Parkavimo vietų reguliavimas miestuose tampa vis aktualesne problema, ypač didžiuosiuose miestuose, kur automobilių skaičius nuolat auga. Dažnai kyla klausimų dėl baudų už netinkamą stovėjimą, ypač kai kalbama apie privačias aikšteles ar naujas taisykles.
Parkavimas Vilniuje: Zonos ir mokesčiai
Vilniaus centre parkavimo vietos yra suskirstytos į keturias zonas, o visa kita miesto teritorija yra neapmokestinama. Jei automobilis pastatytas aikštelėje, kurią valdo privati įmonė, ir už stovėjimą nesumokėta, gali tekti sumokėti ne tik už stovėjimą, bet ir papildomą 50 Lt mokestį. Tai sudaro sutartį dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų, kurios metu jūs įgyjate tam tikras teises ir pareigas. Privačios įmonės, teikiančios parkavimo paslaugas, taisyklėse dažnai nurodomas 50 Lt „papildomas mokestis“, kurį galima vertinti kaip civilinės atsakomybės formą - netesybas (baudą). Panašios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių tarnyba, nurodanti, kad taisyklių sąlyga, jog pažeidęs taisykles transporto priemonės savininkas privalo sumokėti 50 litų kompensaciją už kiekvienas paskesnes 24 valandas, yra nesąžininga sąlyga.
Jei vis dėlto gavote reikalavimą sumokėti už stovėjimą ir 50 Lt papildomą mokestį, rekomenduojama sumokėti mokestį už stovėjimą, o 50 Lt baudos mokesčio privačiai įmonei nemokėti.
Konfliktai dėl stovėjimo vietų daugiabučių kiemuose
Vilniečiai dažnai piktinasi, kad kaimynai savavališkai užgrobia bendras automobilių stovėjimo vietas, jas žymėdami betono luitais, akmenimis ar metaliniais strypais. Tai neteisėtas elgesys, nes visos automobilių stovėjimo vietos yra bendros ir nepriklauso konkretiems gyventojams. Tokiais atvejais, nustačius, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos neturint teisės, jos šalinamos, o nusižengusiam asmeniui gresia atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį - įspėjimas arba bauda iki 146 eurų.
Situacija priklauso nuo to, ar daugiabutis ir automobilių stovėjimo vietos yra privačiame sklype, ar valstybinėje žemėje. Privačiuose sklypuose eismą organizuoja savininkas, o nesuformuotuose valstybinės žemės sklypuose, kur yra dauguma sovietmečiu statytų daugiabučių, stovėjimo aikštelės yra bendro naudojimo.
Naujos tvarkos ir programėlės Kaune
Kaune nuo 2024 m. sausio 1 d. nebeveikia programėlė „m. Parking“. Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojai galės sumokėti už automobilio stovėjimą Kaune naudodamiesi „CarOne“, „Unipark“ ar „Parkman“ programėlėmis, taip pat SMS žinutėmis bei parkomatuose. Atsisakymas nuo „m. Parking“ programėlės galėjo būti susijęs su per dideliais komisininiais mokesčiais.
Kauniečiai gali rinktis iš kelių parkavimo programėlių: „Parkavimas Kaune“, „CarOne“, „Unipark“ ar „Parkman“. Kiekvienoje programėlėje teks sumokėti papildomą paslaugos mokestį. Pavyzdžiui, „Unipark“ taiko 0,15 Eur už kiekvieną transakciją, o „Parkman“ - 10% nuo bendros parkavimo sumos ir 0.10 Eur. „CarOne“ Kaune taiko 0,15 Eur papildomą mokestį.
Mikroautomobilių stovėjimo problemos ir administraciniai nusižengimai
Skaitytojas susidūrė su problema, kai „UniPark“ programėlė nurodė, kad mikroautomobiliui STZ mokestis nėra priskirtinas, nors iš tiesų mikroautomobiliams lengvatos netaikomos. Programėlė galėjo suklaidinti, nes neturi galimybės informuoti apie gresiančius mokesčius ir terminus. Dėl šios klaidos vairuotojui buvo skirta 10 eurų bauda už Administracinį nusižengimą.
BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius nurodė, kad mikroautomobiliams jokios lengvatos netaikomos, o programėlės tik suteikia galimybę sumokėti rinkliavą. Sistema neturi galimybės informuoti vairuotojo apie ateities mokesčius ar parkavimo galimybes.
Rinkliavos už automobilių stovėjimą didėja Vilniuje
Nuo liepos 1 d. Vilniuje didėja rinkliava už automobilių stovėjimą. Mėlynojoje zonoje kaina už pirmąją valandą bus 3,5 Eur, o nuo antrosios - 4 Eur (apmokestinama 24/7). Elektromobiliams pirmoji valanda nemokama, antroji kainuos 3,5 Eur, o nuo trečiosios - 4 Eur. Raudonoje zonoje kaina didėja nuo 1,5 Eur iki 2,5 Eur už valandą (apmokestinama I-VI nuo 8 iki 22 val.). Geltonoje zonoje - nuo 0,6 Eur iki 1,0 Eur (apmokestinama I-V nuo 8 iki 20 val.), o žaliojoje - nuo 0,3 Eur iki 0,5 Eur (apmokestinama I-V nuo 8 iki 18 val.). Taip pat keičiasi rinkliavos zonų ribos - mažės mėlyna zona ir didės raudona.
Didėja „baudų“ už nesumokėtą rinkliavą dydis
JUDU išrašo geltonuosius lapelius - pranešimus apie pažeidimą ir nurodymą sumokėti tam tikrą rinkliavos sumą. Vairuotojai privalo apmokėti šiuos lapelius per 168 valandas (7 dienas), kitaip bus skiriama tikroji bauda. Rinkliavos suma padidėjo visose stovėjimo zonose: mėlynojoje - nuo 40 Eur iki 96 Eur, raudonojoje - nuo 20 Eur iki 35 Eur, geltonojoje - nuo 7 Eur iki 12 Eur, žaliojoje - nuo 4 Eur iki 5 Eur. Taip pat rinkliava pradėta taikyti ir baltojoje zonoje - 5 Eur. Jos neapmokėjus, skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnį - nuo 20 iki 40 eurų, pakartotinai - nuo 40 iki 100 eurų.
Parkavimo pažeidimai išlieka vienu iš labiausiai paplitusių nusikaltimų Lietuvoje. 2025 m. baudos už neteisėtą parkavimą svyruoja nuo 30 iki 90 eurų, tačiau gali būti ir didesnės. Savivaldybės taip pat taiko baudas už nemokamą parkavimą mokamose zonose. Jei automobilis pastatytas taip, kad trukdo eismui, valymui ar avarinėms tarnyboms, valdžios institucijos gali įsakyti jį perkelti į saugomą aikštelę.