Nors mažų hečbekų segmentas pastaraisiais metais prarado dalį savo buvusio populiarumo, jis vis dar labai populiarus, ypač Vakarų Europoje. Vienas iš ilgiausiai gaminamų šios klasės modelių yra „Renault Clio“, kuris per kelias kartas užsitarnavo gerą reputaciją kaip praktiškas, prieinamas ir nuolat tobulėjantis automobilis.
Istorija ir Evoliucija
„Clio“ istorija prasidėjo kaip siekis sukurti mažą, bet praktišką ir stilingą automobilį. Pirmoji „Clio“ karta iškart sulaukė sėkmės, o trečios kartos modelis netgi buvo pripažintas 2006 metų Europos automobiliu. Kiekviena nauja karta atnešė pokyčių dizaine, technologijose ir variklių pasirinkime, bandant patenkinti augančius klientų poreikius.
Trečios Kartos Renault Clio: Kokybės, Saugumo ir Stiliaus Etalonas
Trečios kartos „Clio“, pristatytas 2005 metais, buvo gaminamas ant platformos, sukurtos kartu su „Nissan“. Jis dalijosi ja su „Renault Modus“, „Nissan Micra“ ir „Nissan Note“ modeliais. Automobilis tapo ženkliai didesnis (net 4 m ilgio ir 130 kg sunkesnis nei „Clio II“), beveik peraugdamas supermini automobilių klasę. Tai buvo „Renault“ bandymas įterpti „Clio“ į prabangesnių automobilių segmentą. „Renault“, gerai žinoma kaip itin saugių automobilių gamintoja, pasiekė 5 žvaigždžių „EuroNCAP“ saugumo įvertinimą su naujuoju „Clio“, prisijungdama prie kitų „Renault“ šeimos automobilių, turinčių maksimalų įvertinimą (išskyrus „Kangoo“ ir „Twingo“ modelius). „Clio“ buvo pripažintas 2006 metų Europos automobiliu ir buvo tikimasi, kad būtent šis modelis nustatys etaloninius reikalavimus dėl kokybės, saugumo ir stiliaus šioje klasėje.
Trečios Kartos Clio RS: Karštas Hečbekas Beveik Neturėjęs Lygų
Per gana ilgą savo evoliuciją „Clio“ turėjo kelias labai piktas versijas - nuo šiandien klasika laikomų „Williams“ versijų iki „RS Trophy“, kurių dinamika lenktynių trasoje užtrauktų gėdą senstelėjusiems „Ferrari“ automobiliams. Tačiau viena karščiausių šio modelio versijų neabejotinai buvo gaminama nuo 2006-ųjų. Trečios kartos „Clio RS“ versija nesugebėjo išsisukti nuo tą periodą dominavusių tendencijų. Automobilis savo pirmtaką pralenkė ne tik gabaritais, bet ir svoriu. Sportiško hečbeko saloną gamintojas aprūpino kokybiškesnėmis, minkštesnėmis medžiagomis, o priaugusius kilogramus „Renault“ kompensavo montuodami galingesnius 2,0 litrų variklius su 197-204 AG. Ir nors analoginių automobilių mėgėjai nusiminė dėl prancūzų sprendimo pereiti prie elektrinio vairo stiprintuvo, juos turėjo pradžiuginti greitesnė vairo kolonėlė, aerodinamines savybes gerinantis galinis difuzorius bei „Brembo“ gamintojo stabdžių sistema. Vizualiai sportiška „Clio RS“ versija nuo įprastų modelių išsiskyrė ne tik agresyvesniais stabdžiais, galiniu difuzoriumi ir žiaunomis ant priekinių sparnų. Prancūzai sparnus praplatino: priekinius - 48 mm, o galinius - 50 mm. Platesnė priekinė ir galinė tarpvėžė suteikė automobiliui ne tik dailesnę stovėseną, bet ir žemesnį svorio centrą arba tiesiog pagerino valdymo savybes. Aštrus lyg chirurgo skalpelis šio automobilio charakteris pasižymi nesunkiai „nuplėšiama“ galine ašimi. „Renault“ inžinieriai pasistengė, kad norint priversti šį automobilį slysti šonu, tai padaryti būtų vieni juokai. Trečios kartos „Renault Clio RS“ iki 100 km/h pagreitėja per maždaug 6,7 sekundės - tai solidus rezultatas net ir matuojant automobilius pagal šių dienų standartus. Ir nors šis dešimties metų senumo „Clio RS“ tiesiojoje gali būti paliktas galingo dyzelinio universalo dūmuose, atmosferinių variklių žydėjimo laikais tai buvo tikra savo segmento bomba. Šio automobilio gamybos periodu, iki pat 2012 metų pabaigos rinkoje nebuvo tokių karštų šios klasės automobilių. Kai kurie kiti gamintojai jau buvo paveikti variklių darbinio tūrio mažėjimo tendencijos ir greičiausius modelius aprūpino mažesniais motorais su turbokompresoriais. „Renault Clio RS“ ir dabar yra mėgstamas savo sportiško charakterio. Šis hečbekas klusniai vykdo visus vairuotojo nurodymus - neria į posūkius geriau nei kelis kartus brangesni automobiliai. Daugybė automobilių žurnalistų iš viso pasaulio „Clio RS“ prisimena, kaip vieną geriausių tokio tipo modelių.
Transporto skelbimų portale „Autoplius.lt“ šiuo metu parduodami keli tokie modeliai, o jų kaina siekia 4,9-6 tūkst. eurų. Dažnai šie modeliai pagal pajėgumą lyginami su „Honda Civic Type-R“ ar „Volkswagen Golf GTI“, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pastarieji yra C segmento hečbekai ir savo klasėje tiesiogiai konkuravo ne su „Clio RS“, o su didesniais bei galingesniais „Megane RS“. Sėkmė buvo tarsi užprogramuota - tik pasirodęs pirmos kartos „Renault Clio“ buvo išrinktas Europos Metų automobiliu, po 15 metų šią sėkmę pakartojo trečios kartos versija. Tad akivaizdu, kad su šiuo B segmento atstovu gamintojas pataikė tiesiai į tikslą, nes šiandien jau parduota daugiau nei 17 mln. skirtingų kartų „Clio“ modelių!
Ketvirtos Kartos Renault Clio (2012-2019): Dinamiškumas, Technologijos ir Efektyvumas
„Renault Clio“ (BH/KH), gamintas nuo 2012 iki 2019 metų, yra ketvirtosios kartos populiarus mažas hečbekas, pasižymintis dinamišku dizainu, moderniomis technologijomis ir efektyviais varikliais. „Clio IV“ yra vienas iš labiausiai vertinamų miesto automobilių dėl savo ekonomiškumo, vairavimo malonumo ir patikimumo.
Clio R.S. 200: Sportiškumas ir Pasikeitusi Filosofija
„Renault Clio“ gyvenimą apsunkino ir itin talentingi konkurentai: „Peugeot 208 GTI“, „DS3 Racing“, „Ford Fiesta ST“ ir truputėlį mažesnis, bet ne ką prastesnis - „Abarth 500“. Tad kai „Renault“ pradėjo kurti naujos kartos „Clio R.S.“, sportiškas hečbekas turėjo pasikeisti visapusiškai, o ne tik simboliškai. Atkreipkite dėmesį: Venkite modelių, pagamintų iki 2016 metų. Jie pasižymi pakankamai vangiai, ne visada tiksliai veikiančia „EDC“ pavarų dėže. 2016 metais pasirodęs atnaujintas modelis, ypač „Trophy“ versija, šias problemas išsprendė. Vis dėlto, jeigu turite ribotą biudžetą, labai gerai pagalvokite apie „EDC“ pavarų dėžės programinės įrangos atnaujinimą arba perrašymą. Priekinių ir galinio valytuvo varikliukai - silpnoji šių automobilių vieta.
Interjeras: Santūrumas ir Kokybinis Šuolis
Vietoje įmantrių formų „Renault“ dizaineriai pasirinkdavo konservatyvų stilių, bet su ketvirta „Clio“ karta viskas pasikeitė. Vyriausiojo dizainerio pareigas užėmęs Laurensas van den Ackeris nusprendė, jog populiarusis hečbekas turi būti pirmasis automobilis, kuris visiems laikams pakeis nusistovėjusią dizaino liniją. Standartinis „Clio“ - tikrai išvaizdus ir patrauklus automobilis, tačiau jam pridėjus keletą šaunių aksesuarų norisi pasakyti, jog „Clio R.S.“ atrodo šauniai. Sportiškai, bet neiššaukiančiai. Pastebimai, bet neatrodo taip, lyg jį būtų sukūręs 8-metis. Sulig ketvirta „Clio“ karta pasikeitė ir interjero filosofija. Nors jame vis dar dominuoja minimalizmas, tačiau dabar automobilio viduje yra keletas įdomesnių elementų, kurie padės suprasti, jog vairuojate sportiškiausią modelio versiją, tačiau tai - smulkmenos. Prancūziškas „Clio“ džiugina pagirtina ergonomika, erdvės pojūtis taip pat neprivers susigūžti, o bagažinės tūris - vienas didžiausių šioje klasėje (bent jau taip buvo anuomet). Vis dėlto, ties viena vieta „Renault“ galėjo padirbėti geriau. Interjere panaudotos apdailos medžiagos tiesiog trykšta pigumu ir ribotu biudžetu. Ypač durų apdaila, bet jeigu nesate vienas iš tų, kuris automobilį nuolatos čiupinėja, tai neturėtų būti didžiulė problema, nes „Clio“ yra pakankamai tvirtai suręstas automobilis. O ir nereikėtų pamiršti, jog kaip ir daugelis to laikmečio automobilių, taip ir šis „Clio“ gali turėti LED'inius priekinius žibintus, atstumo daviklius, navigacijos įrangą, neprastai skambančią garso sistemą, USB jungtį ir „Renault Sport“ padalinio sukurtų automobilių gerbėjų itin pamėgtą - „RS Monitor“ sistemą, kuri leidžia stebėti įvairiausius automobilio parametrus, pradedant nuo svarbių komponentų temperatūros ir baigiant lenktynių trasos įveikimo laiko fiksavimu.
Atkreipkite dėmesį: Reguliariai keiskite variklio alyvą kas 10 tūkst. kilometrų. Retkarčiais stringanti arba prastai veikianti multimedija pareikalaus atnaujinti programinę įrangą. Rečiau pasitaikantis atvejis - teks keisti visą multimediją.
Valdymas: Lengvumas ir Paklusnumas
Prieš tai gaminti „Clio R.S.“ egzemplioriai buvo giriami dėl neutralumo ir sugebėjimo išprovokuoti simbolinį galinės dalies slydimą, kuris suteikdavo pojūtį, jog bandote sutramdyti slidžią gyvatę. Šis procesas buvo smagus, bet ne visiems priimtinas. Automobilio pakaba - pakankamai primityvi. Jeigu galima taip pasakyti. Priekyje - „MacPherson“ kolonos, o gale - torsioninė sija, bet tai dar ne viskas. Matote, „Clio R.S.“ gali būti siūlomas su dvejomis pakabos konfigūracijomis: standartine ir „Cup“, kuri pasižymi 3 mm trumpesnėmis ir 15 procentų standesnėmis spyruoklėmis bei greičiau veikiančiu vairo mechanizmu. Ir galiausiai, automobilis gali turėti elektroninį diferencialą ir amortizatorius su hidraulinėmis atramomis. Visgi, pastarieji gali būti randami tik atnaujintuose „Clio R.S.“ modeliuose. Kadangi šis „Clio R.S.“ modelis turėjo būti tinkamas ne tik užkietėjusiems vairuotojams, bet ir tiems, kurie trokšta tik truputėlio greičio ir pokštelėjimų iš išmetimo sistemos, „Renault Sport“ inžinieriai pasiekė tikslą, kurio dėka šis „Clio R.S.“ kelyje elgiasi visiškai kitaip. Kasdieniškose situacijose jį valdyti yra taip pat lengva kaip ir „Toyota Corolla“. Automatinė dėžė veikia kažkur užsklandoje, variklis murkia arba atsiriaugėja tik kai netyčia stipriau paspaudžiate akceleratoriaus pedalą, bet 90 procentų laiko jis absoliučiai neutralus ir nepavojingas. Vis dėlto, esant poreikiui, jis gali tam tikrą atkarpą įveikti labai greitai. Netgi greičiau už „Fiesta ST“ ar „Polo GTI“, tačiau to iš automobilio turite reikalauti ir diktuoti tempą. Jis prašosi būti valdomas, o ne atvirkščiai. Uždaroje lenktynių trasoje jis yra gerokai rimtesnis įrankis negu tuomet gamintas „Polo GTI“ ar „Fiesta ST“, kuri geriausiai jaučiasi bendro naudojimo keliuose, o ne lenktynių trasoje.
Atkreipkite dėmesį: „Clio R.S.“ automobiliai neturi tradicinio užvedimo raktelio. Jie komplektuojami su beraktė atrakinimo, užrakinimo bei užvedimo sistema. Patikrinkite, ar šios sistemos veikia nepriekaištingai. Vakarų Europoje šių automobilių savininkai labai dažnai mėgsta užsukti į lenktynių trasą, tad apžiūrėdami automobilį atsižvelkite į tai. Pirkdami automobilį patikrinkite, ar ant slenksčių nėra netinkamai naudoto domkrato požymių. Šios vietos vėliau tampa korozijos židinių vieta.
Dinamika: Naujas Variklis ir Patobulinta Transmisija
Daugelį metų naudotas 2 litrų, atmosferinis variklis turėjo užleisti vietą visiškai naujam agregatui, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant su „Nissan“ specialistais. Šis sprendimas anuomet papiktino daugelį, bet to tiesiog nebuvo galima išvengti. Atmosferiniai, galingi atmosferiniai varikliai negalėjo praeiti griežtos Europos Sąjungos taršos homologacijos, tad tolygiai galią perteikiantį motorą pakeitė maža, bet galinga petarda. Iš pradžių šis motoras pasiekdavo 200 arklio galių (esant 6000 aps/min.) ir 240 Nm sukimo momentą (esant 1750 aps/min.). Su juo šis mažylis iki 100 km/val. spurtuodavo per 6,7 sekundės. Vėliau pasirodžiusi „Trophy“ versija akceleracijos rodiklius pagerino dar labiau. Iki 100 km/val. spurtuodavo per 6,6 sekundės ir 400 metrų atstumą įveikdavo per 14,5 sekundės. Palyginimui, „Ford Fiesta ST“ tokį patį atstumą įveikia per 16,2 sekundės. Būtent 220 arklio galių išvystančią versiją mes jums ir siūlytume rinktis. Papildomas arklio galių pastiprinimas bei pakoreguota transmisijos valdymo programa sugeba pateikti daugiausiai malonumo teikiančią kombinaciją. Ypač, jeigu tai „Trophy“ versija, kuri turi standesnes spyruokles, kitokį vairo kolonėlės perdavimo laipsnį ir pasukimo svirties ilgį, o 18 colių lengvo lydinio ratlankiai būna apaunami „Michelin Pilot Super Sport“ padangomis. Ir žinoma, nereikėtų užmiršti tik „Trophy“ versijai būdingą „Akrapovič“ išmetimo sistemą.
Atkreipkite dėmesį: Siaubo istorijų apie šį variklį neišgirsite, tačiau jų silpnoji vieta - uždegimo ritės. Pasitaiko atvejų, kai pavarų dėžė nėra linkusi įjungti reikiamą pavarą. Įprastai, programinės įrangos atnaujinimas padeda išspręsti šias problemas. Nors tai sportiškas hečbekas, tačiau smagus pasivažinėjimas lenktynių trasoje karštą dieną gali perkaitinti pavarų dėžę. Kuomet pavarų dėžės veikimo temperatūra pasiekia kritinę ribą, automobilis įsijungia į „Limp Mode“ režimą.
| Detalių Pavadinimas | Kaina (eurais) |
|---|---|
| Starteris | ~ 130 |
| Galinis žibintas | ~ 50 |
| Salono filtras | ~ 10 |
| Stabdžių trinkelių komplektas | ~ 35 |
| Mac Pherson kolonos pagalvė | ~ 13 |
| Kondicionieriaus radiatorius | ~ 90 |
| Priekinis amortizatorius | ~ 50 |
| Variklio tarpinė | ~ 55 |
Atsiliepimai Iš Clio R.S. Savininkų
Laimonas, 2016 metų „Clio R.S.“ savininkas, pasidalino savo patirtimi: „Gerą dešimtmetį vairuoju skirtingus greitus, smagiai valdomus hečbekus. Viskas prasidėjo nuo „defaultinio“ pasirinkimo - „Golf GTI“, bet dabar džiaugiuosi „Renault Sport“ automobiliu. Priežastys, kodėl panorau persėsti į „Renault“? Jų yra kelios. Visų pirma - tai turėjo būti penkerių durų hečbekas. Kadangi turime vaiką, papildomos durys yra tiesiog privalomos. Automatinė pavarų dėžė taip pat buvo privaloma, nes automobiliu naudojuosi ne tik aš pats, bet ir mano žmona. Ir paskutiniai kriterijai - teikiamos emocijos bei kaina. Iš pradžių, be abejonės, svarstėme persėsti į atnaujintą 7-os kartos „Golf GTI“, nes esame anksčiau turėję šios markės mašiną, tačiau apsvarstę visus už ir prieš, pradėjome žvalgytis kitur. Išbandėme „Audi S3“, kuri siūlo daug triukšmo, bet jokio malonumo. Taip pat išbandėme „Focus ST“ bei „BMW M135i“. Pastarasis patiko labiausiai, bet eksploatacijos kaštai bei kosminis draudimas atbaidė nuo bet kokių minčių pirkti BMW. Ir galiausiai, netikėtai išbandėme dar tuomet naują buvusį „Clio R.S.“. Mums abiems iškart patiko automobilio dizainas, dydis, valdymas ir labai šauniai kriokianti išmetimo sistema, o ir priežiūra pasirodė nesudėtinga atsižvelgiant į automobilio kainą. Pasitarę su keliais pažįstamais, iš Vokietijos parsitempėme mažai naudotą mašiną, su kuria per du metus nuvažiavome beveik 30 tūkst. kilometrų. Nedaug, bet dėl to ir pirkome automobilį, kurį būtų įdomu vairuoti kasdieną. Į darbą, pas mamą ar į akropolį. Nors važiuojant ilgesnius atstumus norėtųsi, jog į vidų skverbtųsi mažiau triukšmo, bet tai nėra didžiulė problema. Kas šioje mašinoje blogai? Nepatinka multimedija. Nors mano naudojimasis multimedija baigiasi telefono pasijungimu per „Bluetooth“, kad galėčiau „streaminti“ muziką, bet navigacija ir jos išpildymas baisus.“
„Pirmas atsiliepimas, kurį rašau, labiau norėdamas perspėti būsimus šio modelio pirkėjus nei tiesiog pasidalinti patirtimi. „Clio 1.5 dci 55kw“ hečbekas. Iki 200000 km sakyčiau, kaip prancūzui tarnavo neblogai. Gal šiek tiek dažnesni pakabos remontai, gal šiek tiek prastesnė salono kokybė, gal kiek per „guminis“ vairas vadymo prasme, lyginant su mano mėgstamais „VW Group“ ir „Toyota“. Bet tik tiek. Pirmas signalas apie „Reno“ prigimtį buvo ties 100000 km sugedusi užvedimo spynelė, - tiksliau liežuvėlis, kur buvo rizika, kad važiuojant gali užsirakinti vairas. TA pažymėjo kaip didelį trūkumą, tad teko remontuoti, o tiksliau iš vis pašalinti vairo užrakto liežuvėlį, tai pigiau nei keisti spynelę - 50 vs 400 eur. Vairas nebesirakino jokioje padėtyje, bet kam tas vairo užraktas, „Reno“ ir taip niekam nereikia. Tikriausiai net durelių galima nerakinti :). Pakaba pakankamai minkšta, sakyčiau minkščiau nei „Golf“ ar „Yaris“, bet ir dažniau teko remontuoti. Šiaip iki 200000 km buvo puikus automobilis vertinant kainą ir kokybę. Kažkuriuo metu nustojo veikti multimedija - magelis ir ant panelės esantis ekranėlis. Meistrai sakė, reik keist magę, nes ji nusprogo, taciau reik ieškot pagal numerį. Linkėjimai savartynui Minsko pl. paskambinus ir paklausus ar turi, sako turim, tai sakau pažiūrėkit pagal numeriuką ar tą turit, sako ka dabar eisiu ir žiuresiu, nea neisiu. Tada atėjus žiemai pradėjo degt saugiklis berods 15A. Pašala, ryte nesiveda mašina, ieškai bėdos ir randi sudegęs saugiklis, keiti saugiklį, užsivedi ir važiuoji. Ir taip kokius 4 kartus per mėnesį. Elektrikas neranda bėdos, nes nu sako atvežk man auto sugedusia, Bet tai koks gedimas, jei keiti saugiklį ir vėl veikia iki kito karto. Tai sako gali palikt, ieškosiu, bet gali tekt perrinkinėt laidyną, o kaina pagal sugaištą laiką šimtis eurų gali būt. Taip ir pavasaris atėjo ir pyst ties 245000 byra mechaninė pavarų dėžė. Savartynuose žiūriu 100-150-200Eur, bet čia ir prasideda „Reno“ burtai, nesvarbu kad variklis tas pat ar metai, reikia ieškot dėžės pagal numerį, nes bet kuri dėžė nuo to modelio ir variklio gali netikt. Tai siunčiausi iš užsienio pagal numerį 400Eur ir pakeitimas dar tiek pat. Nors elektros gedimai atšilus orams lyg ir liovėsi, bet man „Reno“ nuotykių jau buvo užtektinai. Nusprendžiau parduoti. 10 metų šis automobilis tuo metu skelbimuose kainavo nuo 2500 iki 3500Eur. Tačiau „Reno“ ir taip negali pasigirt didelė paklausa. Tai jau įdėjus skelbimą vasaros metu pradėjo prasčiau vėstis, manau kad ai, gal kokia smulkmena. Deja, tokių smulkmenų nelinkėčiau niekam. Servise nustatė, kad reikia keist arba restauruoti purkštukus, nes juose dar ir drožlių rado, kas reiškia, kad reikia keist arba remontuot ir kuro siurblį bei plauti baką. Beje, šis auto korozijai pasirodė atsparesnis nei vokiški automobiliai. Iki 200000 km dar nieko, po 200000 km baisi loterija. Gana standi pavara netinka plentui. Pasirodo, prancūzai visgi moka gaminti automobilius. Ir „Clio“ iš esmės yra gerai pasisekęs auto. „Clio“ yra nedidelė, bet labai talpi. Manevringa ir gana „jautri“ - nebūtina dirbti sukiojant vairą. Ir matyt dėl to mėgstama moterų. Lengva parkuotis - mašina ne tik nedidelė, bet ir gerai viskas matosi. Gana gerai jaučiami gabaritai. Variklis - 1,2 benzas. Mažokas, bet miestui pilnai užtenka. Priežastis paprasta - variklis ir pavarų dėžė sureguliuoti miestui - gana trumpi bėgiai ir sukimo momentas jaučiamas esant gana žemoms apsukoms. O vat pakėlus apsukas galios ir pradeda trūkt - visgi mažas darbinis variklio tūris. Bet miestui iš esmės to ir nereikia. Dėl nedidelio svorio automobilis gana greit įsibėgėja. Plentui šis automobilis nelabai tinka - per lengvas ir kartu per kietas bei per jautrus - jausit visas lenkiančias mašinas. Kaip ir pas visus - dalys dėvisi ir reikia keisti. Tam tikri sprendimai tikrai ne patys pigiausi, visgi prancūzas, bet bendrai paėmus, nėra labai brangus. Bet bendrai paėmus, kažkokių ligų (mūsų Clio'nkės atveju) neaptikta. Geros, ekonomiško, gedo tik smulkūs gedimai, kurie neįtakoja važiavimo, mažas bet gan talpus ir manevringas, kaip tokiam komfortas neblogas, važiavau į Italiją, baikis Visi! Tiesiog fantastiškas automobilis! Minkštas, manevringas, „gyvas“, patogus, talpus, taupus... Žinoma, vis tai galioja lyginant su kitais mažais automobiliais - nereikia tikėtis limuzino komforto. Pirmiausia norisi pagirti pakabą - ji tiesiog neįtikėtinai gera. Kelio nelygumus sugeria minkštai ir tyliai, tačiau nėra pernelyg „palaida“, tad automobilis posūkiuose elgiasi pakankamai klusniai. Jei tikitės sportinio automobilio, tai „Clio“ juo net nekvepia, bet juk ir paskirtis ne ta. Antras pagyrimų eilėje - variklis. Beje, prieš pirkdamas bandžiau ir silpnesnę šio variklio versiją su 55 kW, tad turiu pasakyti, jog jis tikrai ženkliai silpnesnis. 63 kW galia yra turbūt optimali, silpnesnio pirkti tikrai nepatarčiau. Variklis dirba tyliai, į saloną neperduoda jokios vibracijos, traukia pakankamai (vėlgi - ne sportiniam važiavimui), kuro vartoja mažai. Keturių asmenų šeima su pilna bagažine vasarą važiavome į atostoginę kelionę Kaunas-Kupiškis-Ventspilis-Ryga-Kaunas. Vidutinės kuro sąnaudos - 4,1 l/100 km (įskaitant kamštį prie įvažiavimo į Jūrmalą ir pasisukiojimus pačioje Rygoje). Žmona važinėdama 10-20 km atstumus su „sunkia koja“ miesto sąlygomis įtelpa į 5 l/100 km. Man tai neįtikėtini skaičiai. Trečias pliusas eilėje - talpumas. Būdamas 2 metrų ūgio prie vairo įsitaisau visai patogiai, o ir už manęs dar lieka vietos. Bent jau vaikui tai tikrai. Kaip jau rašiau, savaitės trukmės šeimos atostogoms reikalingi daiktai į bagažinę tilpo puikiausiai! Žinoma, buvo kompromisų, kai ko neėmėme, ką galbūt būtume vežę su didesne mašina... Bet ei, gi čia tik „Clio“ - ko daugiau norėti? Turiu įtarimą, kad į „Grandtour“ universalą būtume tilpę be kompromisų. Kalbant apie trūkumus, man nepatinka vos kelios smulkmenos. Visų pirma, tai greitai nusitrynusi vairo ir pavarų svirties bumbulo oda. Ant vairo tiesiog nusilaupė viršutinis dirbtinis sluoksnis, ant bumbulo nusitrynė ir visa oda iki plastmasės. Kalbant apie medžiagų kokybę, tai yra vieninteliai trūkumai. Sėdynės patogios, plastmasės malonios, minkštos, beveik niekas nebarška, išskyrus bagažinės dangtį. Kiek teko domėtis, bagažinės dangčio barškesys gan dažna jų problema. Taip pat probleminė vieta yra bagažinės atidarymo mygtukas. Šiame modelyje jis dažnai sugenda. Pakeitimas kainavo apie 20-30 EUR su darbu (dalį parsisiunčiau iš „Ebay“, įdėjo servise, bet galima nesunkiai ir pačiam pasikeisti)). Kitas trūkumėlis - vairas reguliuojasi tik aukštyn-žemyn, tad idealios vairavimo pozicijos man nusistatyti nepavyksta. Jei neklystu, atnaujintame „facelift“ modelyje vairas jau reguliuojasi ir pirmyn-atgal. Dar vienas gedimas, kurį reikės taisyti - kartais stringa pavarų svirtis. Nežinau, ar čia dažna modelio bėda, ar tik man taip pasitaikė. Taip pat sugedęs lauko termometras. Man netrukdo, o jei ir trukdytų, tai kainuoja visai nedaug. Daugiau „Clio“ priekaištų neturiu. Apibendrinant turiu pasakyti, kad nelabai įsivaizduoju, kokį geresnį variantą galėčiau nusipirkti už tokius pinigus. Labai rekomenduoju! Kadangi pirkau prižiūrėtą, su neseniai pakeistu pagrindiniu diržu, tai rimto remonto dar nebuvo. Smulkmenų (bagažinės mygtuko, artimosios lemputės ir pan.) pakeitimas kainavo keliolika eurų. Pirkome 2011-ųjų metų gerai išlaikytą „CLIO“ už ~3500€. Tuo metu jam buvo 4 metai. lygiai 2x brangiau. Automobiliuku mes labai patenkinti. Ypač maloniai nuteikia variklis: dirba tyliai, vibracijos nėra išvis, trauka užtikrinta. Vienintelis variklio trūkumas - drebėjimas prie per mažų apsukų (mažiau 1500). Galbūt šio trūkumo neturi galingesnės 1,5 DCI motoro versijos (mūsiškis - silpniausias 50kW). Gal jam padėtų chip-tuningas, nebandžiau. Palyginimui, mūsų 2,0TDI 100kW „Volkswageno“ variklis daug didesnę ir 7-vietę mašiną prie tokių apsukų visai sklandžiai veža nesikratydamas. Bet visomis kitomis prasmėmis tas TDI - traktorius. Pakaba veikia tyliai, minkštai ir gerai laiko posūkiuose. Tobula. Didelis privalumas - aukšta provėža (giliame sniege ar miško kelyje jam dugnas užkliūna paskutinis). Matomumas geras, salonas modernus, sėdynės patogios ir gerai valdomos. Važinėjantis juo užsimiršta, kad tai mini klasės mašinytė, ir nejučia pradedi reikalauti kaip iš vidutinės klasės automobilio. Tada pradeda kliūti maža bagažinė (~300 Ltr) ir tai, kad galinė sėdynė pasiguldo tik visa (neišeina nulenkti jos dalies), o ir paguldžius sėdynę turime nelygias grindis. Žodžiu - ne krovininis automobilis. Internete daug skaitėme apie dažnai perdegančias trumpąsias lempas ir sunkų jų pakeitimą. 1. 2. Lėtai ir prastai šyla salonas. Čia vienintelis rimtas trūkumas, nes žiemą per šalčius su juo ir važiuoji kaip žiemą - su pirštinėmis, kepure. Salonas įšyla lėtai, o tikrai šilta jame niekada nebūna. Prie -10...15C net ilgoje kelionėje nepasieksi normalios temperatūros, o prie -20 tiesiog iš vidaus rasoja, apšąla langai. 3. 4. Mūsiškės labai prastas sėdynių gobelenas, tiesiog neįtikėtinai pigus, tepasi, veliasi, baisu, kad greit prairs siūlės. 5. Mažas galinio vaizdo veidrodėlis (vidinis). Nusipirkę mašiną keitėme viską, ką priklauso: diržą, alyvas, filtrus. Vėliau dar keičiau priekines „trumpųjų“ lemputes. per ~30,000km - kol kas viskas. Detalės pigesnės nei „Corolla“ ar „Primera“. Patikrinti firminiame servise WIN kodą, ridą, istoriją. Super automobilis, tikrai labai ekonomiskas, manevringas. Taip pat gan tvirtas metalas, nes avarijos metu „Clio“ vos šoną nusibraukė, kai kito automobilio visas priekis sulankstytas. Taciau beprotiskai didelis minusas - automobilis užsala iš vidaus žiema, pastoviai tenka leda gramdyti tiek is isores tiek is vidaus... 1,5 kaip mieste uztenka, bet isvaziavus i trasa tenka paspausti :) Per metus automobilio verte krito beveik trecdaliu, tas labai nustebino. Kaip ir visiems automobiliams reikia pakeisti filtrus, tepalus ir t.t. Nieko keisti kolkas ir nereikejo isskyrus tas kas privaloma,tepalai,filtrai,dirzai,stabdziu kaldeles. Mazos kuro sanaudos 5-6l mieste. Na „Renault“ linkę yra greit nuvertėti, bet jie pigiau ir kainuoja nupirkti nei kokį „VW, Audi, BMW ar Mersa“ :)) Daugelis sako: jog „Reno, Pezo=Gavno“, bet tai tik perdeta. Visi auto turi savo pliusu ir minusu.
Penktos Kartos Renault Clio (nuo 2019 m.)
Naujos kartos „Renault Clio“ gaminamas su penkerių durų hečbeko arba universalo kėbulu. Hečbeko galinių durų rankenėlės yra „paslėptos“, tad automobilis atrodo sportiškai ir dinamiškai, lyg būtų trijų durų versija. Automobilio dizaine dominuoja lakoniškos, neiššaukiančios linijos, tik priekinėje dalyje itin stipriai akcentuojamas didžiulis kompanijos ženklas. Naujasis „Clio“ turi ilgesnę ratų bazę, yra platesnis nei pirmtakas, todėl turi 12 litrų didesnę bagažinę - dabar jos tūris siekia 300 litrų, o sulanksčius galines sėdynes galima padidinti iki 1146 litrų. Viduje į akis krenta juodu laku padengta centrinė konsolė, kurioje įtaisytas septynių colių LED ekranas ir klimato valdymo prietaisai. Visi „Clio“ yra komplektuojami su berakte įėjimo sistema ir su variklio užvedimo mygtuku. Vairo mechanizmas dabar yra jautresnis - reikia tik 2.71 apsisukimo nuo vienos kraštinės padėties iki kitos, o pats automobilis 100 kg lengvesnis. Tad „Clio“ yra manevringesnis, lengviau valdomas. Pakaba yra suderinta siekiant labiau komforto nei sportiškumo, todėl automobilis turi pastebimą posvyrį aštresniuose posūkiuose. Kita vertus pakaba yra minkšta ir dirba tyliai. „Renault Clio“ komplektuojamas su trijų cilindrų 899 cm3 darbinio tūrio turbokompresoriniu varikliu su 90 AG ir 135 Nm, ekonomišku 90 AG galios 1.5 dCi dyzeliniu varikliu su 220 Nm sukimo momentu, dinamišku TCe 120 varikliu su 120 AG galia ir 190 Nm sukimo momentu. Galingiausia versija yra žinomu vardu „Renaultsport“, kuri ginkluota 197 AG galios varikliu.
Kelionės automobilis į Laplandiją, iki kurios pirmyn ir atgal nuvažiavome 4000 kilometrų, turėjo turbobenzininį 1,3 l keturių cilindrų variklį, pasiekiantį 130 AG ir suporuotą su dviejų sankabų „EDC“ automatine transmisija. Jau ne kartą išsakiau savo nuomonę, kad, komplektuojamos su mažo darbinio tūrio varikliais, jos yra pranašesnės nei tradiciniai hidrauliniai automatai, kuriuos siūlo konkurentai iš „PSA“ koncerno - „Peugeot“, „Citroen“ ir „Opel“. Skirtingai nuo pastarųjų, su dviejų sankabų automatine transmisija (tas pats galioja ir „Volkswagen“ grupės „DSG“ transmisijai) dinamika yra geresnė, o degalų sąnaudos, atitinkamai, mažesnės. Tad po tolimos kelionės benzino sąnaudos buvo tik 5,1 l/100 km. Aišku, greitkelių pakeliui ir pačioje Suomijoje buvo nedaug, važiavome neskubėdami, bet visgi pilnai pakrautu automobiliu. O ir keliai tiek Karelijoje, tiek ir Laplandijoje su kalvomis ir vingiais tikrai nebuvo idealūs maksimaliam degalų taupymui, kurio ypatingai ir nesivaikėme. Tad jei rinksitės modelį su automatine transmisija, rekomenduoju būtent versiją su šiuo motoru - nors pigiausi automobiliai siūlomi su trijų cilindrų 1.0 l 100 AG varikliu, kuris yra dar taupesnis, bet jei norėsite „automato“, su šiuo motoru komplektuojama tik bepakopė transmisija - „variatorius“, kuris padidina degalų sąnaudas. Kelionėje džiugino komfortiškai suderinta pakaba - pirmojo testo metu man nepatiko pernelyg standus jos nustatymas. Dar buvo patogu naudotis skaitmenine multimedijos sistema su interneto prieiga - navigacijos sistemoje galima tiesiog įrašyti norimos vietos pavadinimą (nebūtina rinkti tikslų adresą) ir bus pasiūlytos versijos vykti į ją, taip pat susisiekti telefonu. Bene vienintelis priekaištas - nors vėjo keliamas triukšmas salone nebuvo didelis ir apskritai akustinis komfortas, kurio mažų automobilių segmente labai ir negali tikėtis, buvo priimtinas, visgi kai po 17 colių ratlankiais atsirasdavo šiurkštesnis asfaltas, padangos imdavo gana stipriai triukšmauti - matyt, reikėtų geresnės priekinių ratų arkų garso izoliacijos.
„Renault Clio 2018“ išsami apžvalga.
Gražus, modernus, šiuolaikiškas automobilis. Labai ekonomiškas. Gražus, patogus ir erdvus salonas. Kokybiškos salono detalės. Stabilus trasoje ir labai greitas mieste. Kol automobilis naujas, sunku rasti kažkokius trūkumus. Galima paminėti, kad parktronikai panikuoja per anksti, jie ne padeda, o atvirkščiai - trukdo. Automobilis buvo nuomojamas Prancūzijoje, per savaitę buvo pravažiuota 2500km. Dabar plačiau apie svarbiausius dalykus. Variklis: labai geras, turi traukos, labai ekonomiškas. Kuro sąnaudos neviršija 5L/100km. Nežiūrint į tai, kad automobilis daugiausiai buvo eksploatuojamas trasoje ir vidutinis greitis buvo 130 Km/val. Spaudžiant akceleratorių važiuojant 130 Km/val jaučiasi pagreitėjimas. Mieste yra labai dinamiškas, iš vietos juda gana greitai. Taip pat variklis yra labai tylus, salone jo visiškai nesigirdi. Yra sistema „Start-Stop“. Iš pradžių nervino, bet vėliau pripratau. Atsistojus ir paleidus sankabą variklis išsijungia, o paspaudus vėl užsikuria. Šia sistema galima išjungti, bet po kito variklio paleidimo vėl įsijungia. Pavarų dėžė 5 bėgių, veikia normaliai, bet pavaros jungiasi ne taip sklandžiai, kaip buvo ankstesniuose modeliuose. Valdomumas irgi neblogas, gana stabiliai jaučiasi kelyje. Aikštelėse vairas yra labai minkštas, o važiuojant, kuo didesnis greitis, tuo vairas tampa kietesnis. Salonas padarytas iš gana kokybiškų materialų. Pagrindinė panelė minkšta, bet kitos salono detalės gana kietos. Atrodo stilingai ir šiuolaikiškai. Prietaisų skydelis primena motociklus, bet gana patogus ir lengvai skaitomas. Pats skydelis skaitmeninis. Gera garso izoliacija, variklio išvis nesigirdi, šiek tiek yra vėjo ir padangų triukšmas. Bagažinė didelė ir patogi, gaila tik nėra jokių laikiklių ir tinklelių daiktams pritvirtinti. Posūkiuose maišai iš parduotuvės skrenda per visą bagažinę. Gera ir labai lengvai skaitoma navigacija. Bendrai automobilis neblogas ir man patiko. Interjero medž. Elektr.
tags: #renault #clio #4 #atsiliepimai