Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienio rytą vėl atliko poėmius Aplinkos ministerijoje, valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir atliko kratas keturiose įmonėse.
STT vadovas Saulius Urbanavičius BNS sakė, kad šie procesiniai veiksmai atlikti „atsiradus papildomų duomenų“ tiriant galbūt neskaidrių viešųjų pirkimų aplinkybes Aplinkos ministerijoje ir susijusiose įstaigose.
Šių pirkimų bendra vertė siekia 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų), informuoja STT.
„Tai yra eiliniai procesiniai veiksmai tame pačiame ikiteisminiame tyrime, nieko ypatinga. Tiesiog, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, iškilo būtinybė tam tikrus dalykus pakartoti. Taip pat atliekami poėmiai ir kratos naujose įmonėse“, - sakė jis.
S.Urbanavičius neatskleidė, ar keturios naujos įmonės, kuriose atliktos kratos, yra tiesiogiai susijusios su viešaisiais pirkimais, tačiau sakė, kad jos figūruoja tame pačiame ikiteisminiame tyrime.
„Sulaikytųjų ar naujų įtariamųjų kol kas nėra“, - sakė S.Urbanavičius.
Anot jo, esamiems įtariamiesiems įtarimai neperkvalifikuoti, o buvęs vidaus reikalų minstras, „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas išlieka specialiuoju liudytoju.
Jis nedetalizavo, kodėl prireikė atlikti ir poėmius Aplinkos ministerijoje.
„Iš tikrųjų, tai yra susiję su tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu“, - tepasakė STT vadovas.
S.Urbanavičius taip pat patvirtino, kad papildomi veiksmai atlikti ir prodiuseriui R.Skaisgiriui priklausančiose patalpose, bet ne namuose.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS sakė buvęs informuotas, kad bus paimti dokumentai iš ministerijos viešųjų pirkimų skyriaus.
„Mane tik informavo, kad kažkokie seni reikalai iš 2013 metų, kažkokie viešieji pirkimai, konkrečiai nežinau, tik informavo, kad paims dokumentus, viešųjų pirkimų skyriuje, ir tiek“, - BNS sakė K.Trečiokas.
Jis tvirtino nežinantis, ar ministerijos darbuotojai buvo apklausti, nes šiuo metu yra išvykęs į Kauną ir apie situaciją yra informuotas lakoniškai.
2013 metais Aplinkos ministerijai vadovavęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis sakė neįsivaizduojantis, kurie pirkimai galėjo užkliūti pareigūnams.
„Nežinau. Neįsivaizduoju, kad galėjo užkliūti pareigūnams. Aš nedalyvauju pirkimuose, kiek atsimenu, mes vykdėme viešinimo pirkimus daugiausiai, o išskyrus mažus buitinius pirkimus, nebuvo“, - BNS sakė V.Mazuronis.
Taip pat jis sakė, kad su prodiuseriu R.Skaisgiriu, kuriam tyrime pareikšti įtarimai, jo vadovavimo laikotarpiu ministerija viešinimo sutarčių nebuvo pasirašiusi.
V.Mazuronis taip pat sakė pats sustabdęs konkursus, kurie jam kėlė abejonių.
„Viešinimo pirkimai, buvo visokių niuansų, aš juos kelis kartus nutraukiau, skelbiau iš naujo, nes pasirodė, kad neaiškūs reikalai, buvo iš aštuonių dalyvių pasilikęs vienas, buvo tokios istorijos“, - prisiminė buvęs ministras.
Pernai spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su STT atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais VRM vykdytų viešųjų pirkimų.
Tada iš viso buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „ Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų.
Įtarimai buvo pateikti „tvarkiečiui“ Algimantui Juocevičiui, buvusiam D.A.Barakausko patarėjui Ervinui Raistenskiui, prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui, kuri „tvarkiečiai“ ketino kelti kandidatu į Vilniaus merus, verslininkams Justinui Garliauskui ir Peisachui Kačerginskiui.
A.Juocevičius sausį mirė.
Dar vienu įtariamuoju gali tapti Seimo narys „tvarkietis“ Rimas Ručys - jam įtarimai nėra pareikšti, nes Seimas nėra panaikinęs jo teisinės neliečiamybės.
Prokurorai įtaria, kad šis „ tvarkietis“ veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais A. Juocevičius ir E. Raistenskiu, 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.
STT pareigūnai, vėliau praplėtę tyrimą, šiuo metu aiškinasi šios ministerijos 2013-2014 metais daugiau kaip 7,8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo konkurso organizavimo aplinkybes.
Saulius Urbanavičius (g. 1973 m. vasario 1 d. Vilniuje) - buvęs VĮ Registrų centro generalinis direktorius, teisininkas.
1995 m. Lietuvos policijos akademijoje įgijo teisės bakalauro laipsnį.
1994-1999 m. 1999-2012 m. dirbo Lietuvos Respublikos muitinėje: 1999-2002 m. - Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnybos Kovos su kontrabanda skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi, viršininko pavaduotoju; 2002-2005 m. - Muitinės kriminalinės tarnybos skyriaus viršininko pavaduotoju, skyriaus viršininku; 2005-2008 m. - Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus pavaduotoju; 2008-2012 m.
Nuo 2012 m. sausio 30 d.
Nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2018 m.
Nuo 2018 m. birželio iki 2023 m.
Valstybės apdovanojimas - už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą 2011 m. birželio 10 d.
Vienuolikos didžiausių valstybinių įmonių vadovams 2021 metais už gerus praėjusių ketvirčių ar metų rezultatus išmokėti priedai prie atlyginimų, kurių dydžiai siekė iki 58 tūkst. eurų.
Ekspertų teigimu, priedais neretai vis dar bandoma kompensuoti kai kurių valstybinių įmonių vadovų žemus atlyginimus.
Valstybės įmonės (VĮ) mėnesinė kintamojo atlygio dalis negali viršyti 50 procentų valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
„Mėnesinės algos kintamosios dalies dydį nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - mūsų atveju Susisiekimo ministerija. Ji skiriama ketvirčiui, jam pasibaigus ministras ir vėl įsakymu sprendžia, ar skirti kitam ketvirčiui. Kintamoji dalis mokama kiekvieną mėnesį su pastoviąja algos dalimi kartu“, - akcentuoja I.
Ministerija pažymi, kad Registrų centro pajamos 2020 metais siekė 48,3 mln. eurų ir, palyginti su 2019 metais, buvo 13 proc. didesnės.
Įmonės grynasis pelnas per metus padidėjo daugiau kaip du kartus iki beveik 11 mln.
Įmonė vykdė ministerijos iškeltus tikslus - gerinti klientų aptarnavimą, efektyvinti veiklą, didinti skaidrumą, plėsti paslaugas ir atverti duomenis visuomenei.
„Bendra darbuotojams už 2020 metais pasiektus individualius tikslus išmokėta suma siekė 1,9 mln. eurų. Ji išmokėta vadovaujantis Registrų centro atlygio politikos, darbuotojų veiklos vertinimo politikos ir darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įmonės darbuotojams šių metų viduryje buvo išmokėta kintamoji metinė atlygio dalis, priklausanti nuo darbuotojų metinių veiklos tikslų pasiekimo“, - komentuoja M.
Be to, Registrų centro vadovui už pasiektus 2020 m. tikslus 2021 yra mokama mėnesinė kintamoji atlygio dalis, kuri už visus 2021 m.
Remiantis įmonės nuostatomis, maksimali metinio paskatinimo išmokos galimybė negali viršyti 30 proc. nustatyto metinio bazinio darbo užmokesčio.
„2021 metų balandį bendrovės generaliniam direktoriui išmokėta mėnesinė (1/12) metinio paskatinimo dalis už 2020 metų tikslų įgyvendinimą sudarė 2 419 eurų.
Jis taip pat pažymi, kad kintamoji atlygio dalis bendrovės vadovams, įskaitant ir generalinį direktorių, mokama už jų pasiektus veiklos rezultatus ir gali sudaryti iki 30 proc.
Tačiau kiekvieną ketvirtį už praėjusio ketvirčio pasiektus rezultatus jam mokama kintamoji atlygio dalis, kuri pagal Vyriausybės nutarimą gali siekti iki 50 proc.
„Dažniausiai iškeliami 4-5 tikslai. Jeigu pasiekiami visi, tuomet kintamoji atlygio dalis gali siekti 50 proc., jei pasiekiu vieną, tai bus 5-10 proc.“, - vardija M.
Iš viso per šių metų 12 mėnesių M.
Paklaustas, ar dabartinė premijavimo sistema yra motyvuojanti, „Lietuvos oro uostų“ vadovas pažymėjo, kad ji skatina siekti aukštesnių rezultatų: „Ketvirtinis kintamosios dalies skaičiavimas motyvuoja. Apskaičiavimo būdas yra motyvuojantis ir verčiantis siekti aukštesnių rezultatų.
„Pagrindiniams grupės vadovams ji yra išmokama už pasiektus iškeltus veiklos tikslus, o šios atlygio dalies dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų ir gali sudaryti nuo 0 iki 20 proc. pastoviosios atlygio dalies“, - sako L.
Įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė LRT.lt pažymėjo, kad bendrovės generalinio direktoriaus darbo apmokėjimo nuostatas ir dydį nustato valdyba.
Darbo užmokestį sudaro bazinis atlyginimas ir metinis priedas, kuris, jei įmonė dirbo pelningai, išmokamas metams pasibaigus, paskelbus finansinio audito rezultatus.
Yra nustatyta maksimali priedo dalis, t. y. ji negali viršyti 20 proc.
„2021 metų balandžio mėnesį valdybos pirmininkas ir nariai teigiamai įvertino bendrovės generalinio direktoriaus R. Rutėno 2020-ųjų veiklą, inicijuotus ir sėkmingai vykdytus projektus, kurie ne tik efektyvino veiklą, bet ir keitė bendrovės darbo kultūrą. Valdyba priėmė sprendimą išmokėti metinę premiją − 19 168,80 euro“, - LRT.lt sako G.
Ji taip pat pažymi, kad 2020 metais bendrovės pardavimo pajamos augo 16,1 proc., uždirbta 4,75 mln. eurų grynojo pelno.
Atsižvelgdama į vieną iš bendrovės strateginių krypčių - grąžą valstybei - bendrovė akcininkui (Susisiekimo ministerijai) išmokėjo 6 mln.
Nors premija vadovui skirta nebuvo, už gerus 2020 metų rezultatus šiemet jam paskirta kintamoji atlygio dalis, jos dydis siekė 40 proc.
Įmonės interneto svetainėje nurodyta, kad 2021 metų trečiąjį ketvirtį vadovo atlyginimas siekė 4 758 eurus.
Bendrovės komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė pažymi, kad „Klaipėdos naftos“ valdyba dėl metinių premijų mokėjimo sprendžia pasibaigus kalendoriniams metams ir įvertinus bendrovės audituotus finansinius rezultatus.
„VĮ vadovų metinis atlygis vidutiniškai sudaro 50-70 proc. rinkos vidurkio. Vadinasi, daugumos vadovų atlygis yra ženkliai mažesnis nei vyraujantis rinkoje. Ypač dideli skirtumai matomi vertinant pastoviąsias atlygio dalis. Kintamojo atlygio dydžiai yra artimi rinkos vidurkiams“, - akcentuoja V.
Kalbdamas apie vadovams skiriamų premijų, kintamųjų atlygio dalių pagrįstumą, V.
„Tai reiškia, kad nepasiekus dalies nustatytų tikslų vadovui bus išmokama tik dalis nustatyto kintamojo atlygio. Pavyzdžiui, 2020 metais apie pusei VĮ vadovų išmokėta kintamoji dalis buvo mažesnė, nei nustatyta. Nors kai kurių valstybės valdomų akcinių bendrovių atstovai pažymėjo, kad įmonėje atsisakyta premijų, o taikomos tik kintamosios atlygio dalys, V.
„Metinė premija yra išmokama kartą per metus, o kintamasis atlygis mokamas dalimis kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą VĮ vadovų atlygio politiką, tarp valstybės valdomų įmonių dažniau taikoma praktika, kai už nustatytų tikslų pasiekimą yra mokama kasmėnesinė kintamoji atlygio dalis. Taikant šį atlygio modelį, įmonės vadovas gali papildomai gauti ir metinę premiją.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas LRT.lt teigia, kad vadovui mokėti kintamą atlygio dalį, kuri priklauso nuo pasiektų rezultatų, yra visiškai įprasta praktika ir privačiame versle, o jos dydis įprastai siekia 30-40 proc.
Nepaisant to, anot D.
„Yra bendra nuostata, kad vadovų atlyginimai yra blogis. Jei šalia jų atsiranda dar ir priedai, kurie padidina atlygį, tai dar blogiau. Istoriškai įmonės stengiasi apie tai daug nekalbėti, nesigirti ir kartais pateikia užmokesčio informaciją ne visiškai aiškiai.
„Tai yra visiškai universalu visiems vadovams. Tai yra dalykas, kuris motyvuoja. Aš savo darbą vertinu gerai, kai pasiekiu tikslus. O kai už tuos tikslus dar ir atlygį gauni… Jei prie pastovios dalies dar ir 30 proc.
Vis dėlto, D.
„Valstybė yra iškėlusi kiekvienai įmonei finansinės grąžos tikslą. Praėjusiais metais dariau analizę ir pastebėjau, kad visi vadovai gauna premiją arba kintamą dalį, nors trečdalis vadovų tų tikslų net neįvykdo. Tai rodo, kad valdybos ar akcininkas nusprendžia mokėti premijas todėl, kad taip sprendžiama mažų atlyginimų problema.
Valstybės įmonė „Regitra“ turi naują generalinį direktorių - juo paskirtas Vaidas Dominauskas, laimėjęs viešą konkursą.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu V. Dominauskas įmonės vadovo pareigas pradės eiti nuo 2022 m.
Ilgametę patirtį V. Dominauskas kaupė draudimo ir telekomunikacijų bendrovėse, paskutinius dešimt metų sėkmingai vadovo įvairaus dydžio komandoms, dirbančiomis su privačiais bei verslo klientais.
„Sieksiu, kad „Regitra“ atitiktų visus didelėms įmonėms taikomus reikalavimus - būtų pažangi ir skaidri, dirbtų ne tik pelningai, bet ir taptų patraukliu darbdaviu. Tikiu, kad su komanda kartu užtikrinsime kokybišką paslaugų teikimą bei auginantį skaitmeninių kanalų pasirinkimą, nes to tikisi mūsų vartotojai“, - teigia naujas „Regitros“ vadovas V.
Naujas „Regitros“ vadovas taip pat turėtų užtikrinti, kad įmonė prisidėtų prie darnios kelių transporto infrastruktūros plėtros, padėtų suinteresuotoms šalims siekti didesnio eismo saugumo ir efektyvesnio kelių transporto priežiūros administravimo.
Konkurse, kurio nugalėtoju paskelbtas V.
Komisija atsižvelgė į įstaigai ir būsimam vadovui keliamus tikslus, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
tags: #saulius #urbanavicius #regitra