Automobilio aušinimo skysčiai, dar vadinami antifrizu, yra esminis komponentas, užtikrinantis jūsų transporto priemonės variklio sklandų veikimą ir ilgaamžiškumą.
Etilenglikolis yra paprasčiausias, mažiausios molekulinės masės glikolis, t.y. medžiaga, kurios molekulė turi dvi hidroksiklo (-OH) grupes. Naudojamas kaip automobilių aušinimo skystis (antifrizas), stabdžių skystis, oro kondicionieriuose, plastiko gamybai, kaip tirpiklis ir kt. Pastaraisiais metais etilenglikoliu vis dažniau užpildomos patalpų šildymo sistemos.
Aušinimo sistema palaiko optimalią variklio darbinę temperatūrą - nei per aukštą, nei per žemą. Be tinkamo aušinimo, variklis perkaista, alyva praranda savybes, o galvutė ir stūmokliai gali deformuotis. Todėl reguliari aušinimo sistemos priežiūra yra būtina tiek statybos, tiek žemės ūkio technikai.
Net 30 % variklio gedimų sunkiojoje technikoje atsiranda būtent dėl netinkamos aušinimo sistemos priežiūros ar uždelsto skysčio keitimo. Laiku pastebėjus nuotėkius ir temperatūros svyravimus, galima išvengti rimtų pažeidimų.
Kodėl aušinimo sistema tokia svarbi?
Aušinimo sistema palaiko optimalią variklio darbinę temperatūrą. Tinkamai parinktas aušinimo skystis padeda reguliuoti variklio temperatūrą, apsaugodamas jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą.
Pagrindinės aušinimo skysčio funkcijos ir nauda:
- Apsauga nuo perkaitimo ir užšalimo: Tinkamai parinktas aušinimo skystis padeda reguliuoti variklio temperatūrą, apsaugodamas jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą.
- Korozijos ir kavitacijos prevencija: Modernūs aušinimo skysčiai turi inhibitorius, kurie apsaugo metalinius variklio ir aušinimo sistemos komponentus nuo korozijos ir kavitacijos.
- Efektyvumo užtikrinimas: Efektyvus šilumos perdavimas yra būtinas, kad variklis veiktų optimaliomis sąlygomis.
Aušinimo skysčiai yra specialiai sukurti mišiniai, sudaryti iš vandens ir glikolio (etileno arba propileno), papildyti priedais, kurie apsaugo nuo korozijos, kavitacijos, putų susidarymo ir nuosėdų kaupimosi.
Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai norėdami sumažinti gamybos kaštus naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą, krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja.
Aušinimo skysčių sudėtis: Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtinai skiesti tik distiliuotu vandeniu.
Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.
Kaip atpažinti artėjantį perkaitimą?
- Temperatūros rodyklė kyla virš normos - ypač važiuojant į kalną arba dirbant su apkrova.
- Variklio galia krenta, užsidega „Check Engine“ lemputė.
- Ventiliatorius dirba nuolat - sistema kompensuoja trūkstamą aušinimą.
- Balti dūmai gali reikšti, kad aušinimo skystis patenka į cilindrus.
Dažniausios aušinimo sistemos gedimų priežastys ir sprendimai:
| Problema | Galima priežastis | Sprendimas |
|---|---|---|
| Perkaitimas apkrovos metu | Užsikimšęs radiatorius, silpnas ventiliatorius | Išplauti sistemą, patikrinti ventiliatoriaus sankabą |
| Lėtai šyla variklis | Termostatas nuolat atidarytas | Pakeisti termostatą nauju |
| Antifrizas burbuliuoja bake | Galvutės tarpinės pažeidimas | Atlikti CO2 testą, remontuoti galvutę |
| Skysčio lygis mažėja | Mažas nuotėkis arba garavimas per dangtelį | Sistemos slėgio testas, pakeisti dangtelį |
Statistika rodo, kad net 2 % mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų.
Profilaktikos patarimai:
- Kas 12 mėn. patikrinkite antifrizo kokybę - pH ir užšalimo temperatūrą.
- Nuplaukite radiatorių iš išorės nuo purvo ir dulkių, ypač dirbant karjeruose ar laukuose.
- Nenaudokite vandens vietoje antifrizo - sukelia koroziją ir kavitaciją.
- Kas 2 metus pakeiskite visą aušinimo skystį ir praplaukite sistemą.
- Reguliariai atlikite aušinimo sistemos priežiūrą - tai padeda išvengti brangių gedimų.
Tinkamas aušinimo skysčio pasirinkimas ir priežiūra yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad jūsų automobilis veiktų patikimai ir efektyviai visais metų laikais.
Pasirinkę aukštos kokybės produktus, tokius kaip Lesta aušinimo skysčiai, galite būti tikri, kad jūsų automobilio variklis bus apsaugotas nuo perkaitimo, korozijos ir kavitacijos bei kitų galimų problemų.
Pasirenkant aušinimo skystį, būtina atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas, kurios dažnai nurodomos automobilio naudotojo vadove. Daugelis gamintojų rekomenduoja naudoti skysčius, atitinkančius originalios įrangos gamintojų (OEM) specifikacijas. Tokie skysčiai yra sukurti, kad atitiktų konkretaus automobilio aušinimo sistemos reikalavimus.
Lesta aušinimo skysčiai yra puikus pasirinkimas, nes jie atitinka aukščiausius kokybės standartus ir yra gaminami pagal naujausias technologijas bei OEM specifikacijas.
Svarbu žinoti apie aušinimo skysčių maišymą:
Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
Rinkoje yra gamintojų, kurie nesilaiko standartų, priskiria savo aušinimo skystį vienai ar kitai kategorijai taip klaidindami vartotoją. Problema tame, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.
Aušinimo skysčių klasifikacija:
Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamas pagal spalvą. Tačiau būtina prisiminti, kad ne aušinimo skysčio spalva lemia jo kokybę. Jeigu vieno gamintojo aušinimo skysčio spalva geltona arba raudona, tai dar nereiškia, jog jis turės tas pačias savybes kaip ir kito gamintojo parduodamas geltonas ar raudonas aušinimo skystis. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volswageno AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus.
- G11 (geltonas) aušinimo skystis skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos abu aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos) skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų.
- G12++ (violetinis) - automobiliams nuo 2005 metų.
- G13 (violetinis) skirtas automobiliams nuo 2008 m. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai.
Pigiausias (žalias) aušinimo skystis dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.
Į ką atkreipti dėmesį perkant aušinimo skystį:
Aušinimo sistema gali būti sudaryta iš šešių skirtingų metalų: aliuminio, plieno, ketaus, vario, žalvario ir bronzos.
Pasak A. Seiliaus, antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius.
Kilus klausimų dėl aušinimo sistemos būklės - susisiekite su mumis.
Apsinuodijimo etilenglikoliu pavojus ir pagalba
Etilenglikolio pavartojimas yra itin pavojingas ir gali sukelti sunkius apsinuodijimus, net mirtį. Apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti keliais etapais.
Veikimo pradžia ir pasisavinimas:
Pasisavinimas greitas ir visiškas per virškinamąjį traktą, praktiškai nepasisavinama per odą ir kvėpavimo takus. Maksimali koncentracija plazmoje - po 1-4 val.
Metabolizmas:
Metabolizmas vyksta mirtinos (letalios) biotransformacijos būdu - apie 80 proc. etilenglikolio alkoholdehidrogenazė skaido į glikoaldehidą, vėliau susidaro glikolio ir glioksilo rūgštys, tarp galutinių metabolitų - oksalo ir (šiek tiek) skruzdžių rūgščių.
Apsinuodijimo stadijos:
- CNS slopinimo arba neurologinė stadija (0,5-12 val.): Apsinuodijimas prasideda girtumo klinika, jeigu buvo gerta vien tik etilenglikolio, iš burnos nėra alkoholio kvapo. Gali būti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, svaigimas, dezorientacija, koordinacijos sutrikimai, sunkesniais atvejais koma ir hipokalcemijos sukelti traukuliai. Ryškėja metabolinė acidozė su padidėjusiais osmosiniu ir anijoniniu tarpais, šlapime stebimi kalcio oksalato kristalai.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų arba kardiopulmoninė stadija (12-24 val.): Vėliau simptomus nulemia ryškėjanti acidozė ir kalcio oksalato kaupimasis audiniuose, pvz., širdies ir plaučių. Būdinga tachipnėja ir hiperventiliacija, arterinio kraujo spaudimo svyravimai, širdies ritmo sutrikimai, sunkiais atvejais plaučių edema.
- Nefrotoksinė arba renalinė stadija (24-72 val.): Vystosi ūminis inkstų pažeidimas, retai pereinantis į lėtinį inkstų nepakankamumą.
Tiek simptomų išreikštumas, tiek stadijų trukmė priklauso nuo išgerto etilenglikolio kiekio ir nuo kartu vartotų alkoholinių gėrimų kiekio. Laiku pradėjus gydyti pacientą galima išvengti vidaus organų pažeidimų, tačiau tenka gydyti pacientus, kuriems po pirmosios stadijos stebimas klinikinis pagerėjimas, o po to vystosi ūminis inkstų pažeidimas, sunkiais atvejais trunkantis iki 4 savaičių.
Dėl tinkamo gydymo ar kitų aplinkybių, pvz., gausaus vėmimo, simptomai gali būti nebūdingi apsinuodijimui etilenglikoliu, pvz., šlapime nėra kalcio oksalato kristalų arba nėra metabolinės acidozės.
Paprastesni kraujo dujų analizatoriai, atliekantys ir biocheminius kraujo tyrimus, gali rodyti neteisingai padidėjusią laktato koncentraciją, jeigu kraujyje yra etilenglikolio metabolito glikolato. Rekomenduojama šlapimą apšviesti ultravioletiniais spinduliais (Vudo lempa), jeigu antifrizo sudėtyje buvo fluoresceino, šlapimas turėtų šviesti mėlynai žalia spalva.
Skrandžio plovimas iki 1 val. mūsų nuomone vienas išgertas etilenglikolio gurkšnis ir (arba) apsinuodijimo etilenglikoliu simptomai yra indikacijos atlikti hemodializę.
Apskritai toksikologė tvirtina, kad apsinuodijimai antifrizu medikams nėra didelė naujiena - Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur dirba ir pati G.Laubner-Sakalauskienė, pasitaiko keturi-penki tokie atvejai per metus, skirtinga ir jų baigtis. „Mirčių pasitaiko“, - konstatavo specialistė.
Pasak G.Laubner-Sakalauskienės, pavartojus šios medžiagos svarbiausios yra pirmosios valandos - kuo ilgiau delsiama kreiptis į medikus, tuo didesnė tikimybė, kad vėliau jie padėti jau nebegalės.
Tiesa, kad žmogus yra išgėręs aušinimo skysčio, iš karto pastebėti ne taip paprasta. Pasak toksikologės, pirmiausia žmogus tiesiog apsvaigsta, tačiau alkoholiui būdingo kvapo nėra. Vėliau atsiranda ir kur kas ryškesnių simptomų.
„Sutrinka žmogaus kalba, ir priklausomai nuo suvartotos medžiagos kiekio gali būti ir nesiorientavimas aplinkoje, traukuliai, sąmonės netekimas, koma, kvėpavimo nepakankamumas. Per keliolika valandų išsivysto širdies ir kraujagyslių nepakankamumas, plaučių nepakankamumas, o vėliau - ir inkstų nepakankamumas“, - vardijo G.Laubner-Sakalauskienė.
Todėl, kaip pridūrė toksikologė, jeigu žmogus pats nepasisakė apie tai, kad išgėrė antifrizo, to galima ir nepastebėti, o jeigu jo pavartota atsitiktinai ir netyčia, ir pats žmogus iš pradžių gali to nesuprasti.
„Labai būdingas požymis yra ir vadinamoji metabolinė acidozė - labai stipriai padidėja kraujo rūgštingumas. Ir su tuo tada susijusios jau visos kitos pačios pavojingiausios komplikacijos“, - pabrėžė specialistė.
Pasak G.Laubner-Sakalauskienės, pavartojus šios medžiagos pagalbos reikėtų kreiptis kuo greičiau - pirmos šešios-dvylika valandų yra aukso vertės, kuomet dar galima išgelbėti gyvybę.
Saugaus išgerto kiekio, anot toksikologės, šiuo atveju nėra. „Yra žmonių, kurie 30 mililitrų išgėrę numiršta, yra ir tokių, kurie ir kelis litrus išgėrę nenumiršta. Viskas priklauso nuo to, kaip laiku yra suteikiama pagalba“, - akcentavo gydytoja.
Tiesa, jeigu aušinimo skysčio atsigėręs žmogus kartu yra pavartojęs ir alkoholio, pastarasis gali suveikti kaip priešnuodis.
„Pagrindinis priešnuodis yra paprastas etanolis, kuris yra degtinėje, aluje, sidre, vyne.
Gydymas
Gydymas priešnuodžiais turi du tikslus: slopinti etilenglikolio metabolizmą ir skatinti netoksiškų metabolitų susidarymą.
Priešnuodžiai:
- Etanolis: Pradinė dozė 100-150 ml 30-40 proc. Palaikomosios dozės - po 50 ml kas 2-4 val. Jeigu etanolio negalima skirti gerti, patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po klinikinio toksikologo konsultacijos galima lašinti į veną 10 proc. Palaikomoji dozė 0,83 ml/kg/val. Palaikomoji dozė hemodializės metu 2,13 ml/kg/val.
- Fomepizolis: Lašinamas į veną atskiedus 100-250 ml 0,9 proc. natrio chlorido arba 5 proc. Po to kas 12 val. Hemodializės metu reikia nenutrūkstamai lašinti 1 mg/kg/val.
Pagalbinis gydymas:
- Magnio sulfatas: Švirkščiama į veną 10 ml 25 proc.
- Piridoksinas: Pirmąsias 24 val.
- Tiaminas: Pirmąsias 24 val.
- Folio rūgštis: Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo reikėtų švirkšti į veną kas 4 val.
- Acidozės korekcija: Acidozė geriausiai koreguojama hemodializės metu, iki hemodializės reikia lašinti 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirpalo į veną.
- Hipokalcemijos korekcija: Hipokalcemijai koreguoti švirkšti į veną kalcio druskų.
Vienas išgertas etilenglikolio gurkšnis ir (arba) apsinuodijimo etilenglikoliu simptomai yra indikacijos atlikti hemodializę.
AUŠINIMO SISTEMOS PLOVIKLIS
tags: #reguliuojama #ausinimo #skyscio