Dauguma vairuotojų, ypač taksi vairuotojai, važiuodami sėdi per arti vairo rato ir per daug į jį palinkę. Šios padėties klaidos kartais turi lemtingų pasekmių, nes dilbiams pritrūksta judėjimo laisvės tuo metu, kai ji ypač reikalinga.
Žinoma, tam, kuris iš pat pradžių įprato kitaip ir dabar kasdien važinėja bemaž atsirėmęs pilvu į vairo ratą, pirmomis dienomis bus nepatogu ir net gali paskausti rankos. Tačiau per trumpą laiką tas skausmas visai išnyks, ir tada paaiškės, kokį ilgą kelią galima nuvažiuoti, nenuvarginant rankų. Kai kas teigia, kad ilgoje kelionėje galima sėdėti ir atokiau nuo vairo, be mieste tai esą labai nepatogu. Netiesa - niekuomet, kur ir kaip bevažiuotume, nedera sėdėti per arti.
Taisyklingai sėdint prie vairo, alkūnės turi būti beveik ištiestos, žasto ir dilbio kampas apie 140°. Tik nedaugelis supranta, kokią reikšmę vairavimo kokybei turi taisyklinga sėdėsena prie vairo. Man regis, kad ir vairuotojų kursų instruktoriai į tai nekreipia pakankamai dėmesio. Ryškų nesektiną pavyzdį rodo ir dauguma taksi vairuotojų.
Kodėl svarbi taisyklinga sėdėsena?
Kodėl tiek daug žmonių, vairuodami automobilį, netaisyklingai sėdi? Ir aš, pradėjęs vairuoti automobilį, netaisyklingai sėdėjau prie vairo. Niekas man to nepasakė, ir sėdėjimas per arti vairo man atrodė patogiausias. Šitaip įsigijau blogą įprotį. Po keleto metų turėjau vargo, kol jo atsikračiau. Iš pradžių net negalėjau suprasti, kodėl reikia keisti sėdėseną. Nelaikiau to svarbiu dalyku. Juk kuo arčiau yra vairo ratas, tuo geriau jį jaučiu. Ilgai ir sunkiai vargau, kol išmokau taisyklingai sėdėti prie vairo. Užtat kaip pasikeitė mano važiavimo technika! Pasidariau visiškai kitas vairuotojas. Važiuodamas daug mažiau pavargdavau. Įgijau tikrą, visišką judesių laisvę. Sėdėdamas atokiau nuo vairo, patogiai ir tvirtai atsirėmęs į atlošą, bematant padariau didžiulę pažangą kaip eilinis vairuotojas ir kaip sportininkas. Tiksliau ėmiau vertinti eismo situaciją.
Iš tiesų, visa, kas čia parašyta apie vairavimo technikos tobulinimą, galima sėkmingai panaudoti praktikoje, bet su viena sąlyga: reikia taisyklingai sėdėti prie vairo. Sėdima taip giliai, kad viso vairuotojo kūno, įskaitant rankas ir kojas, svorio centras būtų ant sėdynės. Kūnas turi visu svoriu remtis į sėdynę ir nė trupučio jo negali tekti kojoms.
Net geri vairuotojai dirba kojomis "paeiliui": važiuodami jie negali manevruoti abiem kojomis tuo pačiu metu, nes, pavyzdžiui, kairiąją spausdami sankabą, dešiniąja (dėl ydingos sėdėsenos) truputį remiasi į grindis. Pavyzdingas vairuotojas įstengia veikti abiem kojomis iš karto!
Ergonomika ir automobilio pritaikymas
Sėskite į fotelį savo namuose ir pamėginkite ore minti kojomis, tarsi važiuodami dviračiu. Abiejų kojų laisvumas svarbus įvairiais atžvilgiais. Pavyzdžiui, lenktynėse arba ralio varžybose automobilistai, kad stipriau priglustų prie atlošo, įsispiria kairiąja koja, kuriai atsiremti į kairę nuo sankabos pedalo, sulig jo aukščiu, įtaisoma standi pamina. Pavojingose situacijose ji praverčia kaip patogi, tvirta atrama, padedanti prispausti vairuotojui prie sėdynės atlošo. Be to koja yra arti sankabos pedalo ir gali jį žaibiškai numinti. Tai ypač svarbu lenktyniaujant vingiuotomis trasomis, kur tenka dažnai ir smarkiai stabdyti.
Kadangi tą patį automobilį pamainomis vairuoja ir ilgesnių, ir trumpesnių kojų asmenys, tad svarbu, kad vairuotojo sėdynę būtų galima kuo daugiau pastumti pirmyn ir atgal, taip pat reguliuoti jos atlošo polinkį. Sėdynės atlošas turi būti tiek atsilošęs, kad, prisišliejus prie jo nugara, liemuo su šlaunimis sudarytų kampą, šiek tiek didesnį už statųjį.
Saugaus vairavimo ekspertas ir instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad tokie gamintojo sprendimai itin svarbūs ir pažymi, jog patogi sėdėsena - tiek gamintojo, tiek vairuotojo reikalas. „Tai yra bendra atsakomybė. Pirmiausia pats automobilis turi būti ergonomiškas ir sudaryti galimybę vairuotojui susireguliuoti savo darbo vietą: sėdynę, vairą, veidrodėlius. Patogiai turi būti išdėstyti ir visi valdymo svertai: mygtukai, rankenėlės, ekranai. Man nepatinka automobiliai, kuriuose yra kažkokių svirtelių, kurių vairuotojas nė nemato iš savo vietos, o turi apčiuopti. Norėdamas kažką įjungti, aktyvuoti, žmogus priverstas nukreipti dėmesį nuo kelio, o to pasekmės gali būti skaudžios“, - pažymi saugaus vairavimo specialistas.
Vienas ryškesnių šios tendencijos pavyzdžių - naujausiame „Mazda“ modelyje CX-60 pademonstruotos naujovės, privertusios susimąstyti, kodėl iki šiol niekas nesugalvojo tokių ne tik vairuotojo komfortui, bet ir saugumui pasitarnausiančių sprendimų. Kurdamas naują modelį Japonijos gamintojas išskirtinį dėmesį skyrė vairuotojo ergonomikai bei sėdėsenai. CX-60 yra didelis automobilis, kuriame telpa šeima ir visi jos kelionei reikalingi daiktai, tačiau jį kuriant buvo siekiama kuo geresnio matomumo, nes nuo regėjimo lauko priklauso komfortas bei saugumas.
CX-60 aukščiau įrengta vairuotojo sėdimoji vieta, todėl variklio dangtis kruopščiai suprojektuotas taip, kad prie vairo sėdintis asmuo lengviau atpažintų priekinį automobilio kraštą ir galėtų drąsiau manevruoti. Daug dėmesio buvo skirta ir automobilio salono ergonomikai - naujajame modelyje pritaikyta ta pati priekinės panelės koncepcija, kaip ir kituose šio gamintojo modeliuose. Tai ergonomiškas ir natūralus išdėstymas, leidžiantis vairuotojui sutelkti dėmesį į kelią ir eismą priekyje.
Automatinio CX-60 vairavimo padėties nustatymo sistema naudoja kamerą, kad aptiktų vairuotojo akių vietą, ir įvestą informaciją apie vairuotojo ūgį, kad įvertintų jo kūno sudėjimą. Apdorojus šiuos duomenis, automatiškai sureguliuojama sėdynė, vairas, nustatoma tinkama projekcinio ekrano ir šoninių veidrodėlių padėtis taip, kad atitiktų vairuotojo akių lygį.
Vairo laikymas ir saugos diržai
Vairą visada reikia laikyti abiem rankomis. Niekuomet nedera vairuoti automobilio viena ranka. Išskyrus, žinoma, pavarų perjungimo momentus. Kairiosios rankos vieta- tarp 8 ir 10 "valandos", dešiniosios- tarp 2 ir 4. Vairo rato slidumas yra pavojingas. Dėl jo gali įvykti eismo nelaimių. Vengiant slidumo, galima mūvėti pirštines, tik jos turi būti pasiūtos iš atitinkamos, minkštos odos, kuri vairu neslidinėtų.
Esu griežtai nusistatęs prieš pastaruoju metu Lenkijoje plintantį paprotį aptraukti vairo ratą visokiais pliušais, veltiniais, kailiais. Nepalinkime ties vairu. Vairuotojas turi patogiai sėdėti, iš tiesų tvirtai nugarą įrėmęs į atlošą. Jokiu būdu negalima linkti į priekį, net tai tikras ženklas, kad jūs laikotės už vairo, ir kartu didžiausias nusižengimas vairavimo technikos reikalavimams. Na, švelniau sakant,- vienas iš didžiausių. Nevalia laikytis už vairo!
Kad jau užsiminiau apie laikymąsi už vairo, dar šį tą pasakysiu apie sėdynės patogumą. Vienas kitas gali paklausti: kodėl nevalia laikytis už vairo? Argi tai nėra dar vienas ir patogus atramos taškas? Atsakymas paprastas: vairo ratas jokiu atveju negali būti atramos taškas. Laikymasis už vairo yra viena pagrindinių klaidų, kurias daro daugelis vairuotojų: daug- važiuodami per miestą ir tiesiu keliu, labai daug- vingiuotame kelyje, beveik visi- labai pavojingose, avarinėse situacijose. Tai įprotis, klaidingas įprotis, kurio priežastis- ydinga vairuotojo sėdėsena.
Kai kurie jaunuoliai mėgsta pasididžiuoti "mokėjimu", nors tai veikiau kvailokas "šaunumas", vairuoti automobilį viena ranka. Jų nuomone, alkūnė, iškišta pro atvirą langą, esą įrodanti, kad vairuotojas "nuostabiai" valdąs automobilį. Prisipažinsiu, kad ir aš mėgau stebinti pažįstamus savo vairavimo menu: alkūnė persverta per langą, ant vairo rato viena ranka ir toji visai žemai, ties 6 valanda (arba viršuje, ties 12). Buvau įsigudrinęs šitaip, su iškišta alkūne, ir posūkius daryti, ir net pavaras perjunginėti. Tada vairą visai paleisdavau iš rankų. Dabar automobilio vairavimas man yra geriausias poilsis. Žinoma, kai keliauju, o ne lenktyniauju. Visada sėdžiu, atitinkamai nutolęs nuo vairo, ir laikau jį tik abiem rankom. Niekuomet nevažiuoju lengvabūdiškai, automobilį valdau susikaupęs. Nesistengiu kam nors padaryti įspūdžio. Dėl to mano keleiviai kartais būna kiek ir nusivylę.
Važinėjant kasdieniškai, antroji diržų funkcija palyginti menka. Saugos diržai neleidžia vairuotojui, atliekančiam posūkį, svirti į dešinę ar kairę. O tokie pasvirimai verčia jį "pakibti" ant vairo rato. Sukant į dešinę, dar pusė bėdos, nes tuomet, neturėdami diržų, dėl išcentrinės jėgos pasvyrame į kairę ir galime remtis į dureles (jei nebijome, kad jos atsidarys). Tačiau, sukdami kairėn, esame visai bejėgiai: tuomet svarbiausiu mūsų atramos tašku tampa vairas. Baisi klaida! Esti diržų, tvirtinamų dviejuose arba trijuose taškuose. Pasirenkame tuos, kuriuos pavyko įsigyti ir kuriuos galima įmontuoti automobilyje. Reikia atsiminti, kad avarijos metu jėgos, veikiančios diržus, saugančius vairuotoją, yra labai didelės, todėl diržų tvirtinimas turi būti aukščiausios kokybės.
Man saugos diržai yra pirmiausia ne tam. Kai juos seguosi, negalvoju apie nelaimę. Žiūriu, kad būtų gera važiuoti: kad būčiau tvirtai pririštas prie sėdynės ir atlošo, kad neliktų nereikalingo diržų laisvumo, bet kartu visiškai laisvai galėčiau veikti rankomis ir kojomis. Kad galėčiau greitai važiuoti ir mikliai valdyti automobilį, nerizikuodamas patekti į tokią padėtį, kai prireikia net didelių pastangų išlikti sėdynėje… Kad, darydamas staigų posūkį, galėčiau sutelkti visą dėmesį į jį, o nesirūpinčiau, kad galiu išlėkti iš sėdynės. Diržai, pabrėžiu, turi būti užsegti labai standžiai, kad tik neveržtų.
Teisiniai aspektai ir vairuotojo atsakomybė
Lietuvoje daugelis vairuotojų nežino, kad vairuotojo pažymėjimą galima prarasti ne tik už vairavimą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ANK) ir nusistovėjusią teismų praktiką, keletas veiksmų, netgi nesusijusių su vairavimu, gali lemti vairuotojo teisių sustabdymą. Tai taikoma net ir tuo atveju, jei jūs tiesiog sėdite automobilyje su įjungtu varikliu arba laikote raktelius šalia automobilio. Automobilio raktelius perduoti girtam ar vairuotojo pažymėjimo neturinčiam asmeniui taip pat gali sukelti problemų.
Girtam sėdėti automobilyje gali atrodyti nekenksminga, jei nevairuojate. Tačiau jei variklis įjungtas ir esate už vairo, taikomas 422 straipsnio 5-6 dalis. Tai reiškia baudą ir 1-1,5 metų vairuotojo pažymėjimo atėmimą, net jei automobilis nepajudėjo nė centimetro.
Vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas jūsų eismo taisyklių pažeidimas, pvz., greičio viršijimas ar pavojingas lenkimas, paskelbimas socialiniuose tinkluose gali būti panaudotas prieš jus, ypač jei jame matomas jūsų veidas, girdimas balsas arba automobilio valstybinis numeris.
Ar Lietuvoje galima prarasti vairuotojo pažymėjimą už vairavimą apsvaigus elektrinio paspirtuko? Atsakymas priklauso nuo jūsų paspirtuko techninių charakteristikų. Šiuo atveju vairavimas apsvaigus laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Jei jūsų motoroleris viršija galios ar greičio ribas (t. y. yra galingesnis nei 1 kW arba greitesnis nei 25 km/h), jis teisiškai laikomas mopedu. Tai keičia viską, ypač pažeidimų baudžiamąją atsakomybę. Dauguma naudotojų nežino, kad pasirinkdami galingesnį ar greitesnį motorolerį, jie teisiškai priskiriami tai pačiai kategorijai kaip mopedų vairuotojai.
Jei esate keleivis, kuris kelia viešąją tvarką, grasina policijos pareigūnams ar trukdo eismui, jums gali būti pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamąjį kodeksą (284 straipsnis). Jei mokote šeimos narį arba esate sertifikuotas instruktorius ir esate apsvaigęs, jums taikomos tos pačios taisyklės kaip ir bet kuriam kitam vairuotojui.
Lietuvoje įstatymas yra aiškus: net pasyvūs ar netiesioginiai veiksmai gali būti pakankami, kad prarastum vairuotojo pažymėjimą. Nesvarbu, ar tai sėdėjimas girtas automobilyje, atsisakymas atlikti testą, ar kaltinimus patvirtinančių vaizdo įrašų dalijimasis internete - kiekviena situacija gali turėti rimtų teisinių pasekmių.
Smulkmenos, kurios lemia saugumą
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova atkreipia dėmesį, kad per sekundę situacija kelyje gali pasikeisti taip kardinaliai, jog pakėlę akis jos įvertinti galime ir nespėti. Dėmesys net smulkmenoms.
Kalbėdama apie saugią vairuotojo aplinką instruktorė Olga, pirmiausia, atkreipia dėmesį į patį automobilį. „Kai pamatau automobilį, jei reikia trumpai įvertinti, ar jis saugus važiuoti - pasižiūriu į ratus, ar jie tikrai pritaikyti tam sezonui, kuris šiuo metu yra. Tikrai dar pasitaiko žmonių, kurie vasarą važinėja su dygliuotomis padangomis, o tai tikrai yra pavojinga ir pažeidžia KET“, - komentavo vairavimo instruktorė.
„Aišku, automobilio būklė susideda iš daugybės dalykų, bet jei kalbame apie tokius pirminius, ką įvertinčiau - langų plovimo skystis. Jei jis yra netinkamas, nekokybiškas, pradėjus valyti langus, matomumas gali būti itin prastas ir tai tikrai yra pavojinga“, - įžvalgomis dalinosi pašnekovė.
Ne ką mažiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar gerai sureguliuoti veidrodėliai, ar atstumas tarp vairuotojo ir vairo yra ne per mažas, ar per didelis, nes tai irgi turi didelę reikšmę ir saugumui, ir vairavimo kokybei.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į dar kelis dalykus, kurie kartais atrodo gal ne itin reikšminti - pavyzdžiui, tinkamai, pagal vairuotojo ūgį, sureguliuotas kėdės atlošas arba kilimėliai. Jei kilimėlių būklė jau itin prasta - jie labai susidėvėję, skylėti, už jų gali užsikabinti koja bespaudžiant pedalą ar sutrukdyti jį paspausti, o tai gali būti ir labai svarbi akimirka“, - komentavo Olga.
Kartais net nenutuokiame, kokios mažos smulkmenos gali nulemti traumą ar situacijos eigą. Kartais, anot jos, net nenutuokiame, kokios mažos smulkmenos gali nulemti vieną ar kitą traumą ar situacijos eigą: „Pavyzdžiui, sunku patikėti, bet esu girdėjusi, net apie kelis atvejus, kai žmonės susilaužo nosį atsitrenkdami į apsaugą nuo saulės. Ją reiktų atlenkti ne vos vos, o iki galo, kitaip tariant, iki lango. Mano minėtais atvejais, žmonės atlenkė ją nedaug, staigiai stabdė ir atsitrenkė nosimi tiesiai į apsaugą, o smūgis nėra menkas ir štai - pasekmės“, - pasakojo pašnekovė.
Perkrauti automobilį įvairiausiais daiktais, pasak Olgos, taip pat gali būti nesaugu. „Vairuotojai mėgsta ir papuošti savo automobilį, pavyzdžiui, ant priekinio veidrodėlių užsikabina įvairiausių dalykų. Dažniausiai, tai būna pakabukai, kurie juda, visų pirma, gali lemiamu metu užstoti vairuotojui matymo lauką ir jis nepamatys, sakykime, pėsčiojo, o antra - visi tokie daiktai smūgio metu gali skristi tiesiai į vairuotoją ar keleivius“, - aiškino pašnekovė. Visi nepritvirtinti daiktai „skraido“ ir gali labai rimtai sužeisti vairuotoją, keleivius. Anot Olgos, tą patį galima pasakyti ir apie įvairiausiais daiktais apkrautą priekinę panelę ar automobilio gale numestą gesintuvą: „ Gal sunkiai įsivaizduojame, kaip automobilyje viskas vyksta smūgio metu. Visi netinkamoje vietoje gulintys, nepritvirtinti daiktai „skraido“ ir gali labai rimtai sužeisti vairuotoją, keleivius“, - pasakojo Olga.
„Aišku, mes visi skubame, lekiame, neturime laiko net pavalgyti, bet pietauti ar vakrieniauti prie vairo tikrai nederėtų. Pirmiausia, atkreipkime dėmesį į savo sveikatą - šitaip valgyti nepatartų joks mitybos specialistas. Vairuojant žmogaus būsena nėra itin rami, antra vertus - valgymas ar kavos gėrimas tikrai sumažina dėmesio koncentraciją. Ne tik todėl, kad atliekami du veiksmai vienu metu, bet ir dėl galimų trukdžių - užsitepęs padažo ar kiek šliūkštelėjęs ant savęs kavos, žmogus automatiškai tą sekundę pasižiūri, kur išsitepė, ima valyti, o susikaupimas ir vairavimas lieka jau antrame plane“, - mintimis dalinosi Olga. Instruktorė paminėjo, kad ją stebina, kai šiais laikais pamato vairuotoją, laikantį rankoje mobilųjį telefoną - juk yra laisvų rankų įranga, kuri daugelyje automobilių net integruota - vos įsėdi ir įsijungia automatiškai. „Naudokimės tomis funkcijomis, tais privalumais, kuriuos mums leidžia tobulėjančios technologijos, juk tai sukurta mūsų patogumui ir saugumui“, - skatino pašnekovė.
Kartais sekundė nulemia viską Olga atkreipė dėmesį ir į emocinę vairuotojo būklę. „Vairuotojas turi būti kuo stabilesnis - nei labai emociškai įsijautęs į kokią nors garsiai skambančią mėgstamą muziką, nei raminantis triukšmaujančius keleivius, nei labai susijaudinęs ar užsisvajojęs - vairavimas yra labai atsakingas darbas, todėl reikėtų susikoncentruoti būtent į jį, o minėti dalykai tiesiog labai išblaško vairuotojo dėmesį“, - pasakojo vairavimo instruktorė. Vairavimas yra darbas, todėl reikėtų susikoncentruoti būtent į jį. Vairuodami turi matyti kelią, vertinti aplinką, numatyti kelis veiksmus į priekį, stebėti kitų eismo dalyvių manevrus, tam reikalinga maksimali koncentracija.
Olga atkreipė dėmesį, kad tiek pat susikoncentravę turėtume būti ir sustoję sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui: „Tuo metu daugelis pasinaudoja proga ko nors paieškoti daiktadėžėje, pasižiūrėti į telefoną ar pasidažyti, bet tai daryti taip pat nesaugu. Ko nors ieškodami galime netyčia atleisti stabdžio pedalą ir pradėti riedėti arba atvirkščiai - kam nors staiga „pyptelėjus“ ar pralėkus greitajai pagalbai, išsigandę galime paspausti akseleratorių vietoje stabdžio. Galiausiai, susikoncentravęs vairuotojas geriau sureaguoja ir į situaciją, kurioje gal nėra pats kaltas. Jei į jūsų automobilį atsitrenks už jūsų važiuojantis automobilis, besikrapštydami daiktadėžėje labai susižeisite patys ir, tikėtina, įvažiuosite į priekyje esantį automobilį ar kliudysite pėčiąjį, o stebint situaciją, gal spėtumėte pakeisti automobilio kryptį ir nesužaloti žmogaus“, - įžvalgomis dalinosi Olga. Viena sekundė kelyje iš tiesų yra labai daug. Viena sekundė kelyje, primena Olga, iš tiesų yra labai daug - nuleidę akis į telefoną ar pasitvarkyti automobilio, pakėlę akis galime išvysti vaizdą pasikeitusį kardinaliai - 180 laipsnių, todėl vairuotojas visada turi būti labai atidus.
Dažnai pažeidimus padarę pradedantieji vairuotojai, nežino apie reikalavimą išklausyti papildomą vairuotojų mokymą. Ir atėjus laikui keisti vairuotojo pažymėjimą sužino, kad turi iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminus. Dažnai paklausus pažeidimą padariusio pradedančiojo vairuotojo (neturinčio 2 metų stažo), ar jis žino apie reikalavimą išklausyti papildomą vairuotojų mokymą? Tokie pažeidėjai savarankiškai nesikreipia į vairuotojų mokymo įstaigas. Pavyzdžiui, vairuotojas, neturintis 2 metų stažo, vairuodamas automobilį viršijo greitį. Elektroniniu paštu jis gauna pranešimą apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Sumoka baudą, tačiau nesikreipia į vairuotojų mokyklą dėl papildomo kurso išklausymo. Jei per metus nebaigėte papildomų vairuotojų mokymų, vadinasi, praradote teisę vairuoti ir pažymėjimas nebus keičiamas į galiojantį 10 metų. Papildomus mokymus išklausyti galima bet kurioje tokius mokymus organizuojančioje vairavimo mokykloje. Mokymų trukmę taip pat nustato kiekviena vairavimo mokykla individualiai. Dažniausiai mokymai trunka 1-2 d.d.
tags: #sedejimas #ant #vairuotojo