Robertas Kuncaitis, gimęs 1964 m. sausio 9 d., yra žinomas krepšinio specialistas, kurio karjera ir gyvenimo kelias neatsiejamai susiję su šia sporto šaka. Jo patirtis apima žaidėjo, trenerio asistento ir vyriausiojo trenerio vaidmenis įvairiuose Lietuvos ir užsienio klubuose.
Krepšinio kelionę R. Kuncaitis pradėjo dar jaunystėje. 1985 m. jis pradėjo rungtyniauti gimtojoje „Šilutės“ ekipoje. Vėliau, kai klubas dėl finansinių sunkumų turėjo atsisveikinti su LKL, jis ėmėsi savarankiško komandos treniravimo.
Jo, kaip trenerio asistento, karjera įgavo pagreitį 2004 m., kai Kęstutis Kemzūra pakvietė jį prisijungti prie Vilniaus „Lietuvos ryto“. Po pusmečio darbo sostinės klube, R. Kuncaitis perėmė vyriausiojo trenerio pareigas Klaipėdos „Neptūne“. Šiame klube jis pasirašė dvejų metų sutartį 2010 m. lapkričio 13 d.
Nuo 2008-2009 m. sezone R. Kuncaitis dirbo Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentu. 2005 m. jis vėl grįžo į „Lietuvos rytą“, siekdamas pajusti Eurolygos komandų lygį ir patirti visą rungtynių įkarštį bei atsakomybę, priimant lemiamus sprendimus. Jis suprato, kad likdamas tik asistentu „Lietuvos ryte“, galėtų „užmigti“.
Apie galimybę grįžti į Klaipėdos „Neptūną“ R. Kuncaitis kalbėjo atsargiai: „Niekada nesakyk niekada“. Po paskutinių pralaimėjimų „Nevėžiui“, „Alytui“, „Sakalams“ jis jautėsi nesėkmingai ir svarstė situaciją. „Šiaulių“ komandos krepšininkai, vertindami jo darbą, bandė jį įkalbinti pasilikti, o ekipos lyderis Donatas Zavackas palaikė jį sunkiais momentais.
R. Kuncaitis paliko Šiaulių miestą ir grįžo į gimtąją Šilutę. Jo gyvenimo kelyje pasitaikė ir skaudžių likimo smūgių. Prieš kelerius metus jis su šeima pateko į autokatastrofą. „Visi buvome sužaloti, tačiau Dievas pasirinko mano žmoną Sonatą“, - pasakojo R. Kuncaitis. Ši nelaimė pakeitė jo požiūrį į gyvenimą ir vertybes. Jis iki šiol peržiūri tą „kraupų filmą galvoje“ ir svarsto, ar buvo galima išvengti tragedijos.
Vis dėlto, tikėjimas padėjo jam išgyventi praradimą ir suteikė stiprybės. Jis tikisi, kad „vis tiek dar kada nors susitiks su žmona“.
Nuo 2010 m. lapkričio 13 d. jis pasirašė dvejų metų sutartį su Klaipėdos „Neptūno“ klubu. R. Kuncaitis yra našlys, auginantis du sūnus - 18-metį Martyną ir 12-metį Arnoldą. Jis nori kuo daugiau laiko praleisti su šeima.
Be krepšinio trenerio amato, jaunystėje R. Kuncaitis aštuonerius metus dirbo pradinių klasių mokytoju Juknaičiuose. „Tais laikais reikėjo dirbti iki 28 metų, kad nepakviestų į tarybinę armiją“, - prisimena jis. Šis laikotarpis buvo „ypač įdomus“, o vaikai, anot jo, buvo labai atviri ir nuoširdūs.
R. Kuncaitis save laiko „spalvinga ir nuoširdžia asmenybe“. Jis tiki, kad ateityje Klaipėdoje bus sukurta gera komanda su pakankamu biudžetu ir ambicijomis. Jo pagrindinis tikslas su jauna komanda - „nustebinti visuomenę“.
Jis dažnai savęs klausia, kodėl pasirinko tokį sunkų darbą, tačiau pripažįsta, kad be krepšinio ir aikštelės „jaučiasi nekaip“, nes jam „normaliam gyvenimui reikalingos emocijos ir adrenalinas“.
Trenerio darbas reikalauja daug nervų, tačiau R. Kuncaitis emocijas išlieja rungtynių metu, nes „nėra tas, kuris jas kaupia savyje“ ir „šaukia“.
Jis laiko savo krepšininkus „vaikais“ ir, kaip ir kiekvienoje šeimoje, „būna visko: ir klauso, ir neklauso, ir myli, ir neapkenčia“.
Susipažinkite su Robertu Kuna, aktoriumi, kuris Kazachstano veiksmo filmų industriją iškėlė į pasaulio sceną.
Žvelgiant į jo karjerą ir gyvenimo patirtis, akivaizdu, kad Robertas Kuncaitis yra žmogus, kuris ne tik siekia pergalių krepšinio aikštelėje, bet ir sugeba atlaikyti didelius asmeninio gyvenimo išbandymus, išlaikydamas tikėjimą ir viltį.