Šiame straipsnyje nagrinėjamos dvi situacijos, susijusios su automobilių pirkimu ir galimomis pretenzijomis: viena - dėl netinkamos kokybės pirktų automobilių ir kita - dėl žalos, patirtos įvažiavus į kelio duobę.
Pirkėjo pretenzija dėl automobilio trūkumų
Šiuo atveju scenarijus yra kitoks. Į teismą kreipėsi vyras, kuris prašė priteisti iš atsakovės 5 tūkst. eurų sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2019 m. sausio 23 d. iš automobiliai prekiaujančios bendrovės įsigijo automobilį už 5 tūkst. eurų. Tačiau pradėjus juo naudotis, paaiškėjo automobilio trūkumai: buvo sugedusi automobilio greičių dėžė, sunkėsi aušinimo skystis ir variklio tepalai bei neveikė automatiniai automobilio langų atidarymo mygtukai. Vyras kreipėsi į autoservisą, kuris 2019 m. lapkričio 12 d. išdavė pažymą apie atliktus ir reikalingus atlikti darbus 2930 eurų sumai. Atkreipite dėmesį, kad nuo automobilio pirkimo buvo praėję beveik 10 mėnesių. Keisčiausia tai, kad į pardavėją vyras kreipėsi tik 2020 m. gegužės 25-ąją. Jis pateikė pretenziją ir iš atsakovės pareikalavo priimti parduotą automobilį bei grąžinti sumokėtus pinigus. Tad bendrai nuo automobilio įsigijimo ir pretenzijos pateikimo prabėgo net 1 metai ir 6 mėnesiai. Vyras pridėjo, kad 2020 m. birželio 11 d. atsakyme atsakovė nesutiko su pretenzija ir šalių derybose nepavyko rasti abipusio susitarimo. Teigė, kad automobilį pardavusios bendrovės atstovai neinformavo apie parduodamos transporto priemonės trūkumus ir gedimus.
Atsakovės pozicija
Atsakovė su pirkėjo pretenzija nesutiko. Bendrovės atstovai nurodė, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, o šalys neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš civiliniame kodekse nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Pabrėžta, kad ieškovas pretenzijoje prašė atlyginti automobilio remonto išlaidas - 1600 eurų, nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą - 5 tūkst. eurų. Šalių ginčas kilo dėl 2019 metais parduoto lengvojo automobilio (pagaminto 2008 metais) trūkumų. Anot bendrovės atstovų, ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad buvo sugedusi automobilio greičių dėžė, sunkėsi aušinimo skystis ir tepalai bei neveikė automobilio langų atidarymo mygtukai, nes prieš įsigyjant ginčo automobilį ieškovui buvo sudaryta galimybė jį apžiūrėti, išbandyti ir įsitikinti, jog transporto priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus. Išbandęs automobilį ir įsitikinęs jo tinkamumu naudoti, ieškovas sudarė pirkimo - pardavimo sandorį. Todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad po įsigijimo, automobilis tapo netinkamu naudoti. Bendrovės atstovai pabrėžė, kad ieškovo pateiktoje 2019 m. lapkričio 12 d. pažymoje nurodyti 2019 m. vasario 7 d. techninio aptarnavimo metu atlikti darbai - kelių dylančių automobilio dalių pakeitimas ir kiti būtini eksploatavimo darbai (variklio alyvos, filtrų, apšvietimo lemputės pakeitimas ir t.t.) iš esmės yra susiję su natūraliu transporto priemonės nusidėvėjimu, todėl negali būti laikomi automobilio trūkumais. Anot atsakovų, automobilį įsigijęs vyras nepateikė sugedusią automobilio greičių dėžę patvirtinančių įrodymų, nors remonto sąmatoje įrašyta, kad ji defektuota, tačiau to nepakanka sprendžiant dėl automobilio trūkumų. Automobiliu ieškovas naudojasi daugiau nei 1,5 metų, todėl kyla abejonių, ar nurodyti tariami trūkumai nebuvo dėl paties ieškovo veiksmų. Todėl ieškovui neįrodžius ieškinio pagrįstumo, ieškinys turi būti atmestas.
Teismo sprendimas
Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovo ieškinys yra atmetamas kaip pareikštas praleidus įstatymo numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir nenustačius svarbių ieškinio termino praleidimo priežasčių. Maža to, dėl automobilio pretenzijas reiškęs vyras turės padengti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro net 1180 eurų. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisiniai aspektai perkant naudotus automobilius
Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, panašias savo faktinėmis aplinkybėmis - pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera. Dažnu atveju techninės apžiūros terminas nėra pasibaigęs, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyti arba nurodyti nežymūs automobilio defektai. Servise pirkėjas sužino, kad remontas, lyginant su automobilio įsigijimo kaina, atsieis neproporcingai daug, arba, kad automobilis apskritai netinkamas eksploatuoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Verta prisiminti, ar tikrai automobilio pardavėjas apie išryškėjusius trūkumus pirkėjo jokia forma nebuvo informavęs. Pasitaiko atvejų, kuomet dalį automobilio defektų pardavėjas nurodo ne sutartyje, o kitu būdu, pavyzdžiui, SMS žinute. Štai, vienoje civilinėje byloje (e2A-753-460/2020) automobilio gedimai išryškėjo praėjus trims savaitėms nuo automobilio įsigijimo. Pardavėjas apie defektus pirkėjo jokia forma informavęs nebuvo. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Pirkėjai šį faktą neretai bando sieti su prastesne automobilio būkle, kuri, jų teigimu, ir sąlygojo atsiradusius defektus. Vis dėlto, teismo toks pirkėjų argumentas paprastai neįtikina. Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi (3) ir (4) būdais, nes, atsižvelgiant į automobilio specifiką, jie yra labiausiai pritaikytini. Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio, t. Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui. Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). 2022 m. sausio 1 d. Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką. Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumų, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų (tame tarpe ir automobilių), tačiau daiktų trūkumai, kaip minėta, turi būti aptarti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe. Nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Remiantis vienos civilinės bylos fabula (e2A-945-430/2020), pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Automobilio apžiūros prieš įsigijimo metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, kurie nebuvo susiję su sutartyje nurodytais automobilio trūkumais. Vis dėlto, pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), bet jį įsigyti. Taip pat sutartyje pirkėjas nepažymėjo jokių pastabų apie pastebėtus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas.
Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.
Pretenzija savivaldybei dėl žalos, patirtos įvažiavus į kelio duobę
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo civilinę bylą pagal draudimo bendrovės ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Nagrinėjamoje byloje draudimo bendrovė savo ieškinyje nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d., apie 19.40 val., S. Žukausko gatvėje, Kaune, transporto priemonė „Mercedes Benz“ įvažiavo į nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad automobilio remonto kaina sudaro 661,71 Eur ir išmokėjo už draudėją tokio dydžio draudimo išmoką. Draudimo bendrovės nuomone, atsakovė Kauno miesto savivaldybė privalėjo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio S. Žukausko g., Kaune, savininkė ir valdytoja.
Savivaldybės argumentai ir teismo vertinimas
Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, besąlygiškai ir vienareikšmiai patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Pateikta informacija prieštaringa. Anot savivaldybės atstovų, ieškovė nepateikė eismo įvykio schemos, ginčo duobės nuotraukų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tikslią eismo įvykio vietą, duobės lokalizaciją, duobės matmenis, jos gylį, kurie vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, jog vairuotojui įvažiavus į duobę automobiliui buvo padaryti ieškinyje nurodyti apgadinimai. Be to, jie nurodė, kad byloje nėra duomenų apie automobilio techninę būklę, buvusią iki eismo įvykio, todėl manė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Atsakovė nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, nes atsakovė negavo jokio pranešimo iš ieškovės apie reikalavimą atlyginti turtinę žalą. Taip pat nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje.
Civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas nustatė, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui. Duobė, į kurią įvažiavo transporto priemonė, nebuvo aptverta, nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. „Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės“, - pažymėjo teismas. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad už žalą yra atsakinga bendrovė „Kauno vandenys“, kuri privalo prižiūrėti kanalizacijos tinklus, tačiau teismas nustatė, jog ginčo duobė neatsiejamai susijusi su šuliniu ir padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl asfalto dangos, buvusios šalia šulinio, defektų, atsiradusių dėl netinkamos asfalto dangos priežiūros. „Kaune esančios gatvės, taigi ir S. Žukausko gatvė, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose (gatvėse) privalo Kauno miesto savivaldybė“, - pabrėžė teismas. Teismas akcentavo, jog būtent gatvės asfalto dangoje buvo duobė, kuri kėlė pavojų eismo saugumui ir, kuri, šios bylos atveju, buvo priežastis turtinei žalai kilti.
«Vieša paslaptis» Patarimai, kaip atpažinti automobilius, kurie sutvirtinti iš kelių dalių?
Taip pat svarbu paminėti, kad teismų praktikoje parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
tags: #pretenzija #savivaldybei #del #parkavimo