Tinkama rankų padėtis ant vairo yra vienas iš svarbiausių saugaus vairavimo aspektų, turintis didelę įtaką vairuotojo reakcijai, automobilio valdymui ir galiausiai - saugumui keliuose. Nors vairuotojai dažnai renkasi individualius vairavimo stilius, tam tikros taisyklės ir rekomendacijos padeda užtikrinti geresnę kontrolę ir sumažinti riziką avarijos metu.
Draudimo bendrovės atstovas pataria, kaip reikėtų vairuoti ilgose kelionėse, pabrėždamas, kad patogus sėdėjimas, tinkama kojų, rankų ir galvos padėtis padeda sumažinti nuovargį, leidžia vairuotojui išlaikyti budrumą ir užtikrina malonesnę kelionės patirtį.
Tinkama sėdėsena ir rankų padėtis
Įsėdus į automobilį svarbu jaustis kaip vilkint patogų rūbą: turite jausti transporto priemonę. Nepatogi sėdėsena, ypač ilgose kelionėse, gali tapti kančia, kai kiekvieną akimirką galvosite apie nepatogumą, o ne seksite kelią ir eismo sąlygas. Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt.
Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes. Šiuolaikiniai ekspertai rekomenduoja rankas ant vairo laikyti „9 ir 3 valandos“ pozicijoje. Ši padėtis užtikrina geresnę vairo kontrolę ir stabilumą, sumažinant riziką avarijos metu ir užtikrinant saugesnį vairavimą. Taip pat svarbu kontroliuoti rankų sukibimo stiprumą su vairu. Stiprus, tvirtas sukibimas gali greitai nuvarginti rankas ir riešus. Jis turėtų būti stiprus, bet ne per stiprus. Rekomenduojama vengti tvirto suėmimo, kai pirštai suspausti į kumštį. Toks sukibimas gali sukelti pernelyg didelę įtampą rankose ir sukelti greitą nuovargį.
Didesnė įtaka vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatykite jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį. Sėdynė turi būti tokioje padėtyje, kad jūsų alkūnės būtų šiek tiek sulenktos, kai rankos yra ant vairo „9 ir 3 valandos“ padėtyje. Vairas taip pat turi būti sureguliuotas pagal atitinkamą aukštį ir pasiekiamumą bei netrukdyti kelio matomumui. Optimali padėtis yra tada, kai vairas yra krūtinės, o ne veido lygyje.
Nors Lietuvoje dar nėra visiškai autonomiškų automobilių, tačiau vairavimo pagalbą naujesni modeliai gali suteikti, todėl būtina būti atidiems ir laikyti vairą taip, kad galėtumėte tuoj pat perimti vairo kontrolę į savo rankas. Svarbiausia yra būti budriems ir pasiruošusiems bet kuriuo momentu, kai sistema to pareikalaus.
Tradiciniai vairavimo mokymai kartais siūlė rankas laikyti „10 ir 2 valandos“ pozicijose. Tačiau šis metodas laikomas pasenusiu ir netgi pavojingu, ypač šiuolaikiniuose automobiliuose su oro pagalvėmis. Išsiskleidus oro pagalvei, rankos, esančios aukščiau ant vairo, gali patirti rimtus sužalojimus - nuo nykščių lūžių iki riešo traumų ir netgi veido sužalojimų. Todėl vairuotojai dabar raginami laikyti rankas „9 ir 3 valandų“ pozicijose.
Atstumas iki vairo turi būti toks, kad vairą galėtumėte pasiekti šiek tiek per alkūnes sulenktomis rankomis. Jei sėdėsite per toli ir vairą laikysite ištiestomis rankomis, manevruodami negalėsite panaudoti visos rankų jėgos. Tai gali riboti vairo eigą staigaus manevro arba ekstremalios situacijos metu. Sėdėdami per arti, taip pat ribosite vairo pasukimo galimybes. Net ir nedidelio eismo įvykio metu rizikuosite stipriau susižaloti veidą dėl saugos pagalvės arba vairo, nes besiskleidžiančiai oro pagalvei gali neužtekti atstumo tarp vairo ir vairuotojo veido.
Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti.
Nenuolaidžiaukite dėl saugos diržų. Gale sėdintys keleiviai, deja, dar ne visada užsisega saugos diržus. Ilgalaikis važiavimas gali būti varginantis, todėl tinkama sėdėsena, rankų ir galvos padėtis padeda sumažinti nuovargį.
Automobilio stabilumas ir saugus vairavimas
Automobilio stabilumas yra tiesiogiai susijęs su jo svorio centru, kuris turėtų būti kuo žemiau. Nepakrautas automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.
Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos. Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesne vilktis - tuo daugiau). Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo.
Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį. Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo reakcija ir savijauta
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis. Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Vairavimas tamsiu paros metu ir kitos rekomendacijos
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Akloji zona - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį. Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
Saugi distancija. Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
Vairavimas viena ranka ir patenkant į aštresnę ar ekstremalesnę situaciją automobilis dažniausiai tampa nevaldomas. Dvi rankos ir taisyklinga sėdėsena prie vairo leidžia automobilį valdyti su mažiausia raumenų jėga ir mažiausiu nuovargiu.
Važiuojant „per plauką“ nuo kito automobilio - dažno vairuotojo įprotis. Tai ne tik nesaugu, tačiau blaško ir kitus eismo dalyvius. Distancijos nesilaikymas tiek iš galo, tiek iš šono yra labai didelė blogybė tarp vairuotojų, kurią matome kiekvieną dieną. Dažnai vairuotojai kaltina kitus eismo dalyvius nepastabumu, bet pirmiausia turime išanalizuoti savo vairavimo stilių, ar tikrai viską atliekame tinkamai.
Vaikščiodami stengiamės pasirinkti mums labiausiai patinkančią, patogiausią avalynę. Moterys, dėl noro atrodyti gražiau, dėvi batus aukštu kulnu. Didžioji jų dalis atsako, kad automobilyje persiauna į patogesnę vairavimui avalynę. Bet kita dalis sugeba vairuoti su perkreipta koja. Iki šiol nesuprantu, kaip galima tai daryti saugiai.
Įprotis valgyti ir vairuoti itin aktualus šiais laikais, kai visur skubame, o greitai paruošiamus karštus užkandžius galima įsigyti praktiškai bet kurioje degalinėje. Pavyzdžiui, nukritus lašui padažo, pradėsime blaškytis ieškodami, kur jis nukrito ar mėgindami dėmę išvalyti. Kai važiuojame monotonišku ir nuobodžiu keliu, prie savęs galime turėti riešutų ar panašių nekaloringų produktų, kuriais galime užkandžiauti ir tokiu būdu atbaidyti nuobodulį.
Naršymas socialiniuose tinkluose gali būti dar didesnė blogybė nei kalbėjimas telefonu. Galiausiai, važiuojant tikriausiai norėsime pažiūrėti atsakymą ir taip nukreipsime dėmesį nuo vairavimo.
Intensyvūs pokalbiai su automobilio keleiviais atrodo kaip paprastas ir elementarus bendravimas. Daug kas priklauso nuo to, apie ką kalbame. Jei apie darbą - tai daug dėmesio reikalaujanti tema, kuri tikrai gali atitraukti dėmesį nuo vairavimo. Tačiau kartais kalbėjimas su keleiviais lengvomis temomis gali būti ir naudingas. Tai yra, važiuojant monotoniškame kelyje ar ilgoje kelionėje.
Kaip atsukti vairą. Jonvaira. Kaip nesuklysti Regitroje
tags: #ranku #padetis #vairuojant