Aukščiausias statinys Lietuvoje - Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai.
Ir liūto dalis visų šiukšlių - įvairios maisto, gėrimų pakuotės.
Oficialiai vien 2018 metais Lietuvoje surinkta apie 100 tūkstančių tonų plastiko. Beveik trečdalis - 29 tūkstančiai tonų - perdirbtos Lietuvoje. Be piktybiškai miške numestų polietileninių maišelių, kurių kiekio apskaičiuoti neįmanoma.
„Pagrinde, aišku, eina plastikinės pakuotės. Jos sudaro apie 60 procentų visų atliekų. Tuomet yra gamybinės plastiko atliekos. Į šį srautą įeina ir gyventojų buityje susidariusios atliekos bei iš buitinės technikos, elektros įrangos atliekos“, - sako ministerijos atstovė Rita Šerniauskienė.
Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Taip pat ir automobilių detalės. „Plastiko rūšių yra daug, tad daug gaminių naudojami iš perdirbto plastiko. Tai visi mūsų buityje naudojami kibirai, plastikinės talpos, vamzdžiai.
Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje. „Lietuva neturi pakankamai įrenginių plastiko atliekų perdirbimui, tai pagrindinės šalys į kurias yra eksportuojama - Lenkija, Rumunija ir Latvija, nes jos turi pakankamai gerus įrenginius ir gali patikinti, kad gaminiai nenusėda kažkur upėse, vandenyse, o yra perdirbama“, - pasakoja R. Šerniauskienė.
ES imasi priemonių, kad būtų sumažintas plastiko atliekų kiekis, tačiau visiškai jų išvengti kol kas sunku.
Nuo 19 iki 23 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į dirvožemį, upes ir vandenynus. Tai daro neigiamą poveikį ekosistemoms ir tiesiogiai veikia žmonių pragyvenimo šaltinius, maisto gamybos pajėgumus ir socialinę gerovę.
2019 m. plastikai išmetė 1,8 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) - 3,4 proc. viso pasaulio išmetamų teršalų. Manoma, kad iki 2060 m. plastiko gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų kiekis padidės daugiau nei trigubai.
Pagal ES aplinkos agentūrą, vien ES plastiko vertės grandinėje buvo išmesta 193 mln. tonų anglies dioksido, o tai yra daugiau nei metinis Belgijos išmetamų teršalų kiekis (123 mln. tonų 2019 m.). Didžioji dalis išmetamųjų teršalų susidaro plastiko gamybos metu (63 proc.), o 22 proc. sudaro perdirbimas į produktus ir dar 15 proc. - plastiko atliekų tvarkymas pasibaigus jų naudojimo laikui (daugiausia dėl deginimo).
Plastiko atliekų perdirbimo rodikliai ES šalyse labai skiriasi: 2022 m. daugiausia perdirbo Slovakija (59,6 proc.), Belgija (54,2 proc.) ir Vokietija (51,1 proc.), o mažiausi rodikliai buvo užfiksuoti Maltoje (16,4 proc.), Danijoje (23,5 proc.) ir Prancūzijoje (25,2 proc.).
2019 m. birželį ES priėmė taisykles, skirtas spręsti jūrą teršiančių plastikų problemą. EP taip pat paragino Komisiją spręsti mikroplastikų problemą, o 2015 m. buvo įvesti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo apribojimai.
2024 m. EP patvirtino taisykles, kuriomis reikalaujama, kad ES šalys iki 2030 m. bendrą pakuočių atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, sumažintų 5 proc., palyginti su 2018 m.; 10 proc. iki 2035 m. ir 15 proc. iki 2040 m. Taip pat yra ir specialių plastikinių pakuočių atliekų mažinimo nuostatų. Kai kurios vienkartinės plastikinės pakuotės bus uždraustos nuo 2030 m. sausio 1 d., o nuo 2029 m. 90 proc. 2024 m. vasarį Parlamentas patvirtino griežtesnius reikalavimus atliekų vežimui už ES ribų.
Atsakingas vartojimas: plastiko mažinimas
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio nuostatas, deklaracijos turi būti pateiktos ir mokestis už aplinkos teršimą sumokėtas pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip per 60 dienų.
Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis už tą gaminių ir (ar) pripildytų pakuočių, išskyrus kombinuotas, plastikines ir polietileno tereftalato (toliau - PET) pakuotes, kiekį, kuris proporcingas įvykdytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai.
Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių atliekomis už tą pripildytų kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas.
Mokesčio mokėtojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą daugkartinio naudojimo pakuočių atliekomis, kai įvykdo visą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, mokesčio mokėtojai turi turėti dokumentus, patvirtinančius daugkartinių pakuočių surinkimą (susigrąžinimą) ir susigrąžintų daugkartinių pakuočių daugkartinį naudojimą.
Detalūs minėto mokesčio skaičiavimai yra numatyti LR aplinkos ir finansų ministrų 2008 m. liepos 9d. įsakyme Nr.D1-370/1K-230 ,,Dėl mokesčio už aplinkos teršimo apskaičiavimą ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo‘‘ ( nuo 2010 m. balandžio 30d. galiojanti redakcija).
Deklaracijoje numatytas mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas. Šis koeficientas yra nustatomas pagal Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą.
3 t x 27 Lt x 1,087 = 88,047 Lt. Deklaruojama suapvalinta suma, t.y.
Koregavimo koeficientas, mažinantis mokesčio apskaičiavimą, taikomas kai kuriems automobiliams. Tai M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Kategoriją galima sužinoti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, kurie yra patvirtinti Valstybinės kelių ir transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.2B-479.
Praktiškai visi nauji lengvieji automobiliai turi šią sistemą.
b) metai einantys po jų, t.y. Kai nupirktas naujas automobilis įgytas reikia turėti atitinkamą pažymą (dokumentą), kad automobilyje yra dujų neutralizavimo sistema.
Vėlesniais metais, t.y. visais metais, einančiais po automobilio įsigijimo, reikia turėti pažymą (tecninės apžiūros lapą), kad dujų neutralizavimo sistema veikia ir neviršija atitinkamų normatyvų.
Abiems atvejais, t.y. Deklaracijoje FR0521 yra atitinkama grafa, kuri išskiria automobilius, turinčius EURO I/II/III/IV/V variklius.
Pildant vient tik deklaraciją FR0521, neįsigilinus į apmokestinimo niuansus, galima labai lengvai apsirikti.
