Jeigu rankose laikote naujus dėvėto automobilio raktelius, įsitikinkite, ar tikrai padarėte vieną svarbiausių žingsnių. Tai yra, ar patikrinote saugos diržus. Kaip patikrinti saugos diržus prieš įsigyjant automobilį papasakos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Vairuotojai dažniausiai mato tik išorinę diržo dalį, bet kaip reikėtų patikrinti, ar saugos diržas tinkamas, geras? „Iš tiesų absoliučia dauguma atvejų ir kontrolieriai mato tik išorinę diržo dalį. Saugos diržo patikra, aprašyta techniniuose reikalavimuose, yra vizuali. Iš principo reikia patikrinti tris dalykus. Pirma, pažiūrėti, ar sagtis yra tvarkinga, antra, ar diržas fiksuojasi, ir trečia, ar ištrauktas ir paleistas jis susitraukia atgal į pirminę padėtį. Aišku, būtinai reikia įkišti diržą ir į sagties lizdą ir pažiūrėti, ar pati sagtis veikia. Gal sagties lizde yra įkritusi moneta, savaržėlė ar kokia šiukšlė, neleidžianti diržui užsifiksuoti“, - įspėjo R. Gabartas.
Jis atsakė ir į tai, ar jeigu diržas yra nusidėvėjęs, apiplyšęs, jį reikėtų keisti, ar jis yra nesaugus. „Manau, kad taip, reikėtų keisti. Priklausomai nuo to, koks yra to diržo nusidėvėjimo, sudriskimo lygis. Jei nesate tikri, reikėtų, kad diržus apžiūrėtų išmanantys žmonės, serviso meistrai, pakonsultuotų. Bet tai nėra smulkmena. Jei diržas neatlaiko ar diržo sagtis užstringa tokiu momentu, kai, pavyzdžiui, automobilis užsidega ar įkrintate į vandenį, tai tikrai nejuokinga. Diržai - viena iš gyvybiškai svarbių automobilio sistemos dalių“, - pabrėžė ekspertas.
Netinkamas diržas gali išduoti ir dar vieną aspektą - netinkamas saugos pagalves. Tai - visa visuma? „Taip. Nepaprastai svarbu, kad abu mechanizmai veiktų tinkamai. Tiesa, visiškai tiesioginės sąsajos nėra, nes oro pagalvės atlieka vieną funkciją, diržai kitą. Diržo funkcija visgi tiesiogiai svarbesnė“, - sakė R. Gabartas.
Kai kurie vairuotojai mėgsta atsipalaiduoti, įsipatoginti. Ar galima sau pakenkti, jei turite saugų diržą, tačiau sėdite ir elgiatės nesaugiai? „Be abejonės, galima. Tai, ar diržas prisegtas teisingai, tiesiogiai susiję su tuo, kokios būtų pasekmės patekus į eismo įvykį. Tarkime, jeigu diržas eina per kaklą, pernelyg aukštai, arba ne per juosmenį, o per pilvo ertmę... Tada yra didelė rizika, kad avarijos metu bus pažeisti vidaus organai. Arba kad avarijos metu žmogus išslys iš saugios padėties ir susilaužys kojas. Tai - ne smulkmenos, o pavojingi dalykai. Primygtinai rekomenduočiau internete paieškoti vaizdinės informacijos, kaip taisyklingai atsisėsti ir užsisegti diržą. Netaisiklingai sėdėdamas iš principo gali sukelti sau pavojų“, - teigė ekspertas.
Būklės patikra perkant naudotą automobilį yra itin svarbi, nes daugelis vairuotojų nesuvokia, kad svarbu užsisegti galinius saugos diržus net ir tada, kai gale niekas nesėdi. Šis mažas įprotis gali išgelbėti gyvybes ir išvengti rimtų automobilio pažeidimų. Nors dauguma žmonių priekyje visada prisisegia saugos diržus, galiniai saugos diržai dažnai lieka laisvi. Tačiau ADAC atlikti susidūrimo bandymai parodė, kad net ir neužimta galinė sėdynė gali kelti pavojų, jei ji nėra pritvirtinta. Kai galiniai saugos diržai pritvirtinti, atlošas išlieka tvirtas ir sugeria dalį smūgio energijos. Remiantis Europos transporto saugumo tarybos (ETSC) ir Lenkijos Kelių eismo saugumo observatorijos ITS duomenimis, galinių saugos diržų prisegimas sukuria papildomą atramos tašką, kuris padeda tolygiau paskirstyti smūgio jėgas. Neprisegtų saugos diržų ar nepritvirtinto bagažo palikimas gali turėti rimtų pasekmių. „Dramblio efektas“, kurį aprašė Ispanijos RACE organizacija, reiškia, kaip laisvas krovinys avarijos metu tampa mirtinu sviediniu.
Šiuolaikiniuose automobiliuose saugos sistemos sukurtos taip, kad geriausiai veiktų, kai visi saugos diržai yra įjungti. Kokia jūsų nuomonė? Ar prisisegate galinius saugos diržus net tada, kai galinės sėdynės tuščios?
Saugos diržų svarba ir pasekmės juos ignoruojant
Traukuliai, sutrikusi rega, klausa, neįgalumas ar net mirtis. Skamba kaip baisios ligos pasekmės? Visai ne. Ši puokštė bėdų gali ištikti tiesiog neprisisegus saugos diržo.
„Saugos diržai lietuviams nereikalingi!“ Tokios skambios antraštės verčia susimąstyti - negi iš tikrųjų? Kuo vairuotojams nepatrauklus šis jų gyvybę saugantis įtaisas? Nepatogu, veržia ar užmiršta užsisegti? Bet apie viską iš pradžių. Pirmieji saugos diržai dar praėjusio amžiaus pradžioje atsirado lėktuvuose. „1958 metais serijiniuose automobiliuose dvitaškius saugos diržus pirmasis panaudojo „Saab“. Ir tik metais vėliau „Volvo“ panaudojo tritaškius, t.y. Ankstesnio modelio saugos diržus, be abejo, mena senųjų rusiškų automobilių vairuotojai. „Jis turi dar vadinamą senos konstrukcijos diržą. Kiekvieną kartą atsisėdus jį reikėtų susireguliuoti“, - sako E. Tad nors senieji automobiliai daug kam kelia nostalgiją, buvusių saugos diržų, matyt, tikrai nepasigendama. Šiuolaikinėse transporto priemonėse šių įtaisų reguliuoti nebereikia.
Tiems, kurie į saugos diržus vis dar žiūri pro pirštus, - nuogi faktai. Įrodyta, kad avarijos momentu diržai prispaudžia bei sulaiko vairuotoją ir keleivius automobilyje. O tai ypač svarbu, kai automobilis apvirsta. Įrodyta ir tai, kad saugos diržai 3-4 kartus sumažina mirtinos traumos tikimybę. „Važiuojant 50 km/h greičiu ir esant priešpriešiniam susidūrimui, žmogaus kūnas gali įgyti masę, artimą vienai tonai. Natūralu, kad žmogaus raumenys nepajėgūs suvaldyti tokios apkrovos. Be to, yra netikėtumo efektas. Taigi neužsisegus saugos diržo tokia mase veikiamas kūnas skrietų į priekinį stiklą, į panelę, į prieš ją esančias dalis.
O ką pasakytų medikai? Kuo rizikuoja net ir nedideliu greičiu be saugos diržo važiuojantis vairuotojas, susidūręs su priekyje esančia kliūtimi? „Žmogus pajuda į priekį, po to staiga atlošiama galva, o kaklo priekiniai raumenys yra silpni, dėl to dažnai būna traumų. Gali būti rankų ir kojų paralyžius ir išvis žmogus gali tapti neįgalus“, - teigia V. Beje, panašių sužalojimų diržų neprisisegusiam žmogui galėtų sukelti ir oro saugos pagalvė. O juk taip dažnai klaidingai galvojama, kad būtent ji, o ne diržai reikiamu metu išgelbės gyvybę. Bet grįžkime prie greičio. „Dažnai būna dideli potrauminiai galvos skausmai, potrauminiai traukuliai, epilepsija. Ir paskui žmonės visą gyvenimą kenčia tokius traukulius. Ir vienu traukulių metu gali kvėpavimas sustoti ir ištikti mirtis. Rega sutrikti gali, taip pat - kalba. Ir parezija gali būti, ir vienos pusės paralyžius“, - vardija V. Pumputienė.
Bandymais įrodyta, kad važiuodamas 80 km/h greičiu ir trenkdamasis į nejudančią kliūtį vairuotojas, neprisisegęs saugos diržo, tokiu pat greičiu jau po 0,44 sek. krūtine sulaužo vairą ir 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydą. Kas vyksta toliau? Galvos kiaušas suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka maždaug po 0,1 sekundės. Po maždaug tiek pat laiko toks pats likimas ištinka už nugaros sėdintį keleivį. Dar po akimirkos automobilio salone nebelieka nė vieno gyvo žmogaus. Apie dar didesnius greičius specialistai net nebediskutuoja - pasekmės būtų tragiškos.
Be abejo, naujesnių, tvarkingų automobilių kėbulas, visos saugos sistemos sukonstruotos taip, kad eismo įvykio metu žmogus būtų kuo labiau apsaugotas. Pvz., vairo velenas, kiti prietaisai avarijos momentu turėtų deformuotis taip, kad kuo mažiau kliudytų vairuotoją. Inercinių jėgų galia, veikianti žmogaus kūną, priklauso ir nuo kliūties. Priekyje važiuojančio automobilio galas, siena ar susidūrimas kaktomuša? Jėga tik didesnė ir pasekmės tik skaudesnės.
Dėl ko dar gali nukentėti saugos diržų neprisisegęs vairuotojas? „Realiai yra nemažai atvejų, kai žmogus žūsta ne dėl to, kad smūgio metu patyrė dideles perkrovas, tačiau žūsta, nes eismo įvykio metu buvo išmestas iš automobilio, ir automobilis - riedėdamas, versdamasis, sukdamasis - tą žmogų prispaudė“, - aiškina R. Ir vis dėlto pats skaudžiausias smūgis - šoninis. Eismo įvykio tyrimo ekspertai, kurių darbas - nustatyti, kaip susidūrus judėjo kūnas, sako, kad tokio smūgio atlaikyti dažnai nepavyksta net ir diržu prisisegusiam žmogui.
„Būna tokių atvejų, kai vairuotojas vienas važiuoja ir gauna smūgį į dešinį šoną. „Taksi vairuotojas, kai anksčiau buvo leista vairuoti be saugos diržų, gavo smūgį į dešinį šoną, dėl to jis nuskriejo link dešiniųjų durelių ir galva į jas atsitrenkė. Buvo sunkiai sužalotas, liko visiškai paralyžiuotas. Jei jo kūnas būtų sulaikytas nuo to skridimo į kitą automobilio pusę, tokių sužalojimų tikrai būtų išvengęs“, - tikina L.
Blogai įtempti diržai taip pat gali kelti grėsmę gyvybei. „Skaudžiausia ne tada, kai tu penkis ar šešis kartus vertiesi per stogą ar aukštielninkas atsiguli upelyje. Skaudžiausia, kai per kvailą klaidą rėžiesi į betoninius trasos atitvarus ir tik po to ligoninėje supranti, kad stuburo traumos priežastis yra nepakankamai įtempti pečių diržai“, - sako automobilių sporto mėgėjas M. Du mėnesiai - tiek vyras praleido ligoninėje.
„Taip ir girdžiu skeptiko balsą nuo sofos - nesportuok ir nereikės ligoninėj gulėti. Taip, jūs teisus, bet jei pažiūrėtume kitu kampu, tai sportiniame automobilyje turime 5 ar net 6 saugumo elementus. O ką turime standartiniame automobilyje? Įsivaizduokime situaciją: vasaros sekmadienio popietę ką tik smagiai palijo. Nespėja prieš jūsų saugiai vairuojamą automobilį sugrįžti į savo eilę ir teškiasi į jūsų automobilį. Ką jūs turite? Sudėkite „gaidelio“ ir savo greitį ir turėsite sportinio automobilio greitį, gal net gerokai per 100 km/h. Ir jūs turite dvi apsaugos sistemas - oro pagalves, jeigu jos yra ir veikia, ir diržus, jeigu juos prisisegėte. Taigi visiškai jums pritariu: nelenktyniaukim, bet prisisekim diržus“, - sako M.
„Tiesioginis smūgis, važiuojant 50 km/h greičiu, tolygu tam, jei iššoktumėte iš ketvirto namo aukšto. Kitas palyginimas - pabandykite pagauti bulvių maišą, krentantį iš tokio aukščio. Žmogaus svoris panašus kaip bulvių maišo. Tai argumentai tiems, kurie sako, kad išsilaikys prie vairo ar įsirėmę į sėdynę. Pabandykite taip pasimėtyti. Bent jau iš antro aukšto - ar jūs išlaikysite, ar neišlaikysite“, - siūlo automobilių transporto inžinierius E.
Saugos diržas | Kaip jis veikia?
Po visų šio reportažo pavyzdžių rekomenduojame tiesiog įprasti prisisegti saugos diržus. Taisyklingai atsisėsti - nugarą kuo labiau priglausti prie atlošo, susireguliuoti pogalvį. Pasitikrinti, kad įstrižinis diržas būtų prispaudtas per peties vidurį.
Saugos diržų patikra perkant naudotą automobilį
Kai įsigyjamas naujas automobilis, jokių problemų nėra - viskas su diržais yra gerai. Bet jei perkamas naudotas automobilis, problemų gali būti įvairių. Kaip patikrinti saugos diržų būklę prieš perkant naudotą automobilį? Kaip atpažinti susidėvėjusius saugos diržus? Kada reikia keisti saugos diržus?
Saugos diržai sukurti taip, kad avarijos metu vairuotojas ir keleiviai patirtų kuo mažiau sužalojimų. Diržai yra ta apsaugos priemonė, kuri saugos mus nuo mirtinos kaktomušos į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi iš besiverčiančio automobilio ir atsidurti po juo. Trumpai tariant diržai mus „užrakina“ saugiausioje automobilio vietoje, t.y. prispaudžia prie sėdynių, nes automobilio konstruktoriai, kurdami automobilio kėbulą, numato kaip jis bus gniuždamas avarijos metu, kokios vietos labiausiai nukentės ir smūgio metu sugers daugiausiai kinetinės energijos, o kurios liks pačios saugiausios.
Nauji automobiliai projektuojami taip, kad saugiausios vietos būtų ten, kur sėdi vairuotojas ir keleiviai. Šiuolaikinio saugos diržo veikimas yra gana sudėtingas ir daug vairuotojų apie diržų suveikimo niuansus net nenutuokia. Jie mato išorinę diržo dalį, sagtį, užsega diržą, jaučia, kad diržas fiksuojasi staigiau jį patempus ir jiems viskas gerai. Tačiau jei automobilis buvo patekęs į avariją, kurios metu vienas ar keli saugos diržai patyrė stiprias apkrovas, nes tose vietose sėdėjo žmonės, tuos saugos diržus reikia keisti. Diržą keisti būtina ir tada kai aiškiai matomi nusidėvėjimo arba pažeidimo požymiai.
Jei perkant naudotą automobilį žinoma, kad jis buvo daužtas, būtinai turi būti patikrinta saugos įranga: saugos pagalvės, saugos diržai. Šiuolaikiniai diržai turi pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Tie patys jutikliai aktyvuoja ir saugos pagalves. Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą (apie 15 cm), patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų iš diržo.
Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, lėtėjimo pagreitis būna toks didelis, kad vairuotojas ar keleiviai trumpą akimirką saugos diržą spaudžia jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai. Diržas priima šią apkrovą ir kurį laiką turi išlaikyti keleivius ar vairuotojus, kad jie nesitrenktų į beišsiskleidžiančias oro pagalves, nes tada pastarosios atliks meškos paslaugą (smūgiuos į kūną, blokš atgal, o ne patikimai saugos galvą ir krūtinę). Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia (kitaip jo priimama apkrova būtų per didelė) ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė. Taigi darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas yra būtinas, kad smūgio metu vairuotojas ir keleiviai būtų maksimaliai saugomi. Visa tai, kas čia aprašyta keliais sakiniais, įvyksta staigiai, per sekundės dalį.
Reikia žinoti, kad pagrindinė saugos priemonė yra saugos diržas, savo funkciją atliksiantis tik tada, jei bus prisisegtas tinkamai. Kas dažnai naudojasi automobilių dalijimosi paslauga, žino, kad ne taip jau retai, įlipus į pasirinktą automobilį, tenka kelti vairuotojo sėdynę aukštyn, bei sureguliuoti atlošą taip, kad jis būtų statesnėje padėtyje - įspūdis toks, kad prieš tave automobilį vairavo krepšininkas. Avarijos metu toks pusiau gulintis vairuotojas gali išsinerti iš diržų, atsidurti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas. Deja, dažnai vairuotojo sėdynę reguliuoti tenka todėl, kad yra nemažai mėgstančių važiuoti pusiau gulomis. Madinga, „kietai“, ar ne? Tik, kad avarijos metu toks pusiau gulintis vairuotojas gali išsinerti iš diržų, atsidurti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas.
Saugos diržų techninė apžiūra ir patikra
Šiuolaikinio automobilio diržų sistema - gerokai patobulinta: atsirado inerciniai arba pirotechniniai įtempikliai (susidūrimo atveju papildomai įtempiantys saugos diržą, kad vairuotojas ar keleivis būtų prispausti prie sėdynės), jėgos ribotuvai, reguliuojamo aukščio tvirtinimo taškai. Modernūs saugos diržai yra labai tvirti, bet ir šiek tiek elastingi, sugeriantys dalį smūgio energijos. Kiekvienos techninės apžiūros metu yra tikrinami saugos diržai. Pasak automobilių technines ekspertizes atliekančios bendrovės eksperto Dainoto Ragelio, techninės apžiūros metu žiūrima, kad tinkamai veiktų saugos diržų sagtys, kad patraukus diržą suveiktų jo eigą blokuojantys fiksatoriai, tada tikrinama paties diržo būklė, kad jis būtų nepažeistas, neįpjautas, nesusiūtas. Nemažai informacijos atskleidžia ir ant diržo ar jo sagties esantis žymėjimas, daug pasakantis apie diržo konstrukciją. Taip pat žiūrima ar saugos diržai tinka tai transporto priemonei (pagal jos gamybos metus). Diržo veikimas ir būklė yra svarbiausi patikros dalykai. Dainotas Ragelis sako, kad nemažai informacijos atskleidžia ir ant diržo ar jo sagties esantis žymėjimas, daug pasakantis apie diržo konstrukciją.
Saugos pagalvių ir diržų remontu bei keitimu užsiimančio automobilių serviso vadovas Aleksandras Šmitas sako, kad visi naujesni automobiliai turi pirotechninius diržų įtempiklius. Norint sužinoti ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs, tereikia visiškai ištraukti diržo juostą ir apžiūrėti abi puses - jei matosi, kad kai kurios diržo vietos apdegusios, tarsi kas jas būtų prisvilinęs karštu lygintuvu, vadinasi pirotechniniai įtempikliai buvo iššovę. Tada jau reikia žiūrėti kaip saugos diržas buvo suremontuotas ar remonto metu nebuvo taupoma. „Pirotechniniai įtempikliai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp žmogaus ir saugos pagalvės, jie labai patikimai laiko žmogų sėdynėje kai automobilis verčiasi, stipraus smūgio metu neleidžia išsinerti iš diržų, jei vairuotojas ar keleivis apsirengęs storais šiltais rūbais ir tarp diržo bei kūno yra didesnis atstumas. Todėl jei įtempikliai yra suveikę, jie turi būti tinkamai suremontuoti, kad vėl galėtų atlikti savo funkcijas“, - sako Aleksandras Šmitas.
Pirotechniniai įtempikliai detonuoja ir sutrumpina diržą suveikus oro pagalvėms, bet ne tik. Būna atvejų, kai sistema aktyvuoja tik pirotechninį įtempiklį, be oro pagalvių, pvz. nedidelio susidūrimo metu. Tad jei po avarijos automobilio saugos pagalvės nebuvo keistos, tai dar nereiškia, kad diržas veiks tinkamai.
Kaip patikrinti diržo gamybos metus ir ar jis buvo keistas
Apie diržo būklę gali papasakoti ir jo gamybos metai, kuriuos galima rasti ant saugos diržo etiketės, kuri prisiūta prie diržo juostos, o kartais ir ant sagties. Daugumoje automobilių ši etiketė yra matomoje vietoje, kai kuriuose modeliuose ji kiek pasislėpusi, tačiau šiek tiek pasimankštinę ją tikrai rasite ir galėsite perskaityti pagaminimo datą. Jei automobilis buvo patekęs į avariją ir diržų pirotechniniai užtaisai suveikė, juos reikėjo pakeisti naujais, todėl diržo pagaminimo data turėtų būti vėlesnė už automobilio gamybos datą ir artima apytiksliai avarijos datai.
Jei automobilis nebuvo patekęs į avariją, saugos diržų pagaminimo data turėtų būti tokia pati arba šiek tiek senesnė už automobilio pagaminimo datą. Bet jei automobilis buvo patekęs į avariją, o jo gamybos ir diržo gamybos datos yra panašios, vadinasi diržai po avarijos nebuvo keisti. Gali būti, kad jie buvo remontuoti. Tada reiktų reikalauti remonto pažymos, kuri yra kaip garantija, kad viskas suveiks, nes diržas gali būti tik atnaujintas, o ne tinkamai suremontuotas - atrodys beveik kaip naujas, bet problema ta, kad diržas jau buvo priėmęs dideles apkrovas, pirotechninis užtaisas yra suveikęs arba jo iš viso nėra, o automobilio kompiuterį, kad prietaisų skydelis nerodytų gedimo, galima „apgauti“. Visa tai daroma tam, kad būtų galima sutaupyti - jei naudoto automobilio pardavėjas keistų visą saugos sistemą nauja ir tinkamai sutvarkytų visus kėbulo pažeidimus, daugeliu atvejų automobilis taptų brangesnis už tų pačių metų, bet nedaužtą automobilį. Kruopščiai patikrinę automobilį prieš pirkdami jį, išvengsite sukčiavimo!
Įsigyti avariją patyrusį automobilį su užmaskuotais apgadinimais yra vienas blogiausių dalykų, kurie gali nutikti automobilio pirkėjui. Todėl verta nuodugniai susipažinti su jus dominančio automobilio technine būkle. Neverta rizikuoti! Kaip tai padaryti? Tiesiog prieš pirkdami automobilį jį patikrinkite pas patikimus specialistus, galinčius tinkamai įvertinti saugumo sistemų (saugos pagalvių, saugos diržų būklę ir kitų komponentų). Nenumokite į tai ranka. Neverta rizikuoti! Perkant naudotą automobilį kyla daugybė rizikų, bet saugumui visada turi būti teikiamas prioritetas.
Remiantis „Transeksta“ duomenimis, 2020 m. saugos diržus turėjo 1,87 proc. automobilių, o 2021 m. šis skaičius išaugo iki 2,05 proc. Deja, to paiso ne visi: fatališki eismo įvykiai rodo, kad taisyklių ignoravimas gali būti lemtingas. Atsitrenkus į kliūtį, kaktomuša susidūrus transporto priemonėms, ar automobiliui verčiantis, sprendimas nesisegti diržo dažnai kainuoja sveikatą ar net gyvybę.
Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas-traumatologas Martynas Stančikas pasakoja, kokios traumos gresia eismo įvykių metu ir kuo rizikuoja neatsargūs keleiviai bei vairuotojai. Skaudžiausios traumos - neprisisegus diržo. Gydytojo traumatologo M. Stančiko teigimu, eismo įvykio metu patiriamų traumų sunkumas priklauso nuo daugybės veiksnių: automobilio greičio, smūgio ar susidūrimo pobūdžio, automobilio techninės būklės, oro pagalvių. Taip pat - ar automobilyje sėdintys asmenys segėjo saugos diržus. „Kartais apsiribojama tik paviršiniais sužalojimais - nubrozdinimais, sumušimais. Tačiau neretai diagnozuojame ir kaulų lūžius, vidaus organų sužalojimus ar galvos traumas“. Vis dėlto, pavojingiausius sužalojimus statistiškai dažniau patiria saugos diržų neprisisegę žmonės. „Neprisisegus saugos diržų, padidėja ypač sunkių, daugybinių kūno traumų rizika. Įvairiais skaičiavimais, vairuotojo ir keleivių kūnams tenkantis krūvis maždaug 10 kartų gali viršyti laisvojo kritimo pagreitį. „Įvykus nelaimei kelyje, pasekmės be saugos diržo gali būti išties baisios. Transporto priemonės gale buvę neprisisegę keleiviai neretai trenkiasi į priekines sėdynes, sužaloja jose sėdinčius žmones. Vairuotojas bloškiasi galva į vairą, o krūtine atsitrenkia į prietaisų skydelį. Pasitaiko, kad žmonės stipriai trenkiasi į priekinį, šoninį ar net galinį stiklą, pro langą iškrenta iš automobilio. Jie gali įstrigti tarp atskirų automobilio dalių, būti prispausti besiverčiančio automobilio, todėl fatališkų sužalojimų tikimybė ženkliai padidėja“, - įspėja gydytojas.
M. Stančikas pasakoja, kad rimtesnio eismo įvykio atveju tenka vaduoti sužalotus žmones pjaustant transporto priemonę. Tai apsunkina gelbėjimo darbus ir atima nemažai svarbaus laiko: susižeidus svarbu kiekviena minutė, per kurią suteikiama pagalba. Statistika rodo, kad įvykus lengvam ar vidutiniam eismo įvykiui, prisegti saugos diržai net 50 proc. sumažina žūties riziką. „Automobiliui staiga priverstinai sustojus, kūnas į priekį juda didele jėga. Standus, tinkamai užsegtas saugos diržas tvirtai prilaiko kūną ir apsaugo nuo daugybinių sužalojimų, o mirties tikimybę gali sumažinti net perpus. Pasitaiko, kad po tokių įvykių lieka net žymės ant kūno: kelios mėlynės ar nubrozdinimai. Jie, palyginus su gerokai liūdnesne perspektyva - prarasti gyvybę ar likti negrįžtamai suluošintiems, iškritus pro automobilio langą - yra visiškas mažmožis.
tags: #saugos #dirzu #efekto #tikrinimas