Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia dar vieną mažai kam žinomą niuansą - tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę.
Kaip pasakoja draudimo ekspertas, apie vaistų poveikį vairavimui jau plačiai kalbama užsienyje, bet Lietuvoje šia tema diskusijų vyksta per mažai. Anot R. Pociaus, šis žalingas reiškinys, kai vaistų paveikti vairuotojai drįsta sėsti prie automobilio vairo, ypač pasireiškia subjurus orams, prasidėjus pirmosioms susirgimų bangoms.
Draudimo ekspertui antrina ir budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė, kuri pabrėžia, kad kalbant apie medikamentų įtaką vairavimui derėtų išskirti ne tik peršalusius eismo dalyvius, bet ir sergančius gerokai rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija.
„Slopinamąjį poveikį žmogui turi psichotropiniai vaistai, kurių grupei priklauso raminamieji, antidepresantai, populiarios ir plačiai naudojamas benzodiazepinų grupės vaistai ir kai kurios kitos rečiau vartojamų vaistų grupės. Tarp galinčių turėtų įtaką vairavimui vaistų taip pat galima priskirti senos kartos priešalerginius vaistus, receptinius raumenis atpalaiduojančius vaistus, kurie turi būti vartojami griežtai tik vakare, taip pat vaistai sergantiesiems epilepsija bei skausmą malšinantys vaistai“, - vardija „BENU vaistinės“ specialistė.
Pasak I. Norkienės, populiarūs vaistai nuo peršalimo, sudėtyje turintys dekstrometorfano, pseudoefedrino ar chlorfenamino, taip pat priešalerginiai vaistai, sudėtyje turintys klemastino, yra sąraše medikamentų, kurių nerekomenduojama vartoti prieš sėdant prie automobilio vairo. Jie silpnina reakciją, žmogus gali prarasti koordinaciją, nejausti transporto priemonės gabaritų.
Vaistininkės teigimu, kiekvieno vaisto veikimo trukmė yra skirtinga: vieni medikamentai veikia trumpiau, kiti ilgiau, tačiau paprastai veikimo trukmė būna ne ilgesnė nei 12 valandų. Visą reikalingą informaciją apie vaisto veikimo trukmę bei šalutinį poveikį galima rasti informaciniame vaisto lapelyje arba pasiteirauti vaistinės specialistų. Tačiau I. Norkienė šioje vietoje įžvelgia problemą - žmonės nėra linkę įsigilinti į tame lapelyje pateiktą informaciją, o vaistinės darbuotojų papildomai pasiteirauti apie vaistų poveikį nedrįsta, tad tokiais atvejais neretai ir kyla nenumatytų komplikacijų.
„Vartojant vaistus pagal nurodytas instrukcijas neturėtų kilti rizikų, tačiau savavališkai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, didinant dozes, kiekvieno vaisto šalutiniai poveikiai yra skirtingi ir gali sukelti skirtingas rizikas. Todėl tiek perkant receptinius, tiek nereceptinius vaistus būtina tartis su gydytoju ar vaistininku dėl jo vartojimo, drąsiau teirautis apie galimą nepageidaujamą poveikį ir panašiai“, - pabrėžia specialistė.
Psichotropinių vaistų įtaka vairavimui
Draudimo ekspertas, vertindamas vaistų poveikį vairuojantiesiems, pritaria I. Norkienės išsakytoms mintims, tačiau vairuotojams turi ir dar vieną perspėjimą - netinkamai ar neatsakingai pasirinkti vaistai vėliau gali ne tik lemti eismo įvykį, bet ir užtraukti baudą.
„Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų“, - perspėja R. Pocius.
Draudikų atstovas pripažįsta, kad Lietuvoje jam yra tekę girdėti nedaug atvejų, kai vairuotojai būtų nubausti būtent dėl vairavimo esant paveiktiems tam tikrų vaistinėje įsigytų medikamentų, tačiau tokia teisinė galimybė tikrai egzistuoja. Anot R. Pociaus, didesnių bėdų galėtų kilti tada, jei po tam tikro incidento vairuotojo organizme būtų aptikta medikamentų požymių, kurie gali turėti įtakos vairavimui.
„Kalbant apie vaistų ir vairavimo suderinamumą turbūt svarbiausia yra suvokti, kad ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia. Tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams, kitiems eismo dalyviams - būtent tai yra svarbiausia. O kad to išvengtume, svarbu atsakingai vartoti vaistus bei pasitarti su specialistais“, - reziumuoja draudimo bendrovės atstovas.
Daugelį eismo įvykių ir mirtinų avarijų Europos keliuose sukelia vairuotojai, kurie vairuoja veikiami narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nustatyta, jog vien dėl girtų vairuotojų Europos Sąjungos keliuose kasmet žūsta iki 10 000 žmonių - tai sudaro vieną ketvirtadalį visų mirtinų atvejų keliuose. Kol kas nėra nustatytas toks objektyvus kiekvienos narkotinės ir psichotropinės medžiagos slopinamo poveikio gebėjimui vairuoti rodiklis, kaip alkoholio koncentracija kraujyje, tačiau psichoaktyviųjų medžiagų poveikio vairavimo kokybei tyrimai rodo, kad tiek nelegalūs narkotikai, tiek registruoti vaistiniai preparatai gali turėti neigiamos įtakos vairavimui (nuolatinis bet kokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos vartojimas yra susijęs su kurių nors kognityvinių ir/arba psichomotorinių įgūdžių pablogėjimu; vairavimo kokybė gali būti prastesnė net tada, kai asmuo nebėra apsvaigęs nuo minėtų medžiagų).
- Kanapių vartojimas: sulėtina žmogaus reakciją įtemptose situacijose. Poveikis gali būti prilygintas penkiems ar šešiems alaus bokalams. Žmogus netenka koordinacijos, jo regėjimas stipriai pablogėja.
- Kokaino vartojimas: Kokainas yra stimuliatorius, kuris daro įtaką klaidingam šviesos ir garso suvokimui. Jis suteikia nenugalimumo ir euforijos jausmą.
- Ekstazi vartojimas: tai yra stimuliuojantis, haliucinogeninių ypatybių turintis narkotikas, galintis turėti įtakos regėjimui ir garso suvokimui. Pablogėja koncentracija ir ženkliai sumažėja pavojų kelyje suvokimas. Vairuotojus gali apimti nepažeidžiamumo jausmas.
- Heroino vartojimas: sulėtina žmogaus reakciją, pablogina koordinaciją.
- LSD poveikis: smarkiai iškreipia žmogaus pojūčius ir suvokimą.
Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai draudžia vairuoti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų asmeniui. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato administracinę atsakomybę (124 2 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas; 126 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir kiti). Paminėtina, kad prevencinės kampanijos, skirtos kovai su vairavimu apsvaigus nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra būtinos. Paprastai tai būna žiniasklaidos kampanijos, o informacija apie narkotines ir psichotropines medžiagas dažnai įtraukiama į platesnes kovai su alkoholio vartojimu skirtas kampanijas. Prevencinės programos būna sėkmingos, jei yra orientuotos į konkrečias tikslines grupes. Teikiant aiškią informaciją psichiką veikiančius vaistus vartojantiems pacientams, galima užtikrinti, kad jie nevairuos veikiami šių vaistų.
Interviu apie alkoholio ir narkotikų poveikį vairavimo gebėjimui
Teisinė atsakomybė už vairavimą pavartojus vaistų
Pūga, šlapdriba, kalnai sniego, plikledis ir panašios oro sąlygos verčia sunerimti vairuotojus. Vairavimui oro sąlygos neabejotinai svarbios. Tačiau yra ir kitų veiksnių, darančių tam nemenką įtaką. Tai galėtų būti vairavimo stažas, patirtis, automobilio techninė būklė, vairuotojo kultūra bei, be abejonės, vairuotojo blaivumas. Apie vairavimą išgėrus ir galimas pasekmes girdime dažnai, tačiau ne ką mažesnės įtakos vairuotojo budrumui, dėmesingumui, reakcijai gali turėti ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir tam tikri vairuotojo vartojami vaistai. Ir, tiesą sakant, tai - nebūtinai receptiniai preparatai.
Svarbu skaityti informacinį lapelį
Vaistų grupės, turinčios įtaką vairavimui ar mechanizmų valdymui, gali būti pačios įvairiausios - nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau tai pačiai vaistų grupei priklausantys preparatai savo poveikiu gali skirtis - vieni gali turėti įtakos vairavimui, kiti - ne. Tad be galo svarbu skaityti vaisto informacinį lapelį ar pasiteirauti išsamesnės informacijos vaistininko, gydytojo.
Pagrindinės vaistų grupės ir preparatai, darantys įtaką vairavimui:
- Anksiolitikai - tai vaistai, mažinantys psichomotorinį aktyvumą, slopinantys centrinės nervų sistemos sužadinimą. Kitaip jie vadinami raminamaisiais preparatais. Į šią vaistų grupę įeina benzodiazepinai (alprazolamas, diazepamas, klonazepamas, lorazepamas, bromazepamas ir kt.), naujosios kartos anksiolitikai ir hipnotikai (buspironas, zaleplonas, zolpidemas), barbitūratai (barbitalis, fenobarbitalis ir kt.), antidepresantai (klopiraminas, fluoksetinas ir kt.).
- Narkotiniai analgetikai - analgetikai, kurie palengvina vidutinio sunkumo ir sunkų skausmą, veikdami per opioidinius receptorius. Jie skausmą sumažina keisdami neuronų jaudrumą. Pagrindiniai narkotiniai analgetikai - morfinas, fentanilis, tramadolis.
- Kai kurie preparatai nuo alergijos. Konkrečiau - senesnės kartos antihistamininiai preparatai, veikiantys per histamino H1 receptorius, blokuojantys juos. Tai difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt. H1 antihistamininiai preparatai slopina uždegimo mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių ir bazofilų, chemotaksį bei uždegiminių ląstelių jaudrumą. Taip mažėja alergijos ir uždegimo požymiai.
- Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai - pavojus vairuoti ir valdyti mechanizmus iškyla tuomet, kai preparatas per smarkiai sumažina cukraus kiekį kraujyje.
- Kai kurie antidepresantai - vaistai, veikiantys per įvairius receptorius (dopamino, serotonino, noradrenalino) centrinėje nervų sistemoje ir taip gerinantys nuotaiką, slopinantys didžiosios depresijos simptomus, šalinantys nerimą, padedantys esant obsesiniam kompulsiniam surikimui, valgymo sutrikimams, lėtiniam ir neuropatiniam skausmui bei kitoms būklėms. Vairavimui svarbūs antidepresantų grupės atstovai, kurie sukelia sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse. Tai bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas. Kai kurie antidepresantai pasižymi priešingu, aktyvinančiu, poveikiu. Pavyzdžiui, venlafaksinas, sertralinas. Jų pavartojus gali būti sunku susikaupti, susikoncentruoti vairuojant.
- Migdomieji, hipnotikai - panašūs į anksiolitikus preparatai, beveik tos pačios grupės vaistai, kurie šalina nerimą, sukelia mieguistumą, padeda esant panikos atakoms. Tai benzodiazepinai, netipiniai migdomieji ir kt.
- Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai. Tiksliau tie, kurie veikia blokuodami beta adrenoreceptorius: propranololis, metoprololis.
- Kai kurie preparatai nuo pykinimo ar supimo ligos. Tie, kurie taip pat veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos ir dėl to ramina, migdo. Pavyzdžiui, prometazinas. Arba antispichotikas haloperidolis.
- Dekongestantai - vaistai, stimuliuojantys alfa adrenerginius receptorius, pasižymintys vazokonstrikciniu, uždegimą mažinančiu ir gleives skystinančiu poveikiu. Kitaip tariant, - vaistai, palengvinantys viršutinių kvėpavimo takų darbą peršalus; pseudoefedrinas, fenilefrinas.
- Vaistai su stimuliatoriais - kofeinu, efedrinu.
- Kodeino turintys preparatai. Kodeinas - morfino pirmtakas, veikiantis per opioidinius receptorius. Mažina skausmą, gelbsti esant kosuliui, tačiau kartu ir slopina.
Kas gali nutikti?
Štai kelios savybės, dėl kurių minėti preparatai yra pavojingi vairuojant ar valdant mechanizmus:
- Sukelia mieguistumą.
- Sukelia nuovargį, išsekimo pojūtį.
- Sukelia haliucinacijas.
- Gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą.
- Sumažina koncentraciją.
- Sukelia mirgėjimą akyse.
- Sulėtina judesius.
- Gali sukelti pykinimą.
- Gali sukelti nualpimą.
- Gali sukelti galvos svaigimą, sukimąsi.
- Gali sukelti susijaudinimą.
Įdomūs faktai apie tam tikrų vaistų poveikį vairavimui ir mechanizmų valdymui
- Vartojant raminamuoju poveikiu pasižyminčius antidepresantus, reikia būti itin budriems ir atsargiems. Geriausia visą vaisto vartojimo laikotarpį nevairuoti. Mat net 10 valandų prieš vairavimą suvartojus tokių antidepresantų dozę, vairavimas tampa tolygiu vairavimui išgėrus.
- Nustatyta, jog 10 mg benzodiazepinų grupės preparato diazepamo poveikis vairavimui yra stipresnis, nei kai nustatoma 0, 1 arba šiek tiek daugiau promilės alkoholio kraujyje.
- Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.), blokuodami alergines reakcijas per histamino H1 receptorius, kartu sulėtina ir reakcijos laiką bei pablogina koordinaciją.
- Nereceptiniai dekongestantai (pseudoefedrinas, fenilefrinas), kuriuos dažnai galime aptikti vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
- Dažnai depresijai, pykčio sutrikimams, nemigai gydyti paskiriami receptiniai preparatai veikia psichiką ir sukelia mieguistumą, blogina regą, trikdo reakciją, koordinaciją. Žmogus nesugeba susikoncentruoti, sulėtėja reakcijos laikas.
- Kai kurie nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ir supimo ligos, skausmo irgi gali sukelti mieguistumą ir galvos sukimąsi. Tai, be abejo, turi įtakos vairavimo įgūdžiams ir refleksams.
- Kai kurie vaistai sužadina melagingą pasitikėjimą savo vairavimo sugebėjimais. Panašiai kaip alkoholis. O realiai vairavimo įgūdžiai, koordinacija, reakcijos laikas tik pablogėja.
Kokia išeitis?
Pirmas svarbus dalykas - kaip jau minėjome, perskaityti informaciniame lapelyje esančią informaciją apie vaisto šalutinius poveikius, įtaką vairavimui. Deja, net perskaitę perspėjimus informaciniame lapelyje ar ant pakuotės išorės, žmonės vis tiek į tai numoja ranka - neva mechanizmų valdymas reiškia darbą kokiame nors ceche ir visiškai nereiškia, kad kartu tai susiję ir su vairavimu. Taigi svarbi informacija nedovanotinai ignoruojama.
Jei manote, kad neturite laiko vargti ir narplioti neva sudėtingus medicininius užrašus informacinio lapelio „paklodėje“, tiesiog pasiteiraukite apie vaisto poveikį gydytojo ar vaistininko. Svarbu, kad niekada nevartotumėte didesnės dozės, nei jums paskyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje. Nevartokite kitam žmogui paskirtų vaistų, net jei jums atrodo, kad jie gali jums tikti. Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai savo gydytoją. Galbūt jis ras alternatyvą, nedarančią įtakos vairavimui, bet ne ką prastesnę jūsų būklei gerinti ar ligai gydyti.
Administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus taikoma asmenims, kuriems nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Jeigu asmeniui nustatytas mažesnis neblaivumo lygis, pvz. 0,2 promilės, administracinė atsakomybė jam taikoma nebus, jis bus laikomas nepažeidusiu įstatymo. Svarbu turėti omeny, kad administracinių pažeidimų kodekse yra numatytos asmenų grupės, kuriems administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus taikoma jau nuo 0,01 promilės. Tai asmenys, kuriems taikomi didesni atidumo, apdairumo, atsakingumo reikalavimai, vairuojant transporto priemonę, tokie kaip taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai. Pradedantiesiems (neturintiems dvejų metų vairavimo praktikos) transporto priemonių vairuotojams, taip pat taikoma 0 promilių riba.
Asmenims, nepatenkantiems į specialių subjektų ratą, administracinė atsakomybė taikoma, kai jų kraujyje nustatomas daugiau nei 0,4, bet mažiau nei 1,5 promilės alkoholio lygis. Jiems gali būti paskirta bauda nuo 300 eurų iki 450 eurų, priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių buvimo. Jiems taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 metų iki 1,5 metų. Taigi, įkliuvus vairuojant apsvaigus, skiriama ne tik bauda, bet ir laikinai atimama teisė vairuoti transporto priemonę.
Administracinė atsakomybė yra dar griežtesnė tuo atveju, jei transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių, psichiką veikiančių medžiagų nėra matuojamas kokiais nors vienetais, kaip pvz. promilės, - atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti tik asmens apsvaigimo faktą. Tokiu atveju asmeniui taikoma bauda, kurios dydis yra nuo 300 eurų iki 860 eurų, o taip pat atimama teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 4 metų.
Už vairavimą apsvaigus visada skiriama ne tik bauda, bet ir laikinai atimama teisė vairuoti transporto priemonę.
Administracinė atsakomybė dar griežtesnė yra tuomet, kai sustabdytas asmuo vengia neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Tokiu atveju asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
Papildomai reikėtų pažymėti, kad atsakomybė ir teisiniai suvaržymai, paskyrus ir įvykdžius bausmę, nesibaigia. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad jeigu teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai (teisės) grąžinami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.
Medicininė ir švietėjiška atestacija - tai specialūs, iki dviejų dienų trunkantys kursai apie alkoholio žalą (juos organizuoja dauguma vairavimo mokyklų). Jei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas daugiau nei metams, teks iš naujo perlaikyti ir vairavimo egzaminą. Taigi, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminui, norint toliau vairuoti, būtina įvykdyti papildomus reikalavimus arba net išlaikyti vairavimo egzaminą pakartotinai.
Administracinė atsakomybė yra griežtesnė tuomet, kai asmuo vengia neblaivumo patikrinimo.
Kai asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pakartotinai padaro šį pažeidimą, atsakomybė žymiai pasunkėja, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Atsakomybė yra griežtesnė ir tuomet, jei asmuo turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Tokiu atveju šiam pažeidėjui skiriama bauda nuo 850 eurų iki 1500 eurų, o taip pat atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 4 metų. Be to, už šį pažeidimą skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Akivaizdu, kad antrą kartą įkliuvus už vairo apsvaigus, atsakomybė yra labai griežta, asmuo ilgam netenka teisės vairuoti transporto priemonę, o taip pat teisėtai patiria didelių finansinių suvaržymų - sumoka ne tik didelę baudą, bet ir netenka savo pažeidimo padarymo įrankio - transporto priemonės.
Kalbant apie atsakomybės griežtumą, reikėtų pažymėti, jog Administracinių nusižengimų kodekso aiškiai nurodo, kad asmuo, kuris administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo administracinės atsakomybės neatleidžiamas.
Reikėtų turėti omenyje, kad asmuo gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis prieš jo valią buvo apsvaigintas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ir dėl to nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų padarinius ir valdyti savo veiksmus. Taigi, jeigu asmuo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę apsvaigęs, tačiau ji apsvaigo ne savo noru, o priverstinai (pvz. į gėrimą jam buvo įberta psichotropinių medžiagų) ir dėl šio apsvaigimo jis nesuvokia savo veiksmų (vairuoja automatiškai), jis gali būti atleistas nuo atsakomybės. Tačiau vėlgi šios aplinkybės turi būti nustatytos ir įrodytos.
Antrą kartą įkliuvus už vairo apsvaigus, asmuo ilgam netenka teisės vairuoti transporto priemonę, sumoka didelę baudą ir patiria transporto priemonės konfiskavimą.
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Administracinė atsakomybė taikoma už transporto priemonės vairavimą apsvaigus, jeigu toks vairavimas nesukelia sunkesnių padarinių, pavyzdžiui, jeigu nėra sužeidžiami žmonės, sugadinamas svetimas turtas, padaroma žala aplinkai ir pan. Taip pat administracinė atsakomybė turi savo taikymo ribas pagal apsvaigimo nuo alkoholio lygį - administracinė atsakomybė taikoma, jeigu alkoholio lygis vairuotojo kraujyje neviršija 1,5 promilės.
Tuo atveju, jeigu apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnio lygio (viršija 1,5 promilės) arba atsiranda sunkių padarinių (įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, nesunkiai arba sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba žmogus žuvo) asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė ir žymiai griežtesnės bausmės. Pavyzdžiui, už vairavimą apsvaigus, kai alkoholio kiekis viršija 1,5 promiles, asmeniui gali būti skirtas laisvės atėmimas iki 1 metų, o vairavimas apsvaigus, jeigu dėl to žuvo žmogus - laisvės atėmimas net iki 10 metų. Skiriant bausmę, taip pat yra konfiskuojama transporto priemonė. Svarbu yra pažymėti ir tai, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali ne tik paskirti asmeniui bausmę, konfiskuoti transporto priemonę, bet ir, esant pareikštam civiliniam ieškiniui, iš nuteistojo priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajam už jo turto sužalojimą, sveikatos sutrikdymą arba jo šeimos natriams, jeigu nukentėjusysis žuvo.
Jeigu apsvaigimas viršija 1,5 promiles, asmeniui yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Taigi, akivaizdu, kad atsakomybė už vairavimą apsvaigus tampa vis griežtesnė, neigiamos pasekmės tęsiasi vis ilgiau, o atgauti teises tampa vis sudėtingiau.
tags: #psichtroniu #vaistu #naufdojimas #vairuojant