momento keitiklio gedimo. Pavarų dėžės arba transmisijos alyvos nuotėkis taip pat dažnas pavarų dėžės sutrikimų šaltinis.
Kodėl verta patiems reguliuoti pavarų perjungimą
Važinėjant dviračių takais, gerai sureguliuotos pavarų perjungimo sistemos svarba tampa ypač akivaizdi. Kai pavarų perjungimas veikia nepriekaištingai, kelionė tampa malonumu, o kai grandinė šokinėja ar pavarų perjungti nepavyksta iš pirmo karto - tai gali sugadinti net gražiausią pasivažinėjimą.
Daugelis dviratininkų, susidūrę su pavarų perjungimo problemomis, iškart lekia į servisą. Tačiau didžiąją dalį reguliavimo darbų galima atlikti pačiam, turint vos kelis įrankius ir šiek tiek kantrybės. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir leidžia geriau pažinti savo dviratį, greitai išspręsti problemas kelionės metu.
Kas lemia pavarų perjungimo kokybę
Pavarų perjungimo sistema - tai sudėtingas mechanizmas, kurio veikimą lemia keletas pagrindinių komponentų. Pirmiausia, tai pats perjungiklis (derailleur) - priekinis ir galinis. Jie fiziškai perkelia grandinę nuo vieno žvaigždžių rato ant kito. Antra, tai rankenos (shifters), kuriomis valdote perjungiklius. Trečia - trosai, jungiantys rankenas su perjungikliais. Ir pagaliau - žvaigždžių ratai bei grandinė.
Kiekvienas šių elementų turi būti tinkamoje būklėje ir tinkamai sureguliuotas. Kadangi dviračiai dažnai laikomi lauke ar drėgnuose rūsiuose, trosai gali surūdyti, o perjungikliai - susikišti nuo purvo. Žiemą, kai gatvės barstomos druska, korozija tampa dar didesne problema. Todėl reguliarus priežiūra ir reguliavimas yra ne prabanga, o būtinybė.
Dažniausiai problemos kyla ne dėl to, kad kas nors sugedo, o tiesiog dėl to, kad trosai pailgėja naudojant dviratį. Naujas trosas pirmaisiais naudojimo mėnesiais gali pailgėti net keliais milimetrais - ir to pakanka, kad pavarų perjungimas taptų neaiškus ir netikslus.
Reikalingi įrankiai ir pasiruošimas darbui
Prieš pradedant reguliuoti pavarų perjungimą, verta pasirūpinti keliais pagrindiniais įrankiais. Jums tikrai prireiks kryžminio ir plokščio atsuktuvo, šešiakampių raktų rinkinio (dažniausiai 4-6 mm), o idealiu atveju - ir specialaus įrankio trosui įtempti. Tačiau dauguma darbų atliekami vien rankomis ir paprastu šešiakampiu raktu.
Geriausia reguliuoti dviratį pakėlus jį taip, kad galėtumėte laisvai sukti pedalus ir stebėti, kaip veikia pavarų perjungimas. Jei neturite specialaus stovo, galite tiesiog apversti dviratį ir pastatyti ant vairo bei balno. Taip pat pravers šviesa - gerai apšviesta darbo vieta leidžia pastebėti smulkmenas.
Prieš pradedant reguliavimą, būtina patikrinti bendrą sistemos būklę. Pažiūrėkite, ar grandinė nėra per daug nusidėvėjusi, ar žvaigždžių ratai neišsikraipę, ar perjungikliai tiesūs ir neapgadinti.
Galinio perjungiklio reguliavimas - pagrindinė procedūra
Galinis perjungiklis - tai sudėtingiausias elementas, nes jis turi tiksliai perkelti grandinę tarp 7-12 skirtingų žvaigždžių ratų (priklausomai nuo jūsų dviračio). Reguliavimas prasideda nuo dviejų pagrindinių varžtų - vadinamųjų „limit screws” arba ribojimo varžtų.
Pirmasis varžtas (dažnai pažymėtas „H” - high) riboja perjungiklio judėjimą link mažiausio žvaigždžių rato. Antrasis („L” - low) riboja judėjimą link didžiausio žvaigždžių rato. Šie varžtai apsaugo nuo to, kad grandinė nukristų už kasetės ribų - į ratus arba į stipinus.
Pradėkite nuo to, kad perjunkite į mažiausią žvaigždžių ratą (sunkiausią pavarą). Pasukite pedalus ir stebėkite, ar grandinė gražiai gula ant mažiausio žvaigždės. Jei perjungiklis per daug išsikišęs į išorę ir grandinė traukiama nuo žvaigždės, šiek tiek įsukite „H” varžtą. Jei priešingai - atsukite.
Po to perjunkite į didžiausią žvaigždžių ratą (lengviausią pavarą). Čia reguliuojate „L” varžtą analogiškai - grandinė turi gražiai gulėti ant žvaigždės, bet perjungiklis neturi būti per arti stipinų. Tarp perjungiklio viršutinio ratuko ir didžiausios žvaigždės turėtų būti maždaug 5-6 mm tarpas.
Kai ribos nustatytos, laikas reguliuoti troso įtempimą. Tai daroma sukant specialų reguliatorių, kuris paprastai yra ant perjungiklio arba ant rankenos. Perjunkite į vidutinę pavarą ir pradėkite sukti pedalus. Bandykite perjungti į didesnę pavarą - jei grandinė perjungiama sunkiai arba iš viso neperjungia, trosas per silpnai įtemptas. Atsukite reguliatorių prieš laikrodžio rodyklę (dažniausiai vienu ar dviem pilnais apsisukimais).
Jei grandinė perjungia per greitai arba net šokinėja per dvi pavaras iš karto, trosas per stipriai įtemptas - įsukite reguliatorių pagal laikrodžio rodyklę. Šis procesas reikalauja kantrybės - kartais reikia kelių bandymų, kol rasi idealų balansą.
Priekinio perjungiklio subtilybės
Priekinis perjungiklis paprastai turi tik dvi ar tris pozicijas, todėl jo reguliavimas teoriškai paprastesnis. Tačiau praktikoje būtent čia dažnai kyla problemų, ypač kai grandinė trankosi ar krinta.
Pirmiausia patikrinkite priekinio perjungiklio padėtį. Jis turi būti sumontuotas taip, kad išorinė plokštelė būtų lygiagreti didžiajai žvaigždei ir maždaug 1-3 mm virš jos. Jei perjungiklis per aukštai ar kreivai pritvirtintas, joks reguliavimas nepadės - reikės perlaikyti.
Kaip ir su galiniu perjungikliu, čia taip pat yra du ribojimo varžtai. Perjunkite į mažiausią priekinę žvaigždę ir mažiausią galinę - tai sunkiausia pavara. Reguliuokite „L” varžtą taip, kad vidinė perjungiklio plokštelė būtų labai arti grandinės, bet jos neliestų. Turėtų likti maždaug 1 mm tarpas.
Tada perjunkite į didžiausią priekinę žvaigždę ir mažiausią galinę. Reguliuokite „H” varžtą taip, kad išorinė plokštelė vėl būtų labai arti grandinės, bet jos neliestų. Jei šie nustatymai teisingi, grandinė neturėtų nukristi jokioje pavarų kombinacijoje.
Troso įtempimas čia veikia panašiai kaip su galiniu perjungikliu. Jei perjungimas nuo mažos į didelę žvaigždę vangus, reikia įtempti trosą. Jei grandinė tranko į perjungiklį esant ant didelės žvaigždės, trosas per stiprus.
Tipinės problemos ir jų sprendimai
Viena iš dažnų problemų - drėgmė. Dėl to trosai viduje surūdija, tampa standūs ir nebeprislenka sklandžiai. Jei pastebite, kad pavarų perjungimas tapo sunkus, nors reguliavimas atliktas teisingai, greičiausiai problema trosai. Sprendimas - ištraukti trosą iš apvalkalo ir gerai jį išvalyti bei sutepti. Dar geriau - pakeisti nauju. Trosų komplektas kainuoja nedaug, o skirtumas juntamas iškart.
Kita dažna problema - sulinkęs galinis perjungiklis. Tai atsitinka numetant dviratį, atsitrenkiant į kliūtį ar tiesiog parkuojant neatsargiai. Net nedidelis sulinkimas gali visiškai sugadinti pavarų perjungimą. Jei pastebite, kad perjungiklis vizualiai atrodo kreivas, geriau kreiptis į servisą - bandymas taisyti pačiam gali viską tik pabloginti.
Žiemą, kai gatvės barstomos druska, pavarų perjungimo sistema kenčia labiausiai. Druska ne tik skatina koroziją, bet ir kaupiasi perjungikliuose, trukdydama jiems laisvai judėti. Reguliarus plovimas ir tepimas žiemos sezonu - būtinybė, jei norite, kad pavarų perjungimas veiktų sklandžiai.
Kada verta kreiptis į profesionalus
Nors daugumą reguliavimo darbų galima atlikti pačiam, yra situacijų, kai geriau pasitelkti specialistus. Jei pastebite, kad perjungiklis fiziškai pažeistas ar sulinkęs, bandymas taisyti pačiam gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Profesionalūs mechanikai turi specialius įrankius ir patirtį tokiems remontams.
Taip pat verta kreiptis į servisą, jei keičiate visą pavarų perjungimo sistemą ar atnaujinate dviratį. Naujos sistemos dažnai turi savo specifiką, o neteisingas montavimas gali sugadinti brangias dalis.
Jei esate pradedantysis ir niekada anksčiau nereguliavote pavarų perjungimo, gali būti naudinga pirmą kartą nueiti į servisą ir paprašyti mechaniko parodyti, kaip tai daroma. Daugelis mielai paaiškina ir pademonstruoja - tai juk jų aistra ir profesija. Vėliau galėsite bandyti pats, turėdamas geresnį supratimą apie procesą.
Kaip sureguliuoti pavaras? Niekaip, kol neištaisai šito!
Kaip išlaikyti sistemą tvarkingą ilgam laikui
Reguliavimas - tai tik viena priežiūros dalis. Kad pavarų perjungimo sistema veiktų sklandžiai kuo ilgiau, reikia reguliarios profilaktikos. Pirmiausia - valymas. Po kiekvienos rimtesnės kelionės, ypač lietingą dieną ar per purvinus kelius, verta nuvalyti purvą nuo perjungiklių, kasetės ir grandinės.
Grandinės tepimas - dar vienas svarbus aspektas. Gerai sutepta grandinė ne tik veikia tyliau ir sklandžiau, bet ir mažiau dildo žvaigždžių ratus bei perjungiklius. Svarbiausia - tepti reguliariai, bet nedėti per daug, nes perteklinis tepalas traukia purvą.
Kartą per sezoną verta atlikti išsamesnę apžiūrą. Patikrinkite, ar trosai nėra išsipynę, ar perjungiklių ratukuose nėra per daug purvo, ar žvaigždžių ratai nesusidėvėję. Jei pastebite, kad grandinė pradeda šokinėti net gerai sureguliavus perjungimą, greičiausiai ji jau nusidėvėjusi ir laikas keisti.
Laikant dviratį lauke, apsvarstykite galimybę bent jau uždengti jį danga. Tai apsaugos nuo tiesioginės drėgmės ir pratęs trosų bei perjungiklių tarnavimo laiką. Jei galite laikyti viduje - dar geriau.
Paskutiniai patarimai prieš išvažiuojant
Gerai sureguliuotas pavarų perjungimas - tai ne tik komfortas, bet ir saugumas. Kai pavarų perjungti galite greitai ir tiksliai, lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Nesibijokite eksperimentuoti ir mokytis. Pirmi bandymai gali būti ne itin sėkmingi, bet su kiekvienu kartu suprasite sistemą vis geriau. Pradėkite nuo paprastų dalykų - troso įtempimo reguliavimo, o vėliau galėsite imtis sudėtingesnių darbų. Svarbu turėti kantrybės ir nesiveržti - skubėdami galite sugadinti reguliavimą dar labiau.
Jei planuojate ilgesnę kelionę, prieš išvažiuodami patikrinkite pavarų perjungimą. Geriau praleisti dešimt minučių namuose, nei strigti kelyje su nefunkcionuojančiomis pavarų perjungimo sistema. Pasiimkite ir pagrindinių įrankių - šešiakampių raktų rinkinuką, kuris kelionėje gali išgelbėti.
Ir nepamirškite - dviratis yra mechanizmas, reikalaujantis priežiūros. Skiriant jam šiek tiek dėmesio reguliariai, išvengsite didelių problemų ir galėsite mėgautis sklandžiu važiavimu bet kuriuo metų laiku.
tags: #pavaru #perjungimo #mechanizmo #keitimas