Šiuolaikiniame pasaulyje, kur didėja susidomėjimas tvariomis ir efektyviomis transporto sistemomis, autonominiai tramvajai tampa vis aktualesne tema. Nors autonominio transporto technologijos sparčiai tobulėja, o kai kuriose šalyse jos jau diegiamos komercinėms paslaugoms, Lietuvoje šioje srityje dar daug iššūkių.
Autonominis transportas jau seniai nebėra tik fantastika - važiavimo juostos palaikymo ar adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemas šiandien naudoja daugelis vairuotojų. Dabartinis Lietuvos reglamentavimas leidžia autonominių transporto priemonių dalyvavimą eisme. Lietuvoje vykdomi autonominių transporto priemonių bandymai dažniausiai yra pavieniai eksperimentai. Pasaulyje, ypač JAV ir Kinijoje, autonominio transporto technologijos sparčiai tobulėja ir diegiamos komercinėms paslaugoms.
„Savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, galintys bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu perimti transporto priemonės valdymą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) docentas Paulius Skačkauskas atkreipia dėmesį, kad nors savivaldžių transporto priemonių reglamentas 2023 metais buvo atnaujintas, esminių pokyčių jame neatsirado. Nepaisant galiojančių ribojimų, iniciatyvų, susijusių su skirtingo autonomiškumo lygio automobiliais, Lietuvoje pasigirsta beveik kasmet nuo 2017-ųjų, LRT.lt patikino P. Skačkauskas. „Kartais susidaro įspūdis, kad tai labiau pavieniai atvejai ar išimtys“, - atkreipė dėmesį docentas ir pridūrė, kad Lietuva galėtų tapti svarbesnė pasauliniame autonominių transporto priemonių kontekste, jei būtų sukurtos aiškios ir kūrėjams palankios transporto priemonių bandymų taisyklės. „Aiškesnis reglamentavimas leistų dažniau ir sistemingiau pritraukti kūrėjus bandymams į mūsų šalį“, - pabrėžė P. Skačkauskas.
Autonominių tramvajų istorija ir raida
Žodis „tramvajus“ (angl. tram, tramway) yra kilęs iš Šiaurės jūros regiono neaiškios kilmės germaniško žodžio, reiškiančio „karučio arba rogių strypą ar ašį“. Nors anglakalbėse šalyse šis žodis nėra visuotinai paplitęs, amerikiečiai tramvajus vadina trolley, trolley car arba streetcar. Žodis streetcar pirmą kartą užregistruotas 1860 m. ir vartojamas Šiaurės Amerikoje kartu su žodžiu „troleibusas“ (angl. trolley).
Pirmieji Šiaurės Amerikos tramvajai, vadinamieji „gatvių vagonai“ (angl. streetcars) arba „arklių vagonai“, buvo sukurti Jungtinėse Valstijose sekant mieste kursuojančių diližanų ir omnibusų pavyzdžiu. Pirmoji linija 1828 m. atidaryta Baltimorėje, Merilande, 1832 m. - Niujorko ir Harlemo geležinkelyje Niujorko mieste, o 1834 m. - Naujajame Orleane, Luizianoje. Iš pradžių bėgiai buvo iškilę virš gatvės lygio, dėl to kildavo avarijos, sudarė sunkumų pėstiesiems. Pirmasis tramvajus Prancūzijoje pasirodė 1853 m.
XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje gyvulių traukiamus tramvajus pakeitė elektriniai tramvajai. 1917 m. Niujorko miestas uždarė paskutinį arkliais kinkytų tramvajų maršrutą. Paskutinis mulų traukiamas tramvajus JAV Arkanzaso valstijoje, Sulfur Rok mieste, buvo uždarytas 1926 m. Mulais kinkytas maršrutas Meksikoje veikė iki 1956 m.
Pirmąjį elektrinio tramvajaus prototipą sukūrė rusų inžinierius Fiodoras Pirockis. Jis modifikavo arklių traukiamą tramvajų panaudodamas elektros energiją. 1880 m. jo išradimas buvo išbandytas Sankt Peterburge, Rusijoje. Pirmoji pasaulyje elektrinio tramvajaus linija 1881 m. buvo atidaryta Lichterfeldėje netoli Berlyno, Vokietijoje. Elektriniai tramvajai (angl. trolley cars) pirmiausiai buvo sėkmingai išbandyti 1888 m. Ričmonde, Virdžinijoje. Įrenginį pademonstravo Frank J. Sprague. Nors jis laikomas tramvajaus išradėju, svarbu paminėti ir kitus ankstyvuosius bandymus, tokius kaip Werner von Siemens linija ar John Joseph Wright bandymas Toronte.
Tramvajų vaidmuo šiuolaikiniame mieste
Asmeninių transporto priemonių ir autobusų atsiradimas lėmė, kad 1950-ųjų pabaigoje tramvajai išnyko iš daugelio vakarų šalių ir Azijos miestų. Tačiau po truputį pripažįstama, kad prioritetas nuosavoms transporto priemonėms, ypač automobiliui, pablogino gyvenimo kokybę didžiuosiuose miestuose, kuriuose smogas, transporto spūstys, triukšmas ir automobilių statymas sukelia daug problemų. Pripažindami tai, kai kurie valdžios atstovai nusprendė peržiūrėti savo transporto politiką.
Vėl išryškėjo tramvajaus pranašumai. 1970-ųjų pabaigoje kai kurios šalys pradėjo statyti modernius tramvajus. Prancūzijoje Nanto ir Grenoblio miestai tapo modernaus tramvajaus lyderiais, naujos linijos įgyvendintos 1985 m. ir 1988 m. Strasbūre 1994 m.
Šiuolaikiniai tramvajai paprastai naudoja elektros linijas, iš kurių elektros srovė tiekiama per pantografą. Yra ir kitų energijos tiekimo būdų, kartais labiau priimtinų dėl estetinių priežasčių, kadangi jiems nereikia srovės imtuvų ar oro linijų. Tokios sistemos, kaip „gyvieji“ bėgiai Londone, Manhetene ar Vašingtone, šiandien komerciniais tikslais nebenaudojamos.
Keičiasi ir tramvajų dizainas. Paprastai tramvajai buvo su aukštomis grindimis, tačiau nuo 1990-ųjų šį dizainą pakeitė žemagrindžiai tramvajai arba tramvajai su aukštomis grindimis, tačiau su įrengiamomis aukštomis platformomis, kaip Mančesterio „Metrolink“. Į tokius tramvajus gali lengviau įlipti invalido vežimėlyje sėdintys asmenys arba asmenys su vaikiškais vežimėliais.
Autonominių tramvajų potencialas Lietuvoje
Vienintelis iki šiol autonominio autobuso eksperimentas Lietuvoje vyko 2024 metų rudenį Vilniaus Užupio mikrorajone. Kelis mėnesius čia kursavo trečiojo autonomiškumo lygio, aštuonių vietų autobusas be vairuotojo, tačiau prižiūrimas saugumo operatoriaus. „Per kiek daugiau nei du mėnesius autobusas važiavo daugiau nei 216 valandų, buvo pervežta per tūkstantį keleivių, o visas eksperimentas kainavo 106 tūkst. eurų.“
„Pavyzdžiui, toks autobusas galėtų važinėti pirmyn ir atgal Vilniaus studentų miestelyje Saulėtekyje. Tiesa, už Lietuvos ribų tiek sparčiai tobulėja autonominio transporto technologijos, tiek daugėja transporto priemonių, galinčių važiuoti be vairuotojo. Kaip pabrėžia P. Skačkauskas, šiuo metu labiausiai pažengusios šioje srityje yra JAV ir Kinija.
JAV autonominio vairavimo technologijų įmonė „Waymo“ (anksčiau „Google Self-Driving Car Project“) siūlo paslaugas penkiuose JAV miestuose. Nuo 2023 m. ambicijų autonominio transporto srityje turi ir „Tesla“. Kinijoje autonominio transporto plėtra vyksta dar sparčiau. Technologijų milžinė „Baidu“ siūlo „Apollo Go“ robotaksi paslaugas Uhano mieste bei kitose didmiesčių dalyse.
Anot VILNIUS TECH docento P. Skačkausko, atsižvelgiant į teisines, technologines, inžinerines ir infrastruktūrines kliūtis, visaverčiais eismo dalyviais trečio autonomiškumo lygio transporto priemonės Lietuvoje galėtų tapti maždaug 2050 metais.
Nors metro statyba Vilniuje vis dar diskutuojama, o BRT (Bus Rapid Transit) sistema laikoma tik laikinu sprendimu, tramvajus galėtų būti racionalesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas. Tačiau abejojama, ar esama miesto išplanavimo ir gatvių tinklo tramvajus būtų racionalus sprendimas. Kaip teigia „Lohr Industrie“ pardavimo vadybininkas Laimonas Bučnis, jų siūlomas tramvajus modernus, manevringas, rieda ne bėgiais, o specialia danga užklotomis gatvėmis ir varomas elektra.
Tačiau modernus tramvajus - gana brangus sprendimas. Mat Klermone-Ferane (Prancūzija) tramvajaus bei jam tinkamo kelio statyba atsiėjo 10 mln. eurų už kilometrą. Preliminariais duomenimis, Vilniuje viena tramvajaus linija nuo geležinkelio stoties iki Santariškių (10 km) galėtų kainuoti apie 345 mln. litų. Tai - 100 mln. litų brangiau nei nacionalinis stadionas.
Vilniaus miesto valdžia šiuo metu rengiasi skelbti tarptautinį konkursą parengti galimybių studiją, kuri apimtų visų Vilniuje esančių rūšių viešąjį transportą ir tris tramvajų bei vieną metro variantą.
Europos Sąjungos lėšos, skirtos darnaus judumo planams įgyvendinti, bei nuolatinis dėmesys aplinkai draugiškoms transporto priemonėms, skatina ieškoti inovatyvių sprendimų. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovas Juozas Vaišnoras pasakojo apie rekordinį Vilniuje vykstantį viešojo transporto atnaujinimą ir ateities viziją, kurioje numatomi pirmieji elektriniai ir hibridiniai autobusai, o iki 2020 m. parkas pasipildys dar 135 naujomis transporto priemonėmis.
tags: #piestas #tramvajus #be #vairuotojo