Veikiantis vidaus degimo variklis pagamina daug energijos, tačiau tik nedidelė jos dalis, apie 35 proc., paverčiama energija, kuri išjudina transporto priemonę. Likusi dalis yra šiluma, kurią reikia sumaniai išsklaidyti, kad variklis neužsikurtų. Už tai atsakinga aušinimo sistema, kurioje naudojami specialiai paruošti aušinimo skysčiai, užtikrinantys tinkamus temperatūros parametrus. Dažniausiai jie ruošiami iš vandens ir glikolių. Pasirinkus tinkamas tirpalo proporcijas, gauname maždaug -37 °C užšalimo temperatūrą ir maždaug 108 °C virimo temperatūrą.
Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas pradeda dingti be aiškios priežasties, o tai gali sukelti rimtų pasekmių, jei problema bus ignoruojama. Vienas iš akivaizdžiausių aušinimo skysčio nutekėjimo simptomų yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu, ypač vairuotojo pusėje, po kilimėliu.
Pasak automobilių priežiūros specialisto Mariaus Bagdonavičiaus, aušinimo sistemoje naudojami būtent specialūs aušinimo skysčiai, o ne vanduo, nors ir pastarasis pasižymi puikiomis šilumos išsklaidymo savybėmis. Taip yra todėl, kad vanduo turi per aukštą užšalimo temperatūrą (0 °C), per žemą virimo temperatūrą (jau 100 °C) ir sukelia koroziją. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija - geležies rūdijimas. Norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, itin svarbu antikorozinių priedų, kitaip dar vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje.
Moderniausiuose ir technologiškai pažangiausiuose aušinimo skysčiuose yra naudojamos organinių priedų technologijos, kitaip, specialūs organiniai korozijos inhibitoriai (OAT). Pastarieji vertinami dėl jų ilgaamžiškumo, geresnio aušinimo ir galimybės išvengti nuosėdų, galinčių sudaryti kamščius. Šių inhibitorių selektyvus ir vietinis veikimas turi milžiniškų privalumų. Pagrindinis iš jų - gerokai pailgėja OAT skysčių eksploatavimo laikas, t.y., 5-6 metai arba 250 000 km keleivinėms transporto priemonėms ir 650 000 km sunkvežimiams. Štai kodėl šios klasės organiniai skysčiai žymimi kaip ilgaamžiai. Palyginus su įprastinėmis technologijomis, aušinimo sistemos apsauga nuo korozijos yra 2-3 kartus ilgesnė. Svarbu ir tai, kad skysčiai, kurių sudėtyje yra OAT, nesudaro pasyvaus sluoksnio, kuris pablogina šilumos perdavimą. Be to, organiniai inhibitoriai nesuyra esant staigiems temperatūros šuoliams ir nenusėda nuosėdų pavidalu, kurios galėtų užkimšti radiatoriaus kanalus.
Jeigu naudojamas koncentratas, jis reikėtų skiesti vandeniu nesibaiminant dėl neigiamo poveikio korozijai, nes ją blokuoja tie patys organiniai inhibitoriai: „Organinių inhibitorių veikimas grįstas Fe2+ katijonų deaktyvavimo poveikiu inhibitoriaus molekulėmis, kurios veikia lokaliai, selektyviai, būtent ten, kur jų reikia. Taip korozijos reakcija iš esmės užblokuojama“.
Šia technologija paremti skysčiai atitinka tiek naujausių variklių reikalavimus, tiek idealiai tinka klasikiniams ir senoviniams automobiliams. Dėl savo antikorozinių savybių jie puikiai veikia senose aušinimo sistemose, kuriose naudotos tokios medžiagos kaip ketus ir plienas. Aukščiausios kokybės glikoliai apsaugo nuo užšalimo, o organiniai korozijos inhibitoriai (OAT) ilgus metus palaiko puikią aušinimo sistemų būklę. Vairuotojams, turintiems transporto priemonių, kurioms jau 20-30 metų, patariama kuo greičiau pereiti prie naujos technologijos skysčių, kurie padėtų veiksmingiau sustabdyti korozijos procesą. Šiuo atžvilgiu nėra jokių problemų dėl suderinamumo su sandarikliais ar tokiomis medžiagomis kaip ketus ar plienas. Svarbiausia, pereinant nuo senojo skysčio prie naujojo, išplauti sistemą nuo nešvarumų, nuosėdų ir senojo skysčio likučių. O pradėjus naudoti naująjį, laikytis aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijų dėl jo keitimo, nes laikui bėgant antikoroziniai priedai praranda savo savybes.
Nereta problema - aušinimo skysčio dingimas po vairuotojo pusės kilimėliu, net jei salone nesijaučia specifinio antifrizo kvapo ar langai nerasoja. Šiuo atveju problema dažnai slypi aušinimo sistemos jungčių sandarinimo žieduose, ypač ties žarnelėmis, jungiančiomis radiatorių (pečiuką) su variklio aušinimo sistema. Laikui bėgant šios gumelės gali susidėvėti, prarasti elastingumą ir pradėti praleisti aušinimo skystį, kuris kaupiasi po kilimėliu.
Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys
Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti savo automobilio ilgaamžiškumą.
- Aušinimo sistemos nesandarumas - Viena dažniausių priežasčių - aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.
- Pažeista variklio sandara - Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu. Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų, nes variklis gali būti sugadintas dėl per didelės temperatūros arba skysčio maišymosi su alyva.
- Netinkamai veikiantys sistemos komponentai - Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą. Sugedęs termostatas gali blokuoti skysčio judėjimą, o nesandarus dangtelis leidžia antifrizui išgaruoti.
- Atlaisvėjusios sistemos jungtys - Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis. Šios problemos dažniau pastebimos senesniuose automobiliuose arba prastai prižiūrėtoje sistemoje.
- Susidėvėjusios aušinimo žarnos - Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.
- Radiatoriaus pažeidimai - Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti. Šios problemos dažniausiai atsiranda dėl korozijos arba išorinių pažeidimų, pavyzdžiui, nuo akmenų smūgių.
- Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis - Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį sistemoje. Jei jis pažeistas arba netinkamai uždarytas, skystis gali garuoti arba nutekėti. Dėl netinkamo dangtelio taip pat gali atsirasti oro burbulų, kurie trukdo tinkamai cirkuliuoti skysčiui.
- Vandens siurblio gedimas - Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su senėjimu arba nekokybišku remontu. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas, o tai dar labiau apsunkina remontą.
- Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas - Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūrima.
- Nuotėkis EGR aušintuve - Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu. Dėl šio gedimo gali sumažėti automobilio efektyvumas ir padidėti kenksmingų emisijų kiekis.
Kiekvienas šių gedimų gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad būtų užkirstas kelias didesnėms problemoms ir užtikrintas automobilio saugumas bei tinkamas veikimas.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai
Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas arba pastebėtos spalvotos dėmės po automobiliu yra akivaizdūs ženklai, rodantys aušinimo sistemos problemas. Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes, dažniausiai žalias, rožines ar oranžines, tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį. Skystis gali nutekėti iš radiatoriaus, žarnų arba tarpinės pažeidimų vietų. Šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti nuotėkio šaltinį, nes ilgai ignoruojamas nutekėjimas gali sukelti variklio perkaitimą.
Kiti požymiai gali būti:
- Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio - Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų. Tokia problema yra rimta ir ją reikia spręsti nedelsiant, nes skysčio buvimas cilindruose gali pažeisti variklio vidines dalis.
- Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva - Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą. Tai dažnai būna susiję su variklio galvutės tarpinės defektu arba įtrūkusiu variklio bloku. Tokiu atveju būtina nedelsiant sustabdyti automobilio eksploatavimą, kad būtų išvengta rimtesnių variklio gedimų.
- Variklio temperatūros pakilimas - Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai. Tai gali būti susiję su užsikimšusiu termostatu, sugadintu vandens siurbliu arba užsikimšusiais aušinimo kanalais.
- Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis - Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti. Tai gali sukelti antifrizo praradimą net ir nesant akivaizdaus nuotėkio. Nesandarus dangtelis taip pat gali leisti orui patekti į sistemą, o tai dar labiau pablogina skysčio cirkuliaciją.
Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Anksti nustatyti gedimai leidžia išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų aušinimo sistemoje, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo, nes tai tiesiogiai veikia variklio darbą.
Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas. Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą.
Laiku pastebėtos ir išspręstos problemos padės išvengti sudėtingų gedimų bei užtikrins ilgalaikį automobilio veikimą.
Kaip pakeisti aušinimo skystį RENAULT DUSTER 1 [AUTODOC PAMOKA]
Naudojamo aušinimo skysčio svarba
Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį. Galvojama, kad tai toks skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, vis dėl to tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų, jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Visuomet naudokite „Volvo“ rekomenduojamą aušalą, pasižymintį antikorozinėmis savybėmis. Užtikrinkite, kad aušalas susidėtų iš 50 % vandens ir 50 % antifrizo. Antifrizą maišykite su aprobuotos kokybės vandeniu iš čiaupo. Jei abejojate dėl vandens kokybės, rinkitės paruoštą naudoti (sumaišytą) „Volvo“ rekomenduojamą aušalą. Keičiant aušalą / aušinimo sistemos komponentus, sistemą reikia išplauti aprobuotos kokybės vandeniu iš čiaupo arba paruoštu naudoti (sumaišytu) aušalu. Varikliui galima leisti dirbti tik su tinkamai užpildyta aušinimo sistema.
Aušinimo skystis ataušina vidaus degimo variklį iki reikiamos darbinės temperatūros. Variklio šilumą, perduodamą aušinimo skysčiui, galima naudoti automobilio salonui šildyti. Aušinimo skysčio lygis plėtimosi bakelyje turi būti tarp MIN ir MAX žymų. Jei aušinimo sistema nepakankamai užpildyta, variklis gali pernelyg įkaisti ir sugesti. Kai variklis šaltas, reguliariai tikrinkite aušinimo skysčio lygį.
Pildydami aušinimo skystį, laikykitės ant pakuotės nurodytų instrukcijų. Niekada nepildykite skysčio atsargų vien tik vandeniu. Nesvarbu, ar aušinimo skysčio koncentrato būtų per mažai, ar per daug - abiem atvejais didėja skysčio užšalimo pavojus. Jei reikia pripildyti aušalą iki viršaus varikliui dirbant darbine temperatūra, lėtai atsukite išplėtimo rezervuaro dangtelį, kad pamažu išleistumėte viršslėgį. Didelė chloro, chloridų ar kitų druskų koncentracija gali sukelti aušinimo sistemos koroziją.
| Gedimo tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Aušinimo sistemos nesandarumas | Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai, korozija radiatoriuje. |
| Variklio galvutės tarpinės pažeidimas | Aušinimo skystis patenka į cilindrus arba alyvos sistemą. |
| Sugedę sistemos komponentai | Termostato, vandens siurblio, radiatoriaus dangtelio gedimai. |
| Susidėvėjusios žarnos ir jungtys | Įtrūkimai, atlaisvėjimas, praradimas elastingumo. |
| Radiatoriaus pažeidimai | Įtrūkimai, rūdys, korozija. |
| Vandens siurblio gedimas | Neteisinga skysčio cirkuliacija, nuotėkis. |
| Nuotėkis EGR aušintuve | Skystis patenka į išmetamąsias dujas ir sudeginamas. |
Jei atsiradus aušinimo sistemos gedimui, nedelskite, kreipkitės į specialistus. Laiku atliktas remontas gali užkirsti kelią rimtesniems variklio pažeidimams.