Nuotykių literatūra susiformavo XIX a. Nuotykinės literatūros įvaizdį formavo Tomas Main Ridas (1818 -1883 m.) - populiarus anglų prozininkas. Jis buvo šventiko sūnus, bet turėjo klajūno sielą. Jo gyvenimas primena avantiūrinį romaną: apkeliavo Šiaurės ir Pietų Ameriką, Meksikos dykumas, tad daugelio jo romanų veiksmas būtent tose vietovėse ir vyksta.
Tomas Main Ridas (Thomas Mayne Reid, 1818-1883) - populiarus XIX a. anglų prozininkas, nuotykinės literatūros meistras. Geriausiai žinomas kaip knygų apie indėnų ir Šiaurės Amerikos kolonizatorių gyvenimą autorius, parašęs nuotykių romanus „Skalpų medžiotojai“, „Baltasis vadas“, „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“ ir kt.
Klasikiniu avantiūristiniu romanu tapo „Raitelis be galvos“. Tai tipiškas nuotykių romanas su intriga, paslaptimis bei aštriais siužeto vingiais. Intrigos ašis - paslaptinga raitelio be galvos figūra. Taip pat romane dominuoja meilės trikampiai ir konfliktinės situacijos. Visuose romanuose aštrios visuomeninės problemos, svarbūs pažintiniai momentai, nevengiama peizažų, būdingas veržlus veiksmas. Tokie deriniai lemia rašytojo savitumą.
Viena iš perskaitytų knygų - „Vandenyno klajūnai“. Knygos autorius Tomas Main Ridas (1818, Balandis 4 - 1883, spalis 22) airių-amerikiečių rašytojas gimęs Airijos šiaurėje, Ballyroney. 1839 metais rašytojas išplaukė į Naująjį Orleaną, Luiziana. Pirmasis jo eilėraštis išspausdintas Godey's Lady's Book, pasirašytas "A Poor Scholar" pseudonimu. Perskaitytas "Vandenyno klajūnai" gana nesudėtingas nuotykių romanas. Visas romano veiksmas vyksta vandenyne. Pasakojami nuotykiai, kuriuos patiria laivo įgula, kai jų laivas sudega. Jame buvo gabenami juodaodžiai vergai iš Afrikos. Išsigelbėjusių buvo ne daug. Kapitonas su dar keliais pats pirmasis pabėgo iš laivo. Didžioji įgulos dalis susirentė didelį plausta ir juo bandė išsigelbėti. Plaustui buvo panaudoti visokie lentgaliai, statinės ir pan. Praktiškai iš karto nuo šio plausto atsikyrė Benas Breisas (vienas iš pagrindinių knygos veikėjų) ir berniukas, nes visi kiti kamuojami alkio norėjo suvalgyti berniuką. Didžioji romano dalis ir yra šių keturių veikėjų nuotykiai stengiantis išgyventi vandenyne. Knygos gale dar buvo šios ketveriukės susidūrimas su didžiuoju plaustu ir jo sukanibalėjusia įgula. Išsigelbėti pavyko tik šiai ketveriukei. Jiems padėjo banginių medžiotojų laivas.
"Baltoji pirštinė" (knyga išleista 1968 metais) - istorinis romanas. Šį kartą rašytojas vaizduoja vieną nuošalų Anglijos kampelį prieš "audrą", kai artėjanti revoliucija jau buvo išjudinusi visos Anglijos visuomenės gyvenimą. Romano veiksmas vyksta 1640 - 1641 metais. Anglijos feodalinė monarchija XVII amžiaus viduryje gyvena paskutines dienas. Prieš karalių buvo nusistačiusi gausi Anglijos buržuazija, kuriai toliau plėtotis trukdė senoji santvarka. Pagrindine revoliucijos jėga turėjo tapti liaudies masės ir visų pirma valstiečiai, visokiais būdais engiami, negailestingai vejami nuo žemės, skurdo ir rinkliavų prislėgti. Romano įvykiai perteikiami per romantišką gražuolės Merijenos ir Holtspero, dėl pomėgio dėvėti tamsius drabužius ir jodinėti juodu kaip derva žirgu vadinamo Juoduoju Raiteliu, meilę. Tačiau romano eigoje paaiškėja, kad Holtsperas nėra vienintelis Merijenos gerbėjas. Skertis, karaliaus kirasirų vadas, taip pat visokiausiais būdais norėjo iškovoti Merijanos palankumą. Ketvirtam XVII amžiaus dešimtmečiui baigiantis, revoliucijos artėjimas darėsi vis akivaizdesnis. Rašytojas ypač smulkiai aprašo niokojančius ir įžeidžiančius kariuomenės postovius, kurie pagelbėjo Karoliui I išsaugoti armiją, reikalingą liaudies masėms malšinti, nes parlamentas nedavė pinigų kareiviams išlaikyti. Savo kareiviais karalius gąsdindavo tuos, kurie jam atrodė neištikimi, pavyzdžiui, vienas iš knygos herojų senasis seras Vedas ir jo kaimynai. Main Ridas aprašo ir karaliaus kirasirus, kurie tarsi okupantai šeimininkavo sero Marmadiuko Vedo dvare. Karaliaus valdžios priešininkai romane - tai sero Vedo šeima, jų kaimynas seras Holtsperas, dar žinomas kaip Juodasis Raitelis, provincijos bajorai, uoliai ginantys savo nepriklausomybę, ir jų rėmėjai valstiečiai. "Baltojoje Pirštinėje" ryškiai atvaizduotas Anglijos kaimas revoliucijos išvakarėse - seni dvarai, jų savininkai dar nesibaidę लिंकsmintis kartu su valstiečiais.
The Headless Horseman by Mayne Reid - Intermediate level - Audiobook
Robertas Luisas Stivensonas (1850 - 1894 m.) škotų kilmės novelistas, poetas, rašytojas ir keliautojas, kuris itin domėjosi Valterio Skoto kūryba. R. L. Stivensonas buvo vienturtis turtingų tėvų vaikas, tad matė visko daug daugiau, nei kiti vaikai. Jį itin traukė jūra. Studijuodamas koledže praleidinėdavo paskaitas, kad galėtų užsiimti jam patinkančia veikla - kelionėmis. Keliaudamas daug rašė. Stivensono kūrybinė šlovė prasidėjo nuo romano „Lobių sala“ 1883 m. Ši knyga reprezentuoja grynąjį nuotykinį romaną, specialiai adresuotą paaugliams. Net ir savo atsiradimo aplinkybėmis „Lobių sala“ susijusi su paaugliu. Romane išlaikomi visi nuotykių literatūrai būdingi bruožai. Vienas svarbiausių knygos ypatumų - maksimalus adresato pojūtis. Skaitytojas - tai 12 - 13 metų berniukas. Romano centre - saloje paslėptas lobis, o herojus - 12 metų Džimas Hokinsas - sumanus, ištvermingas, visada besilaikantis garbės žodžio, doras berniukas. Jis atsitiktinai randa salos žemėlapį ir ima organizuoti lobio paieškas. Autorius turi progos parodyti vaikišką nepatyrimą - bendradarbiavimą su piratais. Romane ryškūs veikėjų paveikslai: be Džimo gan spalvingas gydytojo Lipsio paveikslas, taip pat kapitono bei romantiko Krelonio asmenybės. Veikėjų pasaulis romane visiškai vyriškas, išskyrus tai, kad veikia viena moteris - Džimo mama.
