Rinkodaros ir technologijų pažanga automobilių pramonėje atveria naujas galimybes, todėl sparčiai judama automobilių elektrifikavimo link. Jau 24-ąjį kartą vykstantys „Lietuvos metų automobilio“ rinkimai šiemet išsiskiria dalyvių įvairove, kuri rodo, kad sparčiai judama automobilių elektrifikavimo link. Į finalinį septintuką patekęs „Captur E-TECH Plug-in Hybrid“ - pirmasis B segmento SUV, siūlantis iš tinklo įkraunamą hibridinę versiją.
Šis modelis yra mano ilgametis favoritas mažų B automobilių segmente. Būtų keista, jei būtų kitaip - nors ir ne „Premium“ gamintojo atstovas, bet to nepasakytum vertindamas kokybiškas salono apdailos medžiagas ir geras važiavimo savybes. O jo bendraplatformis - tradicinis hečbekas „Renault Clio“ - netgi tapo Lietuvos Metų automobiliu. Ir ne vienas aš tada sakiau, kad jame („Clio“) jautiesi lyg klase aukštesniame automobilyje. Tad kuo gi ne geriausias pasirinkimas šiame segmente, įvertinant, kad tai yra ir vienas įperkamiausių pasirinkimų?
Antrosios kartos Renault Captur dar kartą parodo, kodėl šis kompaktiškas krosoveris tapo populiariausiu Renault modeliu. Gamintojas dar labiau patobulino formulę, su kuria jau buvo pataikęs į dešimtuką - patraukli išorė, kokybiškas salonas ir efektyvūs jėgos agregatai. Mažųjų krosoverių segmentas gimė iš poreikio turėti miesto automobilius su aukštesne sėdėsena ir geresniu matomumu, bet kompaktiškais matmenimis. Pirmasis tokį formatą pristatė Nissan Juke dar, o netrukus bendradarbiaujant Renault ir Nissan atsirado ir Captur.
Dizainas ir Išvaizda
Naujas Captur modelis yra didesnis, patogesnis ir geriau įrengtas nei ankstesnis, su patobulintomis vairavimo savyėmis, erdviu interjeru ir įvairiais ekonomiškais variklių variantais. 2024 metų „Captur“ buvo kardinaliai pakeista priekio išvaizda, stilistiškai atitinkanti naujausius gamintojo modelius, gale išvaizdos pakeitimai mažesni. Nors pagamintas naudojant tą pačią platformą ir turi tuos pačius variklius ir transmisijas, SUV už hečbeką yra didesnis ir 20 centimetrų ilgesnis. O tai reiškia, kad jo salonas yra erdvesnis, o bagažinė talpesnė ir į ją telpa ne 1069 l, o 1275 l.
Ar kada nors esate patyrę jausmą, kai pažvelgę į dvi skirtingas to paties modelio versijas pajautėte didžiulį nusivylimą? Gamintojo nuotraukose eksponuojamas modelis visuomet atrodo nuostabiai ir patraukliai, o štai pigesnės ir gerokai kuklesnį komforto įrangos sąrašą turinčios versijos tiesiog priverčia susiimti už galvos, na, o kai pasidomite kiek kainuotų modelis, kurį matėte nuotraukose, norite atsiversti riebių keiksmažodžių žodyną. Vokiškų automobilių gamintojai šią koncepciją yra išdirbę kone idealiai. Nesvarbu, kurį gamintoją įvardintumėte, kiekvienas iš jų už papildomą sumą pinigų siūlo užsisakyti kietesnius žibintus, stilingesnius ratlankius, fainesnę kėbulo apdailą. Papildomų priedų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Žvelgiant iš gamintojų pusės, jie leidžia susikurti tokį automobilį, kokio norite. Žvelgiant iš eilinio vairuotojo pusės - tai tiesiog akiplėšiškas lupikavimas.
„Renault“, panašu, nusprendė pasielgti priešingai. Nesvarbu, kurią „Captur“ versiją pasirinksite, daugelis dizaino elementų išliks vienodi. Pavyzdžiui, visi „Renault Captur“ modeliai iškart gauna „LED“ žibintus, stilizuotas radiatoriaus groteles, kėbulą puošiančias chromuotas detales, tad jeigu šalia sustatytumėte bazinę ir prašmatniausią „Initiale Paris“ versiją, labai greitai pamatytumėte, jog skirtumai tarp jų yra minimalūs, o tai - labai geras ir džiuginantis sprendimas: automobilis niekada neatrodo nupigintas, o ir aplinkiniai nė nesumoja, jog pirkdami automobilį turėjote ribotą biudžetą ir dėl 15 eurų didesnės mėnesinės įmokos neužsisakėte naktį labai praverčiančių LED žibintų. Kiekvieną kartą gausite tokį patį stilingą ratuotį, kokį ir matėte gamintojo nuotraukose. Galutinį sprendimą turėsite priimti tik dėl kėbulo spalvos, ratlankių ir kitų smulkių aksesuarų arsenalo, tačiau tai nėra vienintelė gera naujiena.
Už subtiliai pasikeitusių proporcijų slypi absoliučiai, arba kaip pasakytų kotedžų projektą vystančios bendrovės darbuotojas - nuo pamatų iki rakto - nauja mašina. Už šio pareiškimo slypi keletas labai reikšmingų pokyčių. Vienas iš jų - automobilis tapo didesnis: ilgesnis, platesnis ir aukštesnis, bet tai - tik dalis teigiamų savybių. Didžiausias naujos platformos privalumas ir pranašumas - galimybė automobilyje įdiegti naujausias technologijas ir saugumo įrangą: pradedant nuo šoninių oro pagalvių ir baigiant automatine automobilio stabdymo sistema, kuri aptinka ne tik automobilius, bet ir dviratininkus ar pėsčiuosius.
Interjeras ir Komfortas
Jeigu technologinį šuolį galima pajusti tik jį pavairavus, tai kokybinį šuolį galima pajusti į jį įsėdus. O čia - malonių siurprizų lietus, nes „Renault“ ant stalo išmeta dar vieną kozirį. Pirmasis ir ryškiausias pokytis - kaip stipriai pasikeitė automobilio interjeras. Tiek vizualine, tiek kokybine prasme. Akių lygyje ir vietose, kur dažniausiai užklysta akys ir rankos, panaudotos kokybiškos (šiai automobilių klasei) apdailos medžiagos, o surinkimo kokybė galėtų priversti raudonuoti iš gėdos „Volkswagen“ grupės analogus, o ką jau kalbėti apie „Kia Stonic“ ar „Toyota C-HR“.
„Tesla“ markei būdingų įmantrybių ar futurizmo užuominų čia nerasite. Automobilį valdysite su vairu, pavaras perjungsite su pigesne „Audi“ stiliaus perjungimo svirties kopija, o centrinėje konsolėje sumontuotas lietimui jautrus ekranas leis keisti konkrečių funkcijų darbą. Viskas labai elementaru, paprasta, ergonomiškai patogu, bet su pretenzijomis į prancūziškiems automobiliams būdingą stilių. Interjero stilistika nėra tokia moderni ir bandanti nukelti į ateitį, kaip kad „Peugeot 2008“, tačiau elementarumas ir paprastumas yra tiesus kelias į ilgalaikę sėkmę. Nemažai funkcijų vis dar galima valdyti fiziniais mygtukais, ne per lietimui jautrų ekraną, tad daugelį veiksmų atliksite intuityviai, o ne bandydami sutelkti dėmesį į ekraną ir meniu pogrupius, užuot žiūrėję į kelią. Taip, tai nėra itin modernu ir futuristiška, bet visų funkcijų perkėlimas į lietimui jautrius ekranus yra kaip rakštis patys žinote kur.
Galiausiai, „Renault“ prieš savo pagrindinį konkurentą iš Prancūzijos turi dar vieną labai ryškų pranašumą - interjero erdvę. Matuojant su liniuote gali susidaryti įspūdis, jog „Peugeot 2008“ turi daugiau erdvės daiktams ir gyvosioms būtybėms, tačiau realūs pojūčiai rodo kitką. Erdvėlaiviškos „Peugeot 2008“ formos sukuria jausmą, jog sėdite ankštoje dėžutėje, kai „Captur“ jautiesi priešingai - lyg erdvioje svetainėje, o ir šis prancūziokas neprarado savybės, kuri mums patiko prieš tai gamintame modelyje - slankiojančių galinių sėdynių, kurios gali padidinti bagažinės tūrį arba leisti ant galinių sėdynių įsirangyti šiek tiek ilgesnes ataugas turinčiam bičiuliui. Taip ir norisi pasakyti - kaip iš knygutės.
Hibridinis „Renault Captur E-TECH” išsiskiria puikia garso izoliacija, tyliu pajudėjimu iš vietos (kiekvieną kartą pajudama elektriniu režimu), komfortiška pakaba, nemaža erdve sėdintiems gale. Ne vieną juo besidomintį gali sužavėti naujojo „Renault” stiliaus salono architektūra ir kokybiškos medžiagos viduje bei jo išvaizda. Šis modelis yra pakankamai universalus, nes tiks ir važinėjimui mieste (ypač dėl deklaruojamos 65 km ridos viena elektros baterijos įkrova), ir šeimos kelionėms.“ - savo įspūdžiais apie hibridinį „Captur“ dalinosi D. Leonavičius.
Važiavimo Savybės ir Dinamika
„Renault“ inžinierių sukurtos ir užpatentuotos „E-TECH“ hibridinės technologijos pagrindą sudaro du tarpusavyje susiję elektriniai varikliai, inovatyvi pavarų dėžė ir vidaus degimo variklis. „E-TECH Plug-in“ hibridinės technologijos atveju padidintos talpos akumuliatorius prailgina elektrinio variklio naudojimą.
Hibridinis „Captur“ vien elektra gali nuvažiuoti iki 50 kilometrų mišriuoju ciklu ir iki 65 kilometrų mieste. Mišriuoju ciklu naujasis „Captur E-TECH Plug-in Hybrid“ sunaudoja 1,4 l/100 km ir išmeta 32 g CO2/km (pagal WLTP).
Nesitikėkite stebuklų, nes „Renault“ jau kurį laiką demonstruoja tik prancūziškiems gamintojams būdingą elgesį, nes tik jų kūryboje dominuoja mažo tūrio varikliai. Taip yra ne tik dėl griežtų taršos emisijų, bet ir dėl Prancūzijoje galiojančios apmokestinimo sistemos, kuri yra negailestinga didesnio tūrio motorams. Tad štai šioji „Captur“ iteracija yra puikus XXI a. atspindys. Užėjus į „Renault“ atstovų puslapį ir ėmę nagrinėti konfigūratorių, visų pirma turėsite išsirinkti norimą motorą, kuris darbuosis po kapotu, ir matysite, jog variklių gamoje yra penki pasirinkimai: keturi iš jų - benzininiai ir vienas iš jų - dyzelinis. Pastarąjį iškart rekomenduojame apeiti ir nesukti galvos. Nebent kasdien kursuojate tarp Vilniaus ir Kauno ar tarp Klaipėdos ir Šiaulių. Visiems likusiems rekomenduojame rinktis iš 1 litro 3 cilindrų ir 100 arklio galių, 1,3 litro keturių cilindrų ir 130 arba 155 arklio galių pasiekiančių variklių, arba iš hibridinę pavarą turinčios versijos.
Mes asmeniškai rinktumės iš dviejų versijų: bandytame modelyje sumontuoto 130 arklio galių išspaudžiančio variklio ir tik ką pasirodžiusios hibridinės versijos, kuri vien elektros pavara leidžia nuvažiuoti iki 65 kilometrų. Kiekvieną dieną zujant mieste - kone idealus pasirinkimas. Tuo tarpu bandytame modelyje tūnojęs motoras yra geras kompromisas tarp racionalių sąnaudų ir dinamikos. Nei per mažai, nei per daug, tačiau vieną ryškų pranašumą jis turi. Palyginus su analogais (šie motorai kurti kartu su „Daimler“), kurie yra montuojami „Mercedes-Benz“ modeliuose, prancūziškame krosoveryje jis veikia tyliau, švelniau ir tolygiau. O ir apetitas degalams iki 0,5 litro mažesnis 100 kilometrų.
„Renault“ akivaizdžią pažangą variklių departamente demonstruoja nuo pat 2010-ųjų, kai laiko patikrintus motorus pakeitė visapusiškai modernesniais agregatais. Ne visi iš jų buvo verti pagyrų, bet užsimerkti prieš tokią pažangą yra labai sunku. Koją šiam motorui kiša „Getrag“ specialistų sukurta, dvigubą sankabą turinti transmisija. Jai, regis, buvo skirta užduotis sukurti atpalaiduojančio ir ramaus automobilio charakterį, nes pavarų perdavimo skaičiai pakankamai ilgi, o pavarų perjungimo procesas nė iš tolo neprimena „DSG“ miklumo. Visgi, palikus ją ramybėje ir tiesiog pagavus jos diktuojamą ritmą, įsijauti į prancūziškiems automobiliams būdingą vairavimo manierą. Po truputėlį, neskubant, bet ir nebandant perspjauti ką tik avarinę situaciją sukėlusio „Toyota Prius“ vairuotojo.
Kelionės pabaigoje kompiuteris rodė 5,7 l/100 km degalų sąnaudas. Keliaujant į Suomiją bendraplatformio „Clio“ sąnaudos buvo 0,6 l mažesnės, o jei būtume daugiau važiavę greitkeliais ar kalnais kaip kad prieš metus Rumunijoje su didesniu „Renault Kadjar“, jos neabejotinai būtų maždaug puslitriu didesnės. Tad benzino sąnaudos buvo tikrai priimtinos, įvertinant, kad variklis yra pakankamai galingas, ir, atitinkamai, užtikrina gerą šios klasės automobiliui dinamiką (0-100 km/val. per 9,2 s.).
Automobilio pakaba suderinta komfortiškai, garso izoliacijai priekaištų nėra - tai išbandyta tiek toli gražu neidealios kokybės Latvijos keliuose, tiek ir važinėjant žvyrkeliais, kurių mūsų maršrute buvo nemažai. Ir, vertinant važiavimo blogais keliais savybes ir palyginti su klasės konkurentu „Peugeot 2008“, „Renault“ pakaba veikia tyliau, o vairo sistemos nustatymai labiau patiks vertinantiems ramų, o ne „aštrų“ važiavimą. Tad, kaip ir kalbant apie išvaizdą, šie du prancūziški SUV skiriasi savo charakteriu - „liūtas“ yra ryškesnis ir sportiškesnis, „Captur“ - labiau klasikinis ir komfortiškas automobilis.
Įveikus pirmuosius kilometrus pasijaučia, jog automobilis, struktūriškai, tapo standesnis. Važiuojant skirtingais kelio paviršiais nebejausite nemalonių virpesių, be kurių kai kurie analogai tiesiog negali apsieiti. Puikiai žinome, jog prancūziškų mašinų konstruktoriai yra linkę skirti prioritetą komfortui, bet šį kartą „Renault“ pranoko patys save. Naudodamas pakankamai elementarią, bet laiko patikrintą pakabos sistemą, „Renault“ keliu rieda sklandžiau, maloniau, su mažytėmis užuominomis į dinamiškumą. Žinoma, mes komforto vardan paaukotume šauniai atrodančius 18 colių skersmens ratlankius, bet net ir su jais „Captur“ įvairiais keliais rieda pagal gerokai aukštesnės klasės automobilių standartus.
Vietoje besaikio noro įtikinti statistinį vairuotoją, jog dantis barškėti verčianti pakaba yra teigiama savybė, „Renault“ vadovai padarė išvadą, jog ne „Porsche 911“ lygio dinamika ar „Ford Focus RS“ pasiutimas yra esminė priežastis, dėl ko žmonės perka šios klasės mašinas. Niekam tai nerūpi. Eilinis vairuotojas nori patogios sėdynės, geros garso izoliacijos ir užtikrintumo, jog posūkyje ar greitkelyje ratuotis neapvirstų kaip valtis. Būtent tai „Renault Captur“ ir siūlo - savybes, kuriomis norisi džiaugtis kasdieniškose situacijose, o ne išgalvotuose pasaulio kampeliuose, kur dominuoja benzino ir alyvos kokteiliai, o desertui sudraskomi du padangų komplektai.
Praktiniai Aspektai ir Eksploatacija
Didelė automobilio prošvaisa - tai ne tik mados reikalas, nedaug ką bendro turintis su bekele (visi modeliai turi tik priekinių ratų pavarą), tačiau dėl aukštesnės sėdėjimo padėties į automobilį lengviau įsėsti ir išlipti, įsodinti ir iškelti vaiką iš jo saugos kėdutės. Dar kitiems tiesiog patinka sėdėti aukščiau - tiek dėl geresnio matomumo, tiek psichologiškai jaučiantis saugiau.
„Captur“ modifikacijų piramidės dugne esanti versija su 1 litro, 3 cilindrų varikliu, kainuoja 16 323 eurus. Nei labai daug, nei labai mažai. Vis dėlto, mes rekomenduotume iškart jį apeiti ir pasirinkti 130 arklio galių išvystančią jėgainę. 1 litro variklis tinka mažesniam ir lengvesniam „Clio“, tačiau „Capture“ jis justi kaip nuo kojų nuvarytas arklys, niekada neturintis laiko atsikvėpti.
Jeigu nesate išrankus vairuotojas, būsite pilnai patenkinti „Intens“ įrangos lygiu, nes jame gaunate „LED“ priekinius žibintus, kelio ženklų atpažinimo sistemą, oro kondicionierių, eismo juostos palaikymo sistemą, automatinę automobilio stabdymo sistemą ir dar šūsnį privalumų. Papildomos įrangos kataloge tiesiog pažymėkite „City Plus“ paketą (papildomai gausite atstumo jutiklius priekyje ir galinę vaizdo kamerą) kainuojantį 363 eurus, „Multimedija Bose“ paketą (gausite navigaciją, šauniai skambančią „Bose“ garso sistemą“ ir kelias „USB“ jungtis) už 605 eurus ir „Winter Plus“ paketą (gausite šildomas priekines sėdynes, šildomą vairą ir šildomą priekinį langą) už 436 eurus. Visa kita - tik papildomų įgeidžių patenkinimas, tad jeigu elgsitės racionaliai, vadybininko atsiųstame pasiūlyme matysite maždaug 23 tūkst. eurus siekiančią sumą.
Jeigu esate progresyvus ir naujovių ištroškęs vairuotojas, tuomet būtinai pažvelkite į hibridinę pavarą turinčią „Renault Captur“ versiją, kuri Lietuvoje kainuoja nuo 29 560 eurų. Suma - nemaža, bet iškart turėtumėte prisiminti, jog hibridinė versija Lietuvoje siūloma su aukščiausiu įrangos lygiu, tad iškart gausite nemažai priedų, už kuriuos „Toyota“ ar „Nissan“ atstovybėje reikėtų sumokėti papildomai. Pavyzdžiui, navigacijos sistemą ar beraktę automobilio atrakinimo, užrakinimo ir užvedimo sistemą.
Visų ratų pavara, išvaizda, geras klirensas, dinamika jau nuo mažo greičio. Tai, kas svarbiausia ir šis automobilis tai turi. Tačiau po garantijos pabaigos hidraulinis vairo stiprintuvas pasirodė nepatikimas, iškart pasibaigus garantijai pradėjo tekėti variklio ir karterio tarpinė. Matyt garantija padaryta nebereikalo. Įdomu kodėl 1,6 variklis turi elektrinį vairo stiprintuvą, kuris neturi tokių problemų ir kuris leidžia daug lengviau valdyti automobilį ypač miesto salygom, o pas mane variklis turi hidraulinį vairo stiprintuvą. Juk taip tik apsunkini gamybą, nesuprantu šito. Tačiau apskritai automobilis yra geras, su juo galite prasivažiuoti ir per purvus jeigu pas jus bus visi varomi ratai. Anksčiau su jokiu automobiliu nebuvau patyręs tokio užtikrintumo važiuojant miško keliais arba į sodą per pažliugusią žemę.
Stilingas krosoveris, pasižymintis dideliu pravažiavimu įvairiais keliais - nei per sniegą nei per šlapdribą nestrigo per visus 2 eksploatavimo metus. O sniego pernai juk turėjome nemažai. Labai didelė prošvaisa - net 204 milimetrai priekyje, 300 mm centre, po galiniu buferiu ir dar daugiau. Užmiestyje automobilis važiuoja žvaliai nepaisant didelio svorio. Žiemą be kitko stabilumo sistema pasirodė labai gerai. Man vairuotojui turinčiam neįspūdingą žiemos vairavimo patirtį ji labai padėjo. Be to automobilyje montuojamas patikimas, laiko patikrintas Nissan N4M variklis.
Pirktas 2015 metų vasarą, Italijoje iš vieno vyro. Rida buvo 16,000km taigi kaina sudarė 11,000 EUR, pamaniau nebloga kaina, kadangi pas mus Lietuvoje ji kainavo apie 20k EUR tad nusipirkau. Juk Ji kainavo tik 11k EUR!! Niekada nerašau tokių išsamių atsiliepimų, bet kadangi mašina yra nuo nulio mano rankose, nusprendžiau parašyti, nes Yra ką pasakyti (2 metų intensyvaus naujo automobilio eksploatavimo, 64 000 km. Rida). Pasirinkau su priekiniais varomais ratais maksimalios komplektacijos Style su 1,6 varikliu ir x-tronic variatoriumi. Dabar (2019 m. gegužės mėn. vidurys) 65 000 km kilometražas. Apskritai, automobilis tinka man. Ne blogai atlieka ekonomiško negreito judėjimo funkcijas su pakankamu komfortu (išskyrus sėdynes, kaip paaiškėjo). Visos savybės yra vidutinio, neblogo lygio (nei mažai, bet ir nedaug).
1 - Variklis. 1,6 litrų (Nissan) nėra triukšmingas, įprastas atmosferinis. Sąnaudos užmiestyje 5.7-7-8.5 l. / 100 km. (vidutinis greitis atitinkamai 80-110-140 km / h). Sąnaudos mieste 8-12-16 l. / 100 km. (vidutinis greitis atitinkamai 60-15-5 km / h). Paprastai pas man gaunasi sąnaudos 7, o mieste - 12 (sąnaudų duomenys paimti iš borto kompiuterio). Tai gana neblogai. Variklis traukia neblogai, bet normaliai paspausti su 1,6 litro nelabai išeina. Kad tepalai dingsta, nepastebėjau.
2 - Variatorius. Veikia minkštai ir sklandžiai, iš vietos šiek tiek smarkokai rauna (reikia priprasti). Variatoriaus suderinamumas su varikliu yra gana neblogas. Tikras malonumas lenkti autostradoje: spaudi gazą iki dugno ir automobilis tolygiai ir gana staigiai greitėja. Yra 6 bėgiai pseudo rankiniu rėžimu (galima pažaisti „ale perjungi bėgius“) ir 8 - automatiniu režimu (bėgių persijungimas yra vos jaučiamas). Turbūt visą tai dėl taupymo. Daugiau informacijos apie tai pilna internete. Be to, variatoriai garsėja savo neilgaamžiškumu (100-120 tūkst. ir reikia keisti), todėl su variatoriumi reikia elgtis kuo švelniau (staigūs judesiai ir staigūs sustojimai yra nerkomenduojami, taip pat negalima prasikasti). Ir čia kyla klausimas dėl skysčio pakeitimo, bet manual'e nieko nėra apie tai. Mano 65 000 km.
3 - Pakaba. Kieta. Bet manau, kad tai geriau nei minkšta. Trasoje stovi gerai, posūkiuose laikosi taip pat gerai. Valdymas yra visai neblogas (geriau nei Hyundai Elantra sedanas). Pravažiavus 40 000 teko daryti ratų suvedimą: kairysis ratas normaliai, dešinys - šiek tiek nukrypęs apie 1 laipsnį.
4 - Salonas. Dydis, kaip ir įprastame sedane. Vietos nėra daug, tačiau 4 žmonės telpa normaliai. Pats esu (182 cm ūgio) ir telpu be jokių problemų, dar yra vietos kojoms už manęs. Bagažinė yra gana erdvi (beje, ji yra didesnė nei su visais varomais ratais). Kartą turėjau pervežti 2 m aukščio spintą ir 0,6 m pločio ir 0,4 m gylio. Užlenkiau galines sėdynes, įkišau spintą ir uždariau bagažinę ir nuvažiavau.
5 - Matomumas yra prastokas. Priekiniai balkiai yra labai platūs.
6 - Klimato kontrolė veikia normaliai (1 laipsnio žingsniu, daugiau ar mažiau). Tik žiemą, ilgą laiką dirbant automatiniu režimu, kojos pradeda degti, nes visas oro srautas yra į kojas. Vasarą skundų nėra. Tik dar nepatinka, kad automatiniu režimu, kai temperatūra viršija 0, oro kondicionierius yra priverstinai įjungtas. Jei išjungi oro kondicionierių, automatinis režimas išsijungia. Bet kodėl veikia oro kondicionierius (oras džiūsta ir 1,6 variklis praranda galią), kai lauke yra 5-10 laipsnių? Gal visiškai įmanoma atvėsti saloną oru iš lauko?
7 - Garso izoliacija - normali. Renault Megane 2 tikrai buvo geresnė (keletą mėnesių teko pavažinėt šiuo automobiliu), tačiau 100 km / h greičiu, visai įmanoma tyliai kalbėti ir girdėti vienas kitą. Plastikas yra kietas ir kartais šiek tiek girgžda. Na, man pasitaikė tokia komplektacija, kad kairiųjų galinių durų plastikas truputį barška (kai muzika groja garsiai).
8 - Kėbulas. Greitai išsiterlioja. Iš po priekinių ratų purvas iš karto aptaško durų rankenas, galinio vaizdo veidrodžius ir stiklą. Arba tenka važiuoti purvinam arba reikia nuolat nuvalyti. Rūdžių nematyti niekur (net ir ant kapoto akmenukų įdaužose), matyt, metalas yra cinkuotas. Durys sunkiau užsidaro, žiemą nei vasarą.
9 - Magnetola veikia gerai, muzika groja ir telefono pokalbiai veikia per Bluetooth, kamera irgi veikia. Užvedus automobilį, tenka ilgai laukti kol užsikraus magnetola. Žiemą, esant žemesnei nei -25 ° C temperatūrai, ji visai neįsijungia -))).
10 - Ergonomika ... keista ir nepatogi (man asmeniškai). Jei kruizo kontrolė ir eko režimas nenaudojami kurį laiką, tuos mygtukus galima pamiršti, nes dėl kažkokios priežasties jie yra po rankiniu stabdžiu -). Man asmeniškai didžiausia problema yra nepatogios sėdynės (minkštos, be jokių atramų) ir nėra vairo reguliavimo į save ir nuo savęs.
11 - Aptarnavimo išlaidos. Per 64 000 km. niekas nesugedo, išskyrus suplanuotą aptarnavimą.
Buvau issinuomojes sita masiniuka atostogoms Ispanijoje, dviem savaitems. Vaziuodavau kasdien, todel galiu teigti, kad ispudziai ,per ta laika, susiformavo gan oblektyvus. Megavausi benzininiu varikliu ir mechanine pavaru deze, kubaturos nzn, bet turetu buti 0,9, turbut...... arba 1,2, na nzn, bet toks varikliukas kalnuotai, ar net kalvotai vietovei akivaizdziai per silpnas. Zodziu , jokio vaziavimo malonumo. Virsijus 100 km/h pradeda nejaukiai siubuoti ant kelio nelygumu, o staigesniame posukyje stengiasi apsiversti........ Ir cia tik pagrindiniai, nesuderinami su ,, gyvybe,, minusai. - Labai zema centrine panele ir pavaru svirtis...... nematau jokios logikos tokiame isdestyme. - Nera porankio !!!!!!! - Duru atrakinimo mygtukas nejautrus paspaudimui, nemalonu juo naudotis. Apibendrinant - Masiniukas skirtas maltis lygumu mieste, nedideliais atstumais (kad nepavargti)
Masina nuvaziavus tik 8000 m, bet jau dege padangu slegio lempute, nors padangos buvo ok. 1,2L benzinas, automatas. Modelis iki 2017 birželio (senesnis). Automobilis gana erdvus, galinėje sėdynėje vietos pilnai pakanka suaugusiam, kojos nesiremia į priekines sėdynes, galva nesiekia stogo. Tiesa, kiek statokas galinės sėdynės atlošas, kai kam gali netikti, t.y. varginti ilgesnėje kelionėje. Priekinės sėdynės patogios, nevargina, bet neturi nugaros išlinkimo korekcijos, tai gali sukelti kažkokių nepatogumų aukštesniems ar labai mažo ūgio žmonėms (man tinka idealiai, ūgis 177cm). Nustebino gera garso izoliacija. Gerai stovi kelyje, stabilus, gal tik kiek labiau supasi rajoniniuose, nelabai lygiuose keliuose. Važiuoklė nekieta, ko irgi nesitikėjau iš tokios mašinos. Vidaus apdaila galėtų būti iš geresnių medžiagų, bet tai jau pataisyta atnaujintame modelyje. Niekas nebarška, negirgžda. Puiki, didelė pirštinių dėtuvė (ištraukiamas stalčius, kokie 8l). Automatinė dėžė turi nedidelį vėlinimą, jaučiamą mieste, bet užmiestyje to nelieka. Nervina Start&Stop sistema, nežinau kam šitas išradimas, bet nusibosta, kai kiekvieną sustojus užgęsta variklis. Patogus valdymo prietaisų, mygtukų išdėstymas, viskas lengvai pasiekiama. Stebėtinai gerai veikianti laisvų rankų įranga. Remonto ir eksploatacijos kaštų nežinau, auto dar naujas, nieko nekeičiau, pirmos patikros laikas dar neatėjo, todėl negaliu tinkamai įvertinti patikimumo. Nuvertėjimą galima pasitikrinti auto pardavimo tinklapiuose, pilnos komplektacijos naujas Lietuvoje kainuoja apie 17-19k€, o trijų metų senumo ir padorios ridos (iki 60k) tokios komplektacijos mašinų kaina prasideda maždaug nuo 12-13k€ Lietuvoje ir maždaug nuo 13,5k€ Vokietijoje. Manau toks mažas vertės praradimas laikinas, nes dabar šie auto "ant bangos".
Kas taps „Lietuvos metų automobiliu 2021” paaiškės jau šį penktadienį, lapkričio 27 dieną. Tai pat bus išrinkti įvairių nominacijų laimėtojai, tarp kurių „Metų miesto visureigiu“ pretenduoja tapti ir „Renault Captur E-TECH Plug-In Hybrid“. Konkurso finalą penktadienio vakarą transliuos 15min GAZAS. Transliacijos metu bus paskelbtas ir TAUTOS AUTOMOBILIS.
Renault Captur Hybrid: Why is the Engine So Loud?!
Pravartu žinoti Renault Captur 130 EDC IntensIlgis (mm)4227Plotis (mm)1797Aukštis (mm)1585Ratų bazės ilgis (mm)2639Kėbulo prošvaisa (mm)174 cmAutomobilio svoris (kg)1259 kgApsisukimo spindulys (m)11Oro pasipriešinimo koeficientas (Cd)-
Pravartu žinoti Renault Captur 130 EDC IntensBagažinės tūris (l)422 - 1275Maksimali leistina apkrova (kg)557 kgMaksimali stogo apkrova (kg)80 kg Maksimali leistinas automobilio svoris (kg)1816 kgTriukšmo lygis važiuojant 80 ir 120 km/val. greičiu (dBA)67/ 70
Pravartu žinoti Renault Captur 130 EDC IntensVariklio tūris / Cilindrų skaičius1,3 litro / 4 cilindrųVariklio galia / Sukimo momentas130 AG (5000 aps/min.) / 240 Nm (1600 aps/min.)Pavarų dėžės tipas7 laipsnių, automatinė0 - 100 km/val. (gamintojo/mūsų užfiksuotas laikas)9,6 / 9,9 sekundės60 - 100 km/val.
Pravartu žinoti Renault Captur TCe 130 IntensPigiausio modelio kaina16 323 eurBandyto modelio kaina24 667 eurGarantinis laikotarpis5 metų / 100 000Preliminari išliekamoji vertė po 5 metų / 100 000 km-Planinių aptarnavim...
Pravartu žinoti Renault Captur 130 EDC IntensSvorio paskirstymas tarp ašių-Automobilio komponuotėPriekiniai varomieji rataiPakabos konstrukcija ( Priekyje / Gale )Priekyje - „MacPherson“, gale - sukamoji sijaStabdžių sistema280 mm stabdžių diskai priekyje ir būgniniai mm stabdžių diskai galePadangų išmatavimai bandytame modelyje215/55 R18
Visuotinės automobilių brangimo tendencijos neišvengė nei vienas gamintojas. Vieni naujo modelio kainą pakelia keliais tūkstančiais, kiti - keliais šimtais. Tuo tarpu „Renault“ patenka kažkur per vidurį, į pilkąją zoną. Žvelgiant į sausus skaičius, antroji „Renault Captur“ karta, palyginus su prieš tai gaminta, pabrango maždaug 2000 eurų, o tai - nėra labai didelė suma. Ypač atsižvelgiant į tai, kad automobilis tapo didesnis, turintis gerokai šauniau veikiančius variklius, o kokybine prasme spardo „Seat Arona“ ar „Hyundai Kona“ tiesiai į sėdimąją. Tad kokios sumos reikėtų norint į savo kiemą atsivaryti šitą prancūzaitį?
Jei tęsti šių dviejų modelių palyginimą, tai dar atkreipčiau dėmesį, kad „Peugeot“ gali būti varomas vien tik elektra, o „Renault“ siūlomas su iš tinklo įkraunama hibridine pavara ir vien tik elektra nuvažiuoti pavyks maždaug 40 kilometrų. Aišku, hibridinio modelio kaina mažesnė (atitinkamai 29 560 ir 33 300 eurų), o įprastos „Captur“ versijos kainos prasideda nuo 16 323 eurų.
Daugiau apie kelionę su nauju „Renault Captur“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
tags: #reno #captur #atsiliepimai