Rūkymas daugiabučių namų bendrose erdvėse, ypač balkonuose, terasose ir lodžijose, jau kurį laiką kelia diskusijas ir tampa daugelio gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioję įstatymo pakeitimai reglamentuoja šią sritį, tačiau praktikoje kyla įvairių iššūkių tiek gyventojams, tiek savivaldybių institucijoms.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra draudžiama rūkyti: bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse bei daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Kada draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose?
Rūkyti draudžiama šiais atvejais:
- Bendrosiose patalpose - laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, palėpėse, virtuvėse, bendruose tualetuose;
- Buto patalpose, priklausančiose skirtingiems savininkams (pvz., bendrai voniai ar koridoriui);
- Privačiuose balkonuose, terasose ir lodžijose, jei bent vienas gyventojas pareiškia prieštaravimą.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai įtvirtino papildomas ribas, kad tabako dūmai nepatektų į kitų gyventojų patalpas.
Kas gali pateikti prieštaravimą dėl rūkymo?
Prieštaravimą dėl rūkymo gali pateikti:
- Buto ar patalpų savininkas;
- Gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą daugiabutyje;
- Nuomininkas, kuris gyvena name, bet nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (draudimas galios tik 6 mėnesius, jei per tą laiką deklaracija nepateikiama).
Prieštaravimas teikiamas savivaldybei elektronine forma, el. paštu ar paštu. Pavyzdžiui, Vilniuje jis siunčiamas adresu Konstitucijos pr. 3 arba el. paštu.
Gavus bent vieno daugiabučio namo gyventojo prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, draudžiama rūkyti. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prieštaravimo užregistravimo institucijoje dienos ir įsigalioja įsakyme nustatytą datą, kuri negali būti ankstesnė nei 15 darbo dienų nuo įsakymo priėmimo dienos.
Uždraudus rūkyti daugiabučio namo balkonuose, terasose ar lodžijose, administratoriui ar bendrijai tenka pareiga informuoti gyventojus ir pasirūpinti draudimo įgyvendinimu. Tai apima informacinių ženklų įrengimą, techninę priežiūrą bei pastato bendrosios tvarkos užtikrinimą.
Kokios baudos gresia už rūkymą balkonuose?
Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai - nuo 50 iki 90 eurų.
Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai - nuo 60 iki 120 eurų.
Pagal įstatymą, buto savininkas ar nuomininkas, rūkantis savo patalpose, privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų butus. Nepavykus to užtikrinti, gali būti taikoma atsakomybė.
Kaip įrodyti pažeidimą ir kokie apribojimai?
Nubausti nėra paprasta - reikia ne tik vaizdinės medžiagos. Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius paminėjo, kad asmenys policijai ar savivaldybės administracijai pranešti apie draudimo rūkyti pažeidimus gali tik tame daugiabutyje, kuriame jie patys yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo faktą ir aplinkybes daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje: „Pateikti objektyvius duomenis paprastai būna sudėtinga, kadangi įrodyti administracinės teisės nusižengimą reikia pateikiant atitinkamus įrodymus, kurie turi būti surinkti įstatyme numatytu būdu, t. y. teisėtai. Tokie duomenys gali būti nuotrauka, vaizdo įrašas, ne vieno liudytojo parodymai, paties pažeidėjo prisipažinimas ir pan.“
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas dar pridūrė, kad balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo nuotraukose ar vaizdo įrašuose turi būti aiškiai matomas.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pastebi, kad asmenys dažnai neužfiksuoja vykdomo pažeidimo, nenori ar paprasčiausiai negali nurodyti buto, kurio balkone rūkoma, apie rūkymą nori pranešti anonimiškai.
Rūkyti leidžiama tik savo bute, tačiau privaloma užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kaimynų patalpas. Rūkyti lauke, daugiabučio kieme ar šalia pastato teisės aktai nedraudžia.
Diskusijos dėl 50+1 iniciatyvos
Kai kurie politikai, pavyzdžiui, Seimo narys Julius Sabatauskas, mano, kad dabartinė tvarka, kai užtenka vieno gyventojo prieštaravimo, yra „nedemokratiška“ ir siūlo taikyti 50+1 iniciatyvos taisyklę, kai sprendimą palaiko daugiau nei pusė namo gyventojų.
„Tai 50 plius vieno procento iniciatyva, kur reiktų surinkti, ji iš principo yra labai sunkiai įgyvendinama arba tam tikrais atvejais praktiškai neįgyvendinama. Todėl mūsų nuomone, įrodinėti savo tiesą turėtų tas, kuris propaguoja žalingus įpročius“, - LRT RADIJUI sakė A. „Visos daugiabučių bendrosios erdvės turėtų būti pripažįstamos nerūkymo zonomis ir jeigu žmogus nori rūkyti arba jeigu name yra kritinė masė žmonių, kurie yra rūkantys, tai jie susirenka tą 50 plius vieną balsą. (...) Mūsų įstatymo projektą inicijavo ta pataisa Juliaus Sabatausko, kad siekiama padaryti, kad ta nuostata praktikoje būtų labai sunku įgyvendinti“, - teigė Darbo partijos pirmininkas.
Tačiau kiti atstovai, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis, teigia, kad dabartinė tvarka sukelia didelę administracinę naštą ir siūlo Seimui apsispręsti - drausti rūkymą balkonuose ar ne.
Šiauliai: Rūkymo draudimas balkonuose
Vis tik, nepaisant diskusijų, galiojanti tvarka numato, kad pakanka vieno gyventojo prieštaravimo, jog balkone būtų uždrausta rūkyti.