Vasaros linksmybės ir pramogos lauke ne tik vaikams, bet ir per daug atsipalaidavusiems suaugusiems gali baigtis gydytojo kabinete. Laimė, daugelis nesunkių traumų, tokių kaip sumušimai, patempimai, nubrozdinimai ar nedideli įpjovimai praeina ir be medikų įsikišimo. Tačiau tik tada, jeigu nukentėjusiam asmeniui teisingai suteikiama pirmoji pagalba. Tam neprireiks jokių sudėtingų priemonių, tereikia žinoti svarbiausias taisykles.
Lekiant dviračiu, paspirtuku, riedučiais sunku išvengti susidūrimų ir kitų mažų avarijų. Nuo laipynių, sūpynių nukristi irgi pasitaiko, žaidžiant lauko žaidimus, kad ir tinklinį, tenisą, badmintoną apėmus azartui ar pritrūkus atidumo galima gauti stiprų smūgį kamuoliu ar rakete, žaidėjai gali atsitrenkti ir vienas į kitą. Situacijos įvairios, o pasekmės tos pačios - skausmingas sumušimas. Žymių gali ir nelikti, sveikatos tai taip pat nesutrikdys, tačiau skausmas ir diskomfortas gali varginti kelias dienas, kartais ir savaitę ar ilgiau.
Sumušimo metu pažeidžiami minkštieji audiniai ir kraujagyslės - įvyksta poodinis kraujavimas. Dėl to sumušta vieta pamėlsta (atsiranda mėlynė), skauda, patinsta (atsiranda gumbas). Laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba padeda sumažinti sužeistos vietos skausmingumą, patinimą ir padės išvengti komplikacijų: sumušimo vietoje susikaupusio kraujo supūliavimo, aplinkinių audinių, nervų bei kraujagyslių užspaudimo, esant dideliam sumušimui ir patinimui.
Sumušimo vietoje dažnai atsiranda ir mėlynė ar iškyla gumbas, oda daugiau ar mažiau patinsta. Taip atsitinka dėl to, kad smūgis pažeidžia ne tik minkštuosius audinius, bet ir kraujagysles, tuomet prasideda poodinis kraujavimas ir susiformuoja kraujosrūva.
Pagrindiniai pirmoji pagalbos principai susižeidus:
- Šaltis. Šaltis mažina skausmą ir tinimą. Sumuštame audinyje iš sužalotų kraujagyslių išsilieja kraujas. Šaldant, kraujagyslės susiaurėja, iš jų mažiau išteka kraujo ir greičiau susidaro krešulys. Ledą, šaldytas daržoves ar pan. reikėtų įdėti į plastikinį maišelį ir įsukti į ploną rankšluostį. Ant sumuštos vietos ledą reikėtų laikyti 15-20 minučių, tada padaryti 15 - 20 minučių pertrauką, po kurios vėl dėti ledą ir laikantis šių intervalų šaldyti. Šaldymas yra veiksmingas apie 2 paras po traumos. Negalima ledo dėti tiesiogiai ant odos, nes sumušta vieta gali nušalti.
- Ramybė. Kuo mažiau judinkite pažeistą vietą, nes judant dirba raumenys, dėl to dar labiau sumušta vieta patinsta ir daugiau susirenka kraujo sumušimo vietoje. Jei sumušimą patyrė vaikas - neleiskite jam bėgioti, o darant kitus judesius - judinti pažeistą vietą. Fizinis krūvis turėtų būti ribojamas 24-48 valandas. Prie normalaus fizinio krūvio reikėtų grįžti palaipsniui.
- Galūnės pakėlimas. Kad sumažėtų tinimas ir skausmas, o traumuota galūnė greičiau pagytų, ją reikia pakelti aukščiau širdies lygio. Jei yra sužalota koja, miegant po ja reikėtų padėti pagalvėlę ar kokį kitą paaukštinimą. Rankos sumušimo atveju, ją reikėtų parišti po kaklu trikampio formos tvarsčiu ar skara.
- Spaudimas. Sumuštą vietą sutvarstykite elastiniu tvarsčiu. Sutvarstyta galūnė, ypač jei sumušimas yra apie sąnarį mažiau juda, mažiau būną užgaunama ir dėl to mažiau skauda. Tvarstant galūnė neturėtų būti suspausta per daug, kad nesutriktų kraujotaka.
- Skausmą malšinantys vaistai. Jei labai skauda galima išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pvz. ibuprofeno. 1-2-ą parą sumušimą galima patepti šaldomaisiais skausmą mažinančiais tepaliukais. Nedidelis atšilimas ir staigus temperatūros kritimas - tokius orus savaitgalį žada sinoptikai. Numoti ranka į tokias prognozes nereikėtų - padidės traumų tikimybė. Pasak BENU vaistininko Gintaro Verbaus, galūnių sumušimai, išnirimai ir lūžiai - dažniausios žiemą patiriamos traumos. „Kritimas ant ledo gali turėti labai sunkių pasekmių - kelis mėnesius gali tekti praleisti ligoninėje ar namuose su sugipsuota lūžusia koja ar ranka. Tačiau nereikėtų numoti ranka ir į sumušimus - laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba padės greičiau gyti audiniams ir susigrąžinti judėjimą be skausmo. O negydomi sumušimai gali komplikuotis - kilti uždegimas“, - sako vaistininkas G. Didžioji dalis nelaimingų nutikimų ant ledo baigiasi sąlyginai laimingai - sumušimu ir mėlyne, kurie praeina per kelias dienas. Sumušimo simptomai: skausmas ir tinimas sumušimo vietoje. „Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz., šaldytų uogų ar daržovių maišelį, šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 minučių, tada daroma pusvalandžio pertrauka. Jeigu skausmas intensyvesnis, jam numalšinti G. Verbus rekomenduoja geriamuosius vaistus, kurių veiklioji medžiaga - ibuprofenas arba paracetamolis. „Kad vaistų neperdozuotumėte, ibuprofeno negerkite daugiau nei 1200 mg per dieną - triskart po 400 mg. Jeigu skausmas nėra labai intensyvus, dozė gali būti ir mažesnė. Labai rizikinga perdozuoti paracetamolio, todėl, jei nevartojate kitų vaistų su paracetamoliu, jo paros dozė neturėtų būti didesnė kaip 3 g, tai yra 6 tabletės po 500 mg. Skausmui ir uždegimui sumušimo vietoje gydyti taip pat tinka tepalai, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar diklofenako.
Jeigu žaizdos nėra, nesimato, kad galūnė būtų deformuota, funkcija nesutrikusi, susitrenkus galvą nėra smegenų sutrenkimo požymių (pykinimo, galvos svaigimo, skausmo, orientacijos ar dėmesio sutrikimų, sąmonės praradimo), pirmiausiai reikėtų nukentėjusią vietą šaldyti. Uždėjus ant jos ledo, o jei jo neturite, kokį nors maisto produktą, išimtą iš šaldiklio, kraujagyslės susiaurėja ir išteka mažiau kraujo. Be to, jis greičiau kreša, todėl mėlynė nebus tokia didelė. Ledą ar kitą šaltą daiktą reikėtų į dėti į maišelį, o šį įsukti į kokį nors ploną audinį ir tik tada dėti ant odos. Laikyti galima ne ilgiau nei 15-20 minučių, kad oda nenušaltų. Po to reikia daryti apie valandos pertrauką ir procedūrą pakartoti, pirmąją parą 6-8 kartus.
Sumuštos vietos geriau nejudinti, nes judant raumenims ji labiau patinsta, į ją priteka daugiau kraujo. Sumuštą galūnę rekomenduojama pakelti virš širdies lygio, tai taip pat sumažins tinimą ir skausmą. Jeigu skausmas vis tiek nerimsta, gali būti naudojami vaistai nuo skausmo ir karščiavimo. Tam tinka geliai nuo skausmo. Kai kuriuose yra šaldančių medžiagų, tai taip pat padeda sumažinti nemalonius pojūčius - skausmą ir tinimą. Galima įsigyti specialių kremų ar gelių, kurie apsaugo, kad nesusidarytų ir greičiau išnyktų kraujosrūvos. Homeopatiniai preparatai taip pat veiksmingi. Po poros dienų sumuštą vietą patepkite šildančiu geliu.
Tokia pati pirmoji pagalba tinkama ir tais atvejais, kai ne tik susimušate galūnę ar kitą kūno vietą, bet ir pasitempiate sausgysles, raiščius ar raumenis. Jeigu patempimas stiprus ir nepraeina, galima įsigyti įtvarą ar kitų profilaktinių priemonių - įdėklų, pakulnių ir pan.
Patartina laikytis bendros taisyklės, jeigu skausmas tebėra aštrus, patinimas nepraeina per kelias dienas, nesilpnėja, būtina kreiptis į gydymo įstaigą ir įsitikinti, ar nėra lūžių, išnirimų, ar netrūko sausgyslė, raištis.
Sumušimo metu pažeistą odą - įbrėžtą, įpjautą, įkirstą ar nubrozdintą reikia pirmiausiai išvalyti, po to dezinfekuoti ir užklijuoti pleistru ar subintuoti. Jei žaizdos ne didesnės nei 2-3 milimetrai, stipriai nekraujuoja, siūti greičiausiai neprireiks. Gydytojai traumatologai pataria jas stebėti kelias dienas, kad įsitikintumėte, jog jos neparaudo, nepatino, nepradėjo pūliuoti, gerai apžiūrėti, ar jose nėra svetimkūnių. Tuomet reikėtų pasiskiepyti nuo stabligės, jeigu skiepijotės seniai. Revakcinaciją reikia kartoti kas 10 metų. Vakcina nuo stabligės įtraukta į vaikų skiepų kalendorių, tad šiuo atveju dėl vaikų nerimauti nereikės.
Net ir nedidelę žaizdelę reikėtų sukabinti, jeigu ji yra ant veido, plaštakų, kojų, nes gali likti randas. Ši procedūra trunka tik keliolika minučių taikant vietinę nejautrą, todėl nepatingėkite nuvykti į gydymo įstaigą.
Vasarą dažniausiai sumušimai ir kitos traumos ištinka būnant ne namuose, o lauke, gamtoje, todėl su savimi vykstant į paplūdimį, sodybą, sodą, parką ar pramogauti gryname ore turėti bent minimalią pirmosios pagalbos vaistinėlę.
Šaldymas padeda tik pirmąsias dvi paras po traumos - sumušimo, patempimo, išnirimo. Stiprus sumušimas pilvo ar krūtinės ląstos srityje, net jei nėra išorinių požymių - patinimo, kraujosruvų, gali būti pavojingas, nes gali būti pažeisti vidaus organai.
Sumuštas vietas, pateptas tepalu ar kita išorinio veikimo tepama ant odos priemone nuo skausmo, uždegimo, saugokite nuo saulės, nes minėti preparatai nuo skausmo gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams, gali atsirasti alerginių odos reakcijų.
Sumušimas dažniausiai nelaikomas rimta trauma, nes pažeidžiami tik minkštieji audiniai ir smulkiosios kraujagyslės. Sumušta vieta patinsta, jeigu trūksta kraujagyslės ir prasideda poodinis kraujavimas - pamėlsta, vargina skausmas, bet šie simptomai greitai praeina, netrukdo kasdienei veiklai, todėl esame linkę į juos nekreipti dėmesio. Tačiau kai smūgis labai stiprus, gali būti pažeisti ir vidaus organai ar kaulai. Jei nukentėjo galva, nugara arba pilvas, sužalojimai gali būti žymiai pavojingesni.
Sumušimai paprastai atsiranda nukritus ant kieto paviršiaus ar atsitrenkus, susidūrus su kokiu nors objektu, daiktu. Jie gali būti poodiniai, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkiosios kraujagyslės ir atsiranda mėlynės, nedidelis patinimas ar iškilimas. Labiausiai nuo sumušimų kenčia rankos ir kojos, nes jomis atsiremiame krisdami, taip pat alkūnės, keliai. Jeigu susimušėme galvą, gali iškilti ir gumbas.
Retais atvejais poodiniai sumušimai gali būti pavojingi, jeigu jie užima didelį plotą ir smūgis pažeidžia ne tik smulkiąsias kraujagysles, bet ir venas arba arterijas. Tada gali prasidėti stiprus vidinis kraujavimas, kurio neįmanoma sustabdyti patiems. Tai kelia pavojų gyvybei, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Raumenų sumušimas yra gilesnis nei poodinis ir žymiai skausmingesnis, todėl jį patyrusieji dažnai mano, kad pasitempė raištį ar net lūžo kaulas. Įprastai sumuštas raumuo sugyja savaime, vis dėl to pasitaiko situacijų, kai prireikia gydomosios intervencijos.
Kai sumušamas kaulas, nors jis nei skyla, nei lūžta, skausmas gali būti labai stiprus. Jeigu tai rankos ar kojos kaulas, gali būti sunku galūnę judinti, sutrinka jos funkcijos. Jei sumušami šonkauliai, žmogui būna sunku kvėpuoti, kvėpuojant skauda. Dėl didelio smūgio į kaulą gali atskilti smulkių jo fragmentų, ypač jei nukentėjo kelio ar kulkšnies sąnario kaulas.
Kai smarkiai sumušamas pilvas, nugara ar krūtinė, net jei nėra išorinių požymių, gali nukentėti ir vidaus organai, tokie kaip inkstai, plaučiai ir širdis. Dėl sumušimo pažeidžiami šių organų audiniai ir kraujagyslės, jeigu pažeidimai rimti, sutrinka jų veikla ir gali kilti pavojus gyvybei. Tokiais atvejais reikia atkreipti dėmesį ne tik į skausmą, bet ir kitus simptomus: silpnumą, apsunkintą kvėpavimą, širdies ritmo pokyčius. Vykti į gydymo įstaigą ir profilaktiškai pasitikrinti patartina ir susimušus nugarą. Stiprus smūgis stuburo srityje gali pažeisti jo slankstelius, jie gali lūžti, šią traumą paprastai lydi aštrus skausmas, pacientui sunku judėti, todėl susimušus šią vietą reikia atidžiai stebėti savijautą.
Ta pati taisyklė, galioja ir susimušus galvą, veidą.
Susimušus, jei nenorime savaitę vaikščioti pasipuošę spalvingomis mėlynėmis, svarbu kuo greičiau tą vietą šaldyti. Uždėjus ant sumušimo ledo kraujagyslės susitraukia ir iš jų išteka mažiau kraujo. Be to, kraujas greičiau kreša, todėl mėlynė bus mažesnė. Šaltis mažina ir patinimą, skausmą. Vietoje ledo galima naudoti bent kokį iš šaldiklio išimtą maisto produktą. Laikykite jį šaldiklyje ir visuomet būsite pasiruošę sau ar kitam suteikti pirmąją pagalbą. Šį kompresą, kaip ir ledą ar kitą šaltą daiktą, įdėtą į maišelį, reikėtų įsukti į kokį nors ploną audinį, pavyzdžiui, rankšluostį ir tik tada dėti ant odos. Laikyti galima ne ilgiau nei 15-20 minučių, kad oda nenušaltų. Po to reikia daryti apie valandos pertrauką ir procedūrą pakartoti. Pirmąją parą rekomenduojama sumuštą vietą šaldyti net 6 - 8 kartus.
Sumuštos vietos geriau nejudinti, nes judant raumenims ji labiau patinsta, į ją priteka daugiau kraujo. Susimušus koją patartina mažiau vaikščioti, o ranką - vengti apkrovų, sunkiai nešti. Vertėtų susilaikyti ir nuo bet kokios aktyvios fizinės veiklos.
Sumuštą galūnę kuriam laikui rekomenduojama pakelti virš širdies lygio, tai taip pat sumažins tinimą ir skausmą. Padeda ir spaudimas, todėl galite ją sutvarstyti elastiniu tvarsčiu, ypač kai nukenčia nuolat judanti vieta, tik ne per daug tampriai. Be kita ko tvarstis suspaus trūkusius kapiliarus ir taip gerokai sumažins mėlynės dydį.
Kita efektyvi priemonė - skausmą ir uždegimą malšinantis tepalas ar tinktūra. Kai kuriuose preparatuose yra šaldančių medžiagų, sumažinčių nemalonius pojūčius. Galima įsigyti specialių kremų ar gelių, kurie apsaugo, kad nesusidarytų ir greičiau išnyktų kraujosrūvos. Po poros dienų sumuštą vietą galima gydyti ir šildančiu kremu. Jeigu šios priemonės nepadeda, sunku judėti ar miegoti, galima naudoti geriamus nuskausminančius vaistus.
Minkštųjų audinių poodiniai, nedideli sumušimai gyja vidutiniškai nuo kelių dienų iki savaitės. Jeigu laiku ir tinkamai buvo suteikta pirmoji pagalba, simptomai praeis žymiai greičiau. Todėl reikiamų pirmosios pagalbos priemonių pravartu visuomet turėti su savimi - tiek keliaujant, tiek sportuojant, tiek aktyviai leidžiant laisvalaikį. Tuo metu kaulų ir raumenų sumušimams reikia daugiau laiko - gijimas gali užtrukti mėnesį ar dar ilgiau. Tokį ilgą laikotarpį išlaikyti pažeistą vietą ramybės būsenoje sudėtinga, todėl gali prireikti ir įtvaro, skirto sumuštai kūno daliai mobilizuoti.
Sumuštas vietas, pateptas tepalu ar kita išorinio veikimo tepama ant odos priemone nuo skausmo, uždegimo, saugokite nuo saulės, nes minėti preparatai gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams. Dėl to pateptose vietose būnant saulėje gali atsirasti alerginių odos reakcijų. Fotoalergines reakcijas gali sukelti ir augaliniai preparatai, kuriuose yra didesnė eterinių aliejų koncentracija.
Kita dažna trauma paslydus - sąnario išnirimas. Apie galimą kojos ar rankos sąnario traumą įspėja itin stiprus skausmas, ypač sustiprėjantis judinant galūnę. „Nors iš pirmo žvilgsnio sąnario išnirimas gali atrodyti ne itin sunki trauma, tačiau dėl stipraus išnirimo gali plyšti ir raumenys ar raiščiai. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti patyrus šią traumą - patiems nebandyti atstatyti išnirusio sąnario į vietą“, - įspėja G. Kaip ir sumušimo atveju, pirmoji pagalba - šaldantis kompresas. Esant kelio ar kulkšnies išnirimui, kojas reikėtų pakelti - padės sumažinti tinimą. Žinoma, reikia kuo skubiau kreiptis į traumatologą, kuris atstatys išnirusį sąnarį į vietą, apžiūrės, ar nėra daugiau sužeidimų, bei paskirs gydymą.
Lūžus kaului, jaučiami panašūs simptomai, kaip ir kitų traumų atveju: aštrus skausmas, staigus tinimas, gali po oda atsirasti kraujosrūvų. Tačiau lūžį atpažinti pirmiausiai padės akimis matoma galūnės deformacija ir nejudrumas. „Įtariant lūžį, jeigu jis nėra atviras, lūžimo vietą reikia šaldyti, uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. Kaip teisingai sutvirtinti lūžusią galūnę? Įtvarui tinka patys įvairiausi standūs ir plokšti daiktai: liniuotės, gerai susukti laikraščiai ar žurnalai, lentelės, medžio šakos - bet kas, kas neleistų galūnei judėti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Įtvarui naudojamus daiktus patarčiau apvynioti vata ar minkštu audiniu ir tada pritvirtinti tvarsčiu prie galūnės“, - kaip teisingai įtverti galūnę moko G. Esant atviram lūžiui, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. „Jokiu būdu nelieskite žaizdos ar kaulų nuolaužų. Sutvarsčius žaizdą, taip pat dedamas įtvaras galūnei mobilizuoti, tačiau reikia žiūrėti, kad įtvaras nebūtų ant žaizdos. Nukentėjusysis turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę“, - sako vaistininkas ir priduria, kad lūžį patyrusio žmogaus, neįtvirtinus lūžusios galūnės, kur nors vežti negalima.
Esant plikledžiui, jeigu įmanoma, geriau niekur neiti. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, o po traumos gyja sunkiau. Ir nedidelė trauma jiems gali baigtis kaulo lūžiu. Pasirinkti kuo artimesnį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų, nebarstytų, ledo sluoksniu pasidengusių kelio atkarpų. Kelionei pasilikti ilgesnį laiką, kad nereikėtų skubėti.