Dešiniosios rankos taisyklė - tai kertinis Kelių eismo taisyklių principas, žinomas kiekvienam vairuotojui. Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmosiomis pamokomis, tačiau sėdus patiems prie vairo po išlaikyto vairavimo egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja. Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas.
Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios rankos taisyklę, nėra daug. Svarbesniuose keliuose yra pirmumo ženklai arba šviesoforai, tačiau mes juk būname ne tik Lietuvoje. Vairuojant užsienyje reikia prisiminti, kad lygiareikšmėje sankryžoje galima atsidurti kur kas dažniau. R. ERGO Lietuvoje atstovas pabrėžia: nežinant kelio pirmumo ar nepastebėjus jį nurodančių ženklų, visais atvejais geriausia elgtis atsargiau, tarsi važiuotumėte šalutiniu keliu. O nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, R. Pocius rekomenduoja duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis.
Dešiniosios rankos taisyklė taikoma ir stovėjimo aikštelėse. Daugiabučių kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose yra labai daug kelių nepažymėtų pirmumo ženklais ir ten žmonės mėgsta vadovautis „važiavimo tiesiai” taisykle. Neva vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, suteikiamas pirmumas. Vis dėlto žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, bet tai nėra tiesa - tokie keliai yra lygiareikšmiai. Prisiminkite, kad kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga. Kelių eismo taisyklėse parašyta - jeigu nežinai, koks kelias, elkis taip, tarsi važiuotum šalutiniu. Ir jokių problemų nekils.
Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Artėjant prie bet kokios sankryžos visada reikia žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų.
Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. KET 112 p. Dešiniosios rankos taisyklė galioja ne tik sankryžose. Pavyzdžiui, jeigu į antrą eismo juostą vienu metu rikiuojasi automobiliai iš pirmos ir trečios juostų, pirmenybę turi tas, kuris rikiuojasi iš pirmos.
Vidutinė dėl dešiniosios rankos taisyklės nesilaikymo avarijoje padaryta žala siekia 700-800 eurų - tai mažiau nei per vidutinį eismo įvykį padaryta žala.
Teisinga sėdėsena ir rankų padėtis prie vairo
Ar galėtumėte greitai pasakyti, kuriose pozicijose ant vairo turėtų būti jūsų rankos? Tikriausiai ne vienas iš jūsų pasakys, kad, jei vairo apskritimą įsivaizduotume kaip laikrodžio ciferblatą, vairuotojo rankos turėtų būti ties 9 ir 3 valandų padalomis. Tai yra rankos turėtų būti abiejose vairo pusėse tiesiai ties viduriu.
Ilgesnį laiką JAV ir kitose šalyse jauni vairuotojai buvo mokomi rankas laikyti ties 10 ir 2 valandų padalomis. Saugaus vairavimo instruktoriai manė, kad laikydami rankas šiek tiek aukščiau vairo centro vairuotojai galės greičiau atlikti staigius manevrus, jei jų prireiktų. Tai yra taip bus galima greičiau sureaguoti į netikėtas kliūtis. Aukščiau laikomos rankos taip pat leido šiek tiek žemiau laikyti vairą - tais laikais, kai vairai buvo labai dideli, tai buvo galimybė pagerinti matomumą.
Tačiau dabar vairuotojai griežtai perspėjami rankas laikyti tik ties 9 ir 3 valandų padalomis. Beveik visi automobiliai šių dienų gatvėse turi oro pagalves vairo centre. Įvykus eismo įvykiui jos išsiskleidžia su didele jėga ir gali lengvai sulaužyti ne vietoje laikomas rankas. Teigiama, kad jei rankas vairuotojas laikys padėtas ant pačios pagalvės (taip kai kurie mėgsta vairuoti greitkeliuose), viskas gali baigtis ir amputacija. Dar blogiau - staiga atgal pagalvės švystelėtos rankos gali sužeisti ir galvą ar net kitus keleivius, todėl rankos visada turėtų būti laikomos ten, kur joms ir vieta - ties 9 ir 3 valandų padalomis. Kartais ši pozicija yra vadinama „vakarai-rytai“ jei įsivaizduotume kompasą, o ne laikrodį.
Beje, dar daugiau vairuotojų netinkamoje padėtyje laiko nykščius. Dažnai jais apkabinamas vairo žiedas, nykščius paliekant vidinėje vairo pusėje. Tai taip pat nėra saugu - eismo įvykio metu automobilio keleiviai yra stipriai metami į priekį ir nykščiai gali būti tiesiog sulaužyti. Ne vienas automobilių gamintojas dabar į tai atkreipia dėmesį ir pačiame vairo centre montuoja plačius stipinus, kad nykščiais vairo apkabinti būtų tiesiog neįmanoma.
Vairas yra kontrolės įrankis, kuriuo nustatote automobilio judėjimo kryptį. Taisyklingas vairo naudojimas prasideda nuo taisyklingo jo laikymo. Tačiau jei atkreipsite dėmesį į patį vairą, dažniausiai jis turi tam tikras vietas, kur rankas laikyti patogiausia. Kodėl svarbu pradėti nuo taisyklingos vairo laikysenos? Tai užtikrinama, kai vairas laikomas abiem rankomis ties devinta ir trečia valanda. Abi rankos ant vairo važiuojant užmiestyje padės automobilį suvaldyti patekus į ekstremalią situaciją ir taip pavyks nepaleisti vairo, jei pataikysite į duobę ar važiuosite labai grublėtu paviršiumi.
Laviruojant mieste ar stovėjimo aikštelėje vairą reikia pasukti kur kas daugiau nei važiuojant užmiestyje. Tačiau dviejų rankų taisyklė niekur nedingsta. Pirmasis - kai vairą sukate iš lėto. Pavyzdžiui, norite pasukti į dešinę ir vairą į šią pusę sukate abiejomis rankomis, jų poziciją keičiant palaipsniui keletą kartų, tačiau rankų nekryžiuojate. Kitas būdas - rankų kryžiavimas. Dažniausiai šios technikos mokoma ir vairavimo mokyklose. Sukant vairą šiuo būdu, jums taip pat neišvengiamai reikės dviejų rankų. Kai vairas pasisuka maždaug 90 laipsnių kampu ir dešinė ranka atsiduria ties šeštos valandos pozicija, ją reikia atitraukti ir perkelti į dvyliktos valandos poziciją. Šios technikos privalumas, kad vairą suksite ganėtinai greitai ir nesunkiai laviruosite įveikdami net ir labai staigius posūkius mieste. Beje, kai užbaigsite manevrą ir norėsite ištiesinti automobilio ratus, rankas galite kiek atlaisvinti, bet jų visiškai nepatraukti nuo vairo.
Daugelis vairuotojų visgi į vairo sukimo procesą žiūri kiek kitaip ir naudoja indų plovimo techniką. Tai vairo sukimas, kai naudojama tik viena ranka. Vairuotojai, naudodami šią techniką, dažniausiai įdarbina kairę ranką ir laiko ją ties devinta arba dvylikta valandomis.
Apie taisyklingą sėdėseną prie vairo būsimiesiems vairuotojams vairavimo kursuose aiškinama vos kelias minutes. Patyrę vairuotojai šiam dalykui irgi neskiria dėmesio. Nors būtent taisyklinga sėdėsena gali padėti išvengti avarinių situacijų, saugo nuo nuovargio, kartais - ir nuo stuburo bei sąnarių ligų.
Sėdinčio vairuotojo keliai turi būti tokioje padėtyje, kad ilgose kelionėse jų nepradėtų skaudėti. Sėdinčio vairuotojo kojos po vairaračiu turi būti per kelius, žiūrint iš apačios, sulenktos maždaug 120 laipsnių kampu. Kad smūgio į užpakalinę automobilio dalį metu nebūtų pakenkta vairuotojo ir keleivių kaklinės stuburo dalies slanksteliams, sėdynės atlošo pagalvėlė turi būti nutolusi nuo žmogaus galvos apie 2 cm. Viršutinė pagalvėlės dalis neturėtų būti žemiau įsivaizduojamos vairuotojo ar keleivio akių linijos ir aukščiau nei viršugalvis.
Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.
Vairas neturi būti nei per aukštai, nei per žemai, o per vairaratyje esančią viršutinę kiaurymę turi būti matomas visas prietaisų skydelis. Daugelyje automobilių galima reguliuoti sėdynės aukštį ir vairaračio poziciją, kiekvienas vairuotojas šiuos dalykus gali nusistatyti pagal savo ūgį. Sėdėti reikia ne per žemai ir ne per aukštai: aukštis turi būti toks, kad viską puikiai matytumėte, bet tarp galvos ir stogo turėtų būtų bent jau pusės sprindžio atstumas.
Jei automobilyje yra vairo reguliavimo mechanizmas, atsisėdus ir vairą laikant ties įsivaizduojamais trečios ir devintos valandų žymenimis, nykščiais apėmus vairą, rankos turi būti sulenktos per alkūnes maždaug 40-45 laipsnių kampu.
Saugus vairavimas ir automobilio stabilumas
Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai. Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį kooreguoti vairu.
Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Stabdymas ir vairuotojo reakcija
Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą). Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Saugi distancija. Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
