Pastaruoju metu visuomenėje vis garsiau nuskamba pranešimai apie nesąžiningus prekybininkus, kurie siekia pasipelnyti, prekiaudami pasibaigusio galiojimo maisto produktais, įskaitant alų. Tokie veiksmai ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir kelia grėsmę vartotojų sveikatai.
Klastojami galiojimo terminai ir kontrolės institucijų reakcija
Praėjusią savaitę buvo pranešta apie įmones, kuriose buvo klastojami maisto produktų galiojimo terminai. Buvo skelbiama, kad po atliktų patikrinimų, buvo apribota 14 maisto tvarkymo subjektų veikla. Į sąrašą pateko tokios įmonės, kaip UAB „Lacerta aurea“, UAB „Ladaima“ ir jai priklausęs parduotuvių tinklas „Sale“, UAB „Libertalia, MB „Punkt“, ir kelių fizinių asmenų, susijusių su maisto prekių tvarkymu, veikla.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai aiškino, kad šiuo metu, remiantis naujausia informacija, tyrimas dėl suklastotų tinkamumo vartoti terminų toliau tęsiamas. „Siekiama nustatyti visą maisto tiekimo grandinę ir kitas įmones, įsigijusias galimai suklastotus maisto produktus“, - teigė jie.
Aukščiau minėtame sąraše dalies įmonių ar fizinių asmenų veikla yra visiškai uždrausta. VMVT atstovai aiškina, kad kalbant apie fizinius asmenis, įtariama, jog iš neviešinamų sandėlių organizavo maisto produktų klastojimą ir šių produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas suklastotas, prekybą visoje Lietuvoje.
„Įmonės, kurioms veikla uždrausta, vykdyti maisto tvarkymo veiklos neturi teisės, t.y., neturi išduoto VMVT leidimo. Tuo tarpu įmonėms, kurioms maisto tvarkymo veikla sustabdyta, galės būti leista toliau vykdyti veiklą, jeigu jos pašalins nustatytus pažeidimus ir užtikrins, kad veikla bus vykdoma laikantis maisto tvarkymo reikalavimų“, - teigė VMVT specialistai.
Finansinės sankcijos ir baudų dydžiai
Aiškinta, kad įmonėms, kurios klastojo maisto galiojimo terminus, atlikus tyrimą, bus taikomos ne tik su veiklos ribojimu susijusios sankcijos, bet ir skiriamos ženklos baudos. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir pateikusiems į rinką suklastotą maistą, gali būti skiriama iki 14 000 eurų siekianti bauda. Jei tyrimo metu bus nustatyta, kad minėta veikla padarė žalos vartotojų sveikatai, galės būti skiriama iki 20 000 eurų siekianti bauda.
„Tuo tarpu su fizinių asmenų laisvės ribojimu susijusias bausmes už dokumentų klastojimą ir kitas nusikalstamas veikas skirs teismas, atsižvelgęs į teisėsaugos pareigūnų tyrimo rezultatus“, - teigė VMVT atstovai.
Policijos teigimu, klastotos ne tik traškučių ar sausainių galiojimo datos, bet lietuviams parduoti ir nebetinkami vartoti šaldyti mėsos gaminiai ar konservai. Iš viso įtariami 29 žmonės ir 5 įmonės. Teisėsauga tąkart įvardino tik vieną prekybos tinklą, kur buvo prekiaujama produktais, - „Sale“. Paminėta, kad į didžiųjų prekybos tinklų parduotuves pasibaigę produktai patekti neturėjo.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos ir prekybos alumi ribojimai
Nuo sausio įsigaliojęs Alkoholio kontrolės įstatymas, draudžiantis prekiauti alumi didesnėse nei 1 litro talpose bei alumi, kurio stiprumas viršija 7,5 proc., sukėlė diskusijas ir sukėlė susirūpinimą tarp mažųjų aludarių. Jų atstovai pareiškė, kad šios pataisos naudingos didiesiems gamintojams, nes sudaro nesąžiningas konkurencijos sąlygas, be to, ribojimų nauda nepagrįsta jokiais tyrimais. Jie skaičiavo, kad nuostoliai dėl pasikeitusių sąlygų sieks 3,5 mln. eurų.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas mano, kad Seimas neatšauks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų. „Toks kaitaliojimas nelogiškas ir daro įstatyminę aplinką verslui visai neprognozuojamą.“
Europos Komisija (EK) pradėjo ikiteisminio pažeidimo tyrimo procedūrą prieš Lietuvą dėl prekybos alumi ribojimų, tad priimtas įstatymas mūsų šaliai gali atnešti nemažą baudą, kuri spaudoje minima kaip 10 mln. eurų.
„Po įvykusio susirašinėjimo su atsakingomis Lietuvos institucijomis dėl priimto Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir galimo ES teisės aktų, tiksliau 34-36 TFEU straipsnių, pažeidimo, EK gavo atsakymą iš Lietuvos atsakingų asmenų. „Aš siūliau, kaip patarė teisininkai, kaip garbingai išeiti iš šios situacijos, bet lobistų interesai pasirodė svarbesni, nes lobistai tiesiog apgulę Seimą laikė visą naktį. Tai dabar tegul paaiškina Belgijos Vyriausybei ir verslininkams, kodėl jų alus mažoje taroje negali pakliūti į Lietuvą.“
Teisinė atsakomybė ir prevencija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai birželio 8 dieną nusprendė patikrinti, kaip laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Pareigūnai, apsimetę pirkėjais, nustatė, kad vienas vyras pardavinėjo alų be licencijos. Jam buvo surašytas protokolas už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos veiklai, kuriai tokia licencija yra reikalinga. Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų.
„Tikimės, kad numatytos griežtesnės sankcijos sumažins žemės ūkyje esančią augalų apsaugos produktų šešėlinę rinką, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir sudaro beveik 18 proc. Kasmet mūsų šalyje juodojoje rinkoje įvykdoma sandorių už maždaug 30-40 mln. eurų. Pernai FNTT pareigūnai surado kontrabandinių produktų perpakavimo „centrą“ Šiauliuose.“
Panašūs pažeidimai taikomi ir maisto produktams. Pavyzdžiui, importuotojams, pardavusiems vartotojams 18 tonų vynuogių, užterštų pesticidais, skiriama 2,5 tūkst. eurų bauda, o majonezo gamintojams, produkto ženklinimu klaidinusiems pirkėjus, - 300 eurų bauda.
Vartotojų apgaudinėjimas - išplitęs reiškinys. Dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo sulaukta 140 pranešimų, iš jų 56 proc. nustatyti pažeidimai. Specialistų teigimu, baudos gamintojams, klaidinantiems vartotojus, skiriamos pagal padarytos žalos dydį.
Food Theory: Expiration Dates DON'T Mean What You Think...
Nors baudos gali siekti kelis tūkstančius eurų, tačiau žmonių patirtos žalos niekas neatlygina. Vienintelė galimybė gintis - paduoti gamintojus į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau Lietuvoje tokių bylų patirtis labai menka.
tags: #prekyba #pasibaigusio #galiojimo #alumi #bauda