Kietojo kuro ir atliekų deginimas yra pavojingas tiek aplinkai, tiek mūsų sveikatai. Maždaug 2,4 milijardo žmonių gamina maistą ir šildo namus taršiu kuru, o nuo namų ūkio oro taršos kasmet per anksti miršta 3,2 milijono žmonių. Daugiau nei 99 proc. žmonių gyvena vietovėse, kuriose oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) oro kokybės gairėse rekomenduojamas normas, o dėl aplinkos oro taršos kasmet miršta 4,2 mln. PSO duomenys rodo, kad 9 iš 10 žmonių kvėpuoja oru, kuriame yra daug teršalų.
Užterštu aplinkos oru dažniausiai skundžiasi individualių namų, priemiesčių, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos), gyventojai. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10-40 proc. teršalų.
Kietojo kuro ir atliekų deginimas vis dar plačiai naudojamas būdas tiek namams šildyti, tiek atliekoms tvarkyti, nes yra palyginti pigus ir lengvai prieinamas. Atliekų deginimas dažnai vertinamas kaip paprastas būdas atsikratyti šiukšlių, ypač ten, kur nėra veiksmingų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemų.
PSO yra parengusi oro kokybės gaires dėl teršalų, kurie laikomi kenksmingiausiais sveikatai. Nerimą kelia ir teršalai, kurie susidaro deginant kietąjį kurą (anglį, medieną, durpes ir kt.) siekiant apšildyti patalpas, ypač šaltuoju metų laiku, ar įvairias atliekas: kietosios dalelės, azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), ozonas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), dioksinai ir daug kitų cheminių junginių.
Kietojo kuro ir atliekų deginimas prisideda prie oro kokybės blogėjimo, ypač miestuose ar gyvenvietėse, kur oro tarša jau ir taip viršija nustatytas normas. Deginant kietąjį kurą - malkas, anglį ar briketus, į aplinką išsiskiria didelis kiekis teršalų, kurie neigiamai veikia orą, dirvožemį ir vandens telkinius. Vienas iš pagrindinių teršalų yra anglies dioksidas (CO₂), kuris yra viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Deginant kietąjį kurą į aplinką patenka ir kietosios dalelės (KD).
Šios mikroskopinės dalelės gali ilgai išlikti atmosferoje ir patekti ne tik į orą, kuriuo kvėpuojame, bet ir nusėsti ant augalų, dirvožemio ar vandens paviršiaus. Dar pavojingesnis yra atliekų deginimas. Deginant buitines ar pramonines atliekas į atmosferą išsiskiria dar didesnis kiekis pavojingų teršalų.
Pavojingiausios atliekos deginant
Ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą (dažytą, impregnuotą) medieną, baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, alyvomis užterštas atliekas. Joms degant išsiskiria ir į aplinką patenka tokių nuodingų cheminių medžiagų, kaip sunkieji metalai švinas, gyvsidabris ar kadmis. Šie metalai gali nusėsti dirvožemyje ir ilgą laiką jame išlikti, nuodingai veikdami augalus ir gyvūnus. Plastiko ar kitų sintetinių medžiagų deginimo metu išsiskiria dioksinai, kurie yra ypač toksiški ir gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai.
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Pagrindinė problema, susijusi su kietojo kuro ir atliekų deginimu, yra tarša kietosiomis dalelėmis (KD). Kietųjų dalelių poveikis sveikatai priklauso nuo kietųjų dalelių kiekio ir veikimo trukmės. Tarša gali būti trumpalaikė (pvz. trunkanti 8 arba 24 valandas) arba ilgalaikė. Trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis gali sukelti ūmias sveikatos reakcijas, tokias kaip akių, nosies ar gerklės sudirginimas, kosulys, švokštimas, ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Ypač pavojingos smulkios kietosios dalelės (KD2.5), kurios yra tokios mažos, kad gali lengvai patekti į žmogaus plaučius, o iš ten - į kraujotaką. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo takų ligas, tokias kaip bronchitas ar astma. Ilgalaikis šių dalelių įkvėpimas taip pat yra siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio rizika.
Kiti pavojingi deginimo produktai
Kitas pavojingas deginimo produktas - anglies monoksidas (CO), kuris susidaro degimo procesui vykstant iš dalies. Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, o anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną (COHb). Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Anglies monoksidas - bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kartais net baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, kai intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai. Todėl rekomenduojama namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą.
Sieros dioksidas (SO2) yra bespalvės aštraus kvapo dujos. Verta paminėti dioksinus, kurie yra ypač pavojingi ir išsiskiria deginant atliekas. Šios cheminės medžiagos yra stipriai toksiškos ir sukelia ilgalaikes sveikatos problemas. Dioksinai kaupiasi organizme ir ilgainiui gali sukelti vėžį, pakenkti imuninei, reprodukcinei bei hormoninei sistemoms. Deginant atliekas, netinkamai prižiūrint kietojo kuro katilus, išsiskiria ir kiti toksiški junginiai, tokie kaip azoto oksidai, sieros dioksidas bei angliavandeniliai. Azoto oksidai gali sukelti kvėpavimo takų sudirgimus, pabloginti sergančiųjų astma būklę ir prisidėti prie rūgščiųjų lietų susidarymo. Sieros dioksidas taip pat dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti bronchų spazmus, ypač jautriems žmonėms - vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie turi kvėpavimo sistemos problemų.
Kaip sumažinti oro taršą?
Norint sumažinti kietojo kuro ir atliekų deginimo poveikį aplinkai ir sveikatai, reikėtų rinktis alternatyvius šildymo būdus. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išskiriamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos. Pagrindinės tinkamo kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Krosnys turi būti tvarkingos ir kasmet valomos.
Atliekų deginimas namuose neturėtų būti atliekų šalinimo būdas. Atliekas reikėtų rūšiuoti ir perdirbti, o tas, kurių negalima perdirbti, perduoti specializuotoms įmonėms, kurios turi tinkamas technologijas ir priemones joms saugiai apdoroti. Taip būtų išvengta atliekų deginimo, kuris sukelia tiek aplinkos, tiek sveikatos problemų. Kuo labiau žmonės supras šio reiškinio žalą, tuo labiau prisidės prie švaresnės aplinkos kūrimo ir savo sveikatos saugojimo.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiuose įrenginiuose. Reikia didelių politikos pokyčių, kad iki 2030 m. sparčiai padidėtų žmonių, turinčių prieigą prie švaraus kuro ir technologijų, skaičius, būtų išspręstas sveikatos nelygybės klausimas.
Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius, tvarkydami atliekas. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vyraujančios nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, vietiniai šaltiniai - transporto ir pakeltoji tarša, mieste ir priemiestyje esančių individualių namų bei energetikos įmonių šildymo įrenginių išmetami teršalai. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) įspėja, kad artimiausiomis dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos. Kietųjų dalelių KD10 koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi, galimi paros ribinės vertės viršijimai.
Kaip elgtis padidėjus aplinkos oro taršai?
Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems vienodai pasireiškia. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami transporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsargomis, o blogai pasijutus būtinai kreiptis į gydytoją.
Kaip galime prisidėti prie oro taršos mažinimo?
Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletas paprastų idėjų.
Namose
- Mažinkite energijos vartojimą.
- Rūšiuokite atliekas.
- Užtikrinkite, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai.
- Pasodinti lapuočiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą.
- Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
- Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.
- Naudokite mažiau karšto vandens.
- Nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.
Apsiperkant
- Pirkite buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.
- Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį.
- Rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės.
- Vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinius pirkinių krepšius.
- Pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas.
- Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.
Vairuojant
- Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu.
- Taupykite degalus ir taip mažinkite oro taršą.
- Rūpinkitės savo transporto priemone - reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas - reguliari priežiūra užtikrina automobilio veikimą ir taupo kurą.
- Rinkitės ekologišką vairavimo būdą.
- Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovite ilgiau nei minutę.
- Vairuokite ramiai - staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos.
- Stenkitės važiuoti pastoviu greičiu - tada išmetamų teršalų emisija yra mažiausia.
- Į trumpas keliones važiuokite su bendrakeleiviais.
- Kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu.
- Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.
Nedeginkime pernykštės žolės ir atliekų. Žolės deginimas yra žalingas dirvožemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina daugybę įvairių rūšių smulkiųjų gyvūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais užsidega ūkiniai, gyvenamieji pastatai. Žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių. Degant biomasei teršiamas aplinkos oras - susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai didelis kiekis nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, todėl deguonis sunkiau patenka į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.
Visas perdirbimo procesas paaiškintas
Plastiko vaidmuo aplinkosaugos kontekste
Plastikinis šiaudelio pakeitimas popieriniu ar metaliniu tik truputį prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. O tariamai ekologiškas medžiaginis pirkinių maišelis aplinkai kenkia labiau nei įprasti plastikiniai maišeliai - nebent jį pakartotinai naudosite šimtus kartų. Žymus chemikas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Polimerų chemijos katedros vedėjas prof. Ričardas Makuška sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas. Alternatyvios medžiagos - drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko - kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.
XX a. mokslininkai atrado, kaip pagaminti polimerus, kurie yra pagrindiniai plastiko komponentai. Šios medžiagos sukėlė technologinę revoliuciją, kuri lėmė stulbinamą mūsų gyvenimo kokybės pažangą. Plastikiniais vamzdžiais tiekiamas švarus geriamasis vanduo, o plastiku izoliuotais laidais - elektra. Plastikines pakuotes naudojame tam, kad apsaugotume maistą nuo mikrobiologinės taršos ir oksidacinių procesų, ir taip pratęsiame maisto produktų, kurie turi pasiekti prekybos centrų lentynas, vartojimo laiką.
„Pasklido mitų, kad plastikas kaupiasi visur: ir gatvėse, ir paplūdimiuose, ir jūrose bei vandenynuose. Nors gaminių iš plastiko daug, viešojoje erdvėje dažniausiai „teisiami“ plastikiniai maišeliai, jiems priskiriamos ir esamos, ir nesamos „nuodėmės“. Yra siūlymų net visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių, jas pakeisti neva „žalesnėmis“ popierinėmis, drobinėmis ar pagamintomis iš bioskaidžių medžiagų. Chemikai jau seniai dalijasi argumentais, paneigiančiais medvilninių maišelių ar bioskaidžių pakuočių „žalumą“, tačiau plačiosios visuomenės jie nepasiekia. Tam tikras lūžis įvyko visai neseniai, pasirodžius Chriso DeArmitto knygai „The Plastics Paradox“ (Phantom Plastics LLC, 2020), kurioje labai vaizdingai ir emocingai parodoma, kad plastikai be reikalo ir be mokslinių argumentų buvo apkaltinti kaip labiausiai gamtą teršiančios medžiagos.
Prof. R. Pašnekovas sutinka, kad plastiko atliekos, jeigu jomis tinkamai nepasirūpinta, kenkia aplinkai. Tai buvo padaryta maždaug prieš dvidešimt metų pradėjus naudoti gyvavimo ciklo vertinimo (angl. Life Cycle Assessment, LCA) metodą. LCA yra įrankis, leidžiantis įvertinti, kas iš tikro yra „žalia“. Jis padeda nustatyti, kiek teršiama aplinka produktą gaminant ir naudojant, įskaičiuojant žaliavas, energiją, atliekas, šalutinius produktus, transportavimą, regeneravimą ir utilizavimą. Siekiant tvarumo, plastiko pakuotės pastaruoju metu dažnai keičiamos popieriaus ir kartono pakavimo priemonėmis. Popieriniai maišeliai yra daug storesni nei plastikiniai, jų gamybai sunaudojama daug daugiau energijos ir vandens. Norint pakeisti 1 kg plastiko, reikia 3-4 kg kitų medžiagų, tiek pat kartų daugiau susidaro ir atliekų. Pavyzdžiui, vienam A4 formato popieriaus lapui pagaminti reikia maždaug 20 litrų vandens, o vienam plastikiniam PET buteliukui - tik 5,3 litro. Popieriniai maišeliai mechaniškai nepatvarūs, neatsparūs drėgmės poveikiui, lengvai ir negrįžtamai susitepa, be to, dėl jų gamybos naikinami miškų plotai. „Tai kur tokių maišelių nauda?“ - klausia profesorius. O kaip dėl medvilnės? LCA parodė, kad medvilniniai maišeliai yra dar kenksmingesni aplinkai, o pagaminti iš ekologiškos medvilnės - ypač kenksmingi. Kai prekybos centre prie kasos tenka rinktis - popierinis ar plastikinis maišelis, galite nedvejodami imti plastikinį, nes toks pasirinkimas, kaip rodo LCA tyrimai, bus labiau tausojantis aplinką. Tik tą plastikinį maišelį vėliau reikėtų nešiotis rankinėje ir naudoti pirkiniams daug kartų. Taip pataria ir pats daro prof. R. „Aš paprastai nešiojuosi savo plastikinį maišelį. Kartais tenka nusipirkti užmiršus, bet popierinių maišelių aš nepripažįstu.
O kaip dėl labai lengvų (plonų) plastikinių maišelių, į kuriuos krauname visus sveriamus produktus: obuolius, agurkus ir bulves? Kai kurios ES šalys yra įvedusios mokestines priemones, skatinančias žmones atsinešti savo maišelius ir juos naudoti daug kartų. Nuo šiol ir Lietuvoje kainuos namo parsinešti tokį plastikinį maišelį. Prof. R. Bet kuo labai lengvi plastikiniai maišeliai skiriasi nuo plastikinių pirkinių maišelių? Pirkinių maišeliai yra storasieniai, jų sienelių storis dažniausiai yra 40 arba 50 mikronų. Prekių maišelius atliekose lengva atskirti, paprastai jie būna mažai sutepti, todėl didžioji jų dalis yra perdirbama. Kaip pasakoja profesorius, norint tokius maišelius pakartotinai perdirbti, juos reikia išplauti. Tam naudojamos plovimo priemonės, tada nuo teršalų valomas jiems plauti panaudotas vanduo. Ir visa tai dėl kelių gramų. Klausimas - ar verta?
Prieš 10-20 metų buvo manoma, kad, siekiant išgelbėti planetą, gera išeitis būtų tradicinį plastiką pakeisti bioskaidžiu plastiku. Bioskaidūs plastikai - tai tokie plastikai, kurie gamtinėmis arba kompostavimo sąlygomis suyra greitai, pagal kai kuriuos standartus - per pusę metų. Deja, bioskaidaus plastiko naudojimas nėra išsigelbėjimas. Pirmiausia, bioskaidžių plastikų gamyba yra brangesnė, labiau teršianti aplinką ir didinanti šiltnamio efektą. Antra, grįžtamasis bioskaidžių plastikų perdirbimas yra sunkiau įgyvendinamas, kadangi jie labiau linkę suirti. Trečia, bioskaidūs plastikai greitai ir visiškai nesuyra, tam reikalingos specialios kompostavimo sąlygos, kai slėgis yra padidintas, o temperatūra siekia 50-60° C. Svarbiausieji buitinės paskirties plastikai yra polietilenas (PE), polipropilenas (PP) ir polietilentereftalatas (PET). Tačiau egzistuoja ir dar viena plastikų kategorija - bioplastikai. Tai plastikai, kurie pagaminti naudojant žaliavas iš visiškai arba iš dalies atsinaujinančių šaltinių. Kitaip tariant, jie pagaminti ne iš naftos perdirbimo produktų, o iš, pavyzdžiui, cukraus ar krakmolo. Iš krakmolo galima gauti etanolį, o pastarąjį naudoti ir PE, ir PET gamybai. Pasak prof. R. Makuškos, bioPE visomis savybėmis niekuo nesiskiria nuo PE, o bioPET - nuo PET. Nesiskiria ir jų bioskalumas, t. y. jie nesprendžia jokių aplinkosauginių problemų. Kai kurie stambieji vaisvandenių gamintojai pabrėžia savo „žalumą“ nurodydami, kad jų produkcijai išpilstyti naudojami PET buteliai, pagaminti iš 30 ar 50 proc. žaliavų iš atsinaujinančių šaltinių.
Mokslininkas pritaria, kad reikia mažinti plastikinių pakuočių kiekį, nes tai veda didesnio tvarumo link: mažiau reikės gaminti, mažiau teršime aplinką. Teisingas žingsnis buvo atsisakyti vienkartinių indų ir kitų vienkartinio naudojimo plastikinių priemonių. Tačiau, pasak profesoriaus, didesnė problema yra plastiko atliekų rūšiavimo sistema. Ją reikėtų tobulinti - atskirti labai lengvus plastikinius maišelius ir maisto produktais suteptas pakuotes nuo storasienių plastikinių maišelių ir kitų švarių plastikinių pakuočių. „Kai bus aiški rūšiavimo sistema, tik tada bus galima pasiekti, kad didesnė dalis plastiko būtų pakartotinai perdirbama, o plastikas, kuris netinkamas perdirbti, sudeginamas“, - įsitikinęs prof. R.
Plastiko deginimo nereikėtų bijoti, sako profesorius. Žinoma, negalima užsiimti saviveikla ir deginti plastiko atliekų krosnyse ar prie namų. Tam yra kogeneracinės jėgainės. Tokių Lietuvoje net trys - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiose jėgainėse neperdirbamos plastiko atliekos deginamos ne žemesnėje kaip 850 °C temperatūroje, todėl susidaro mažiau kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, be to, reikalui esant, išlakose esančios kenksmingos medžiagos „sugaudomos“. Taip deginant plastiko atliekas susidaro anglies dioksidas, kuris didina šiltnamio efektą, tačiau maždaug tiek pat anglies dioksido išsiskirtų ir plastikui suyrant natūraliai. Plastiko atliekas deginant kogeneracinėse jėgainėse, gaunama ir šiluminė energija, ir gaminama elektra, taip tenkinama dalis miesto energetinių poreikių. Reikia pažymėti, kad plastiko atliekos yra labai kaloringos, t. y. „Bijoti, kad deginant plastikus bus užteršta aplinka, nereikia. Duomenis apie anglies dioksido ir kitas kenksmingas išlakas seka ne tik pati jėgainė, bet ir aplinkos apsaugos tarnybos, kurios kontroliuoja oro užterštumą“, - sako prof. R.
Kad plastikai būtų perdirbami naudoti pakartotinai, labai svarbu, kad gaminiai būtų gaminami iš vieno polimero. Todėl reikėtų atsisakyti daugelio plastiko rūšių ir palikti pagrindinius - polietileną, polipropileną ir polietilentereftalatą, kuriuos lengviausia perdirbti, atskirti ir plačiai naudoti buityje, sako prof. R. Makuška. „Tradiciniai plastikai - optimalus variantas tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu: pigūs, jų pakuotės gerai apsaugo gendančius maisto produktus, santykinai mažina atliekų kiekį, prisideda prie ciklinės ekonomikos ir žaliavų taupymo. Plastikų atliekos net ir irdamos neišskiria jokių nuodingų medžiagų. Vienintelis blogas dalykas - jie nesuyra labai ilgai, todėl netvarkingai išmesti daro žalą aplinkai. Tačiau tai yra ne plastiko, o netinkamo žmogaus elgesio su plastiku problema“, - sako Vilniaus universiteto profesorius R.
Aplinkos oro kokybės tendencijos Lietuvoje
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę.
Aplinkos oro kokybė Lietuvoje 2020 m. 2020 m. daugelis oro kokybės rodiklių buvo geresni nei 2019-aisiais - viena iš geresnės oro kokybės priežasčių buvo sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimas dėl Lietuvoje įvesto karantino. Daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracija, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Dažniausiai oro kokybės standartų neatitinkanti kietųjų dalelių koncentracija daugelyje zonos miestų buvo nustatoma šaltuoju metų laiku (sausio-kovo ir spalio-gruodžio mėn.), kai teršalų koncentracijos padidėjimą aplinkos ore daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai bei teršalų pernaša iš kitų valstybių.
Kartais gyventojams trūksta sąmoningumo ir supratimo ir jie patys prisideda prie oro taršos degindami sausą žolę, medžių lapus ar kitas augalinės kilmės atliekas. Be to, gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti sukauptas atliekas - cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Primename, kad deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat atliekas draudžiama pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą, išskyrus atvejus, kai tam yra duotas leidimas ir deginimas vykdomas tam skirtuose įrenginiuose. Surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai. Degant teršiamas aplinkos oras - susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, trukdo deguoniui patekti į organus ir audinius. Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį).