Diskusijos dėl vairuotojo pažymėjimo tinkamumo nustatant asmens tapatybę Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus. Nors kai kuriose Europos Sąjungos šalyse ši praktika yra įprasta, Lietuvoje ji ilgą laiką buvo ribojama, o tai kėlė nepatogumų tiek gyventojams, tiek siekiantiems plėsti savo veiklą šalyje tarptautiniams verslo subjektams.
Istorinis kontekstas ir argumentai už
Nors vairuotojo pažymėjimas pagal Lietuvos teisės aktus nėra laikomas tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti, siūloma jį pripažinti tinkamu dokumentu nustatant asmens tapatybę, ypač Europos ekonominės erdvės valstybėse išduotus pažymėjimus. Ši iniciatyva siejama su siekiu didinti Lietuvos konkurencingumą ir pritraukti tarptautines finansų įstaigas, ypač atsižvelgiant į „Brexit“ situaciją. Dauguma Didžiosios Britanijos licencijuotų finansų įstaigų ieško galimybių persikelti į Europos Sąjungos šalis, kuriose klientų tapatybės nustatymo reikalavimai būtų lygiaverčiai ir sudarytų galimybę teikti finansines paslaugas klientams, kurie buvo identifikuoti pagal Didžiosios Britanijos reikalavimus, t.y. naudojant Didžiojoje Britanijoje pripažintą asmens tapatybės dokumentą - vairuotojo pažymėjimą. Kai kurioms Lietuvoje ketinančioms veikti finansų srities įmonėms tokie asmenys gali sudaryti didžiąją klientų dal, dėl to minima problema yra rimtas konkurencinis trūkumas tarptautinėje erdvėje. Tokia situacija kenkia užsienio finansinių įmonių pritraukimui į Lietuvą.
Europos Sąjungos (ES) direktyvoje nėra reikalavimo, kad asmens tapatybė turėtų būti nustatoma tik pagal tapatybės kortelę arba pasą. Gali būti nustatoma ir pagal vairuotojo pažymėjimą. Tai daroma ne tam, kad būtų palengvinta kiekvienam asmeniui atsidaryti sąskaitą banke, nes daugelis jau turi atsidarę sąskaitas. Tačiau norima sudaryti galimybes tarptautiniams bankams ateiti į Lietuvą ir kurti konkurenciją skandinaviškiems bankams.
Pritariančiųjų nuomone, tai paskatintų investicijas į Lietuvą, ypač svarbu trečiųjų šalių piliečiams - jie galėtų atsidaryti sąskaitą banke ir taip įsitvirtinti Lietuvoje. Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.
Pagal Lietuvos teisės aktus, vairuotojo pažymėjimas nėra laikomas tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti. Projektu iš esmės nesiekiama pakeisti vairuotojo pažymėjimo teisinio statuso, o tiesiog numatyti galimybę finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams naudoti Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir jame esančius duomenis nustatant kliento tapatybę pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Rumunijoje, Baltarusijoje galima panaudoti vairuotojo pažymėjimą greitiems kreditams. Tačiau bankuose neužteks tik vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas greitiems kreditams ir šiuolaikiniams internetiniams sukčiams.
Kaip rodo Latvijos ir Estijos pavyzdžiai, nerezidentų patekimas į Lietuvos finansų sistemą tikrai turi būti kontroliuojamas. Nėra norima, kad į šią sistemą asmenys įeitų naudodami vairuotojo pažymėjimą, kuris iš esmės patvirtina teisę vairuoti transporto priemonę. Be to, šiame dokumente nenurodyta asmens pilietybė, kas taip pat labai svarbu nusikaltimų prevencijai ir FNTT strateginėms analizėms atlikti.
Lietuvos jurisdikcijos konkurencinis trūkumas sustiprėja „Brexit“ kontekste. Dauguma Didžiosios Britanijos licencijuotų finansų įstaigų ieško galimybių persikelti į Europos Sąjungos šalis, kuriose klientų tapatybės nustatymo reikalavimai būtų lygiaverčiai ir sudarytų galimybę teikti finansines paslaugas klientams, kurie buvo identifikuoti pagal Didžiosios Britanijos reikalavimus, t.y. naudojant Didžiojoje Britanijoje pripažintą asmens tapatybės dokumentą - vairuotojo pažymėjimą.
Šiuo metu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento - fizinio asmens tapatybę, turi vadovautis Lietuvos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumentu arba leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame yra be kita ko nurodyta kliento pilietybė. Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Šis sprendimas svarbus trečiųjų šalių piliečiams - jie galėtų atsidaryti sąskaitą banke ir taip įsitvirtinti Lietuvoje.
Europoje yra plačiai paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).
Pagal Lietuvos teisės aktus, vairuotojo pažymėjimas nėra laikomas tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi šio įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturėjo.
Vairuotojo pažymėjimo saugumo lygiai visoje ES yra skirtingi. Nėra atlikta saugos lygio analizė, todėl neaišku, ar tose valstybėse išduodant vairuotojo pažymėjimą asmuo turi dalyvauti fiziškai, todėl gali atsirasti terpė finansiniams nusikaltimams.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vadovo Sigito Mitkaus teigimu, leidimas pagal vairuotojo pažymėjimą nustatyti asmens tapatybę, prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo.
Dalis klientų identifikuojami pagal vairuotojo pažymėjimą, nes tai galima pagal Jungtinės Karalystės teisę.
Siūloma nustatyti, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti.
Pataisų šalininkai sako, kad tai paskatintų investicijas į Lietuvą.
Mykolas Majauskas siūlė nebijoti ir žiūrėti plačiomis akimis į ateitį, kurti galimybes. „Labai dažnai susiduriame su reiškiniu, kad bijome tai, ko nesuprantame. Ypač vyresnių kolegų susirūpinimą galime suprasti. Šis projektas buvo įvertintas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir išanalizavę projekto nuostatas antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturėjo.“
Parlamentaras Petras Gražulis taip pat pripažino, kad įstatymas yra progresyvus. „Mes kažkada su savimi turėjome vežiotis vairuotojo pažymėjimą. Galų gale, priėmėme įstatymą, kaip yra Europos Sąjungos šalyse, kad svarbiausia turėti teisę vairuoti. O kiek baimių buvo, kad nesivežios pažymėjimų? Nieko neatsitiko. Sovietmečiu, jei norėjai sėsti į draugo automobilį, turėjai turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad turi teisę vairuoti. Gal grįžkim prie tų laikų? Dabar pateiksiu savo pavyzdį: nuėjau atsidaryti rinkiminės sąskaitos ir turėjau tik diplomatinį pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Abu netiko, turėjau lėkti pasiimti paso. Koks absurdas! Be paso net 50 eurų negali išsikeisti į kitą valiutą.“
„Šis sprendimas prisidėtų prie Lietuvos jurisdikcijos konkurencingumo. Dėl „Brexit“ nemažai Didžiosios Britanijos įmonių ieško vietos, kur galėtų įsitvirtinti Europos Sąjungos šalyse, o toks sprendimas tam sudarytų palankesnes sąlygas“, - posėdžio metu kalbėjo A.Palionis.
Nuo 2021 m. pradžios vairuotojo pažymėjimas bus tinkamas dokumentas asmens tapatybei patvirtinti. Tai ypač svarbu Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių piliečiams - jie galės atsidaryti sąskaitą banke ir taip įsitvirtinti Lietuvoje.
„Svarstome labai svarbų klausimą. Jam pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas: „Didelė dalis užsienietiškų bankų, tarptautinių bankų neateina į Lietuvą, tarp jų - ir naujoviškų bankų dėl to, kad dalis jų klientų yra identifikuoti pagal vairuotojo pažymėjimą. Ir jie, ateidami čia, į Lietuvą, turėtų iš naujo neidentifikuoti savo esamus visus klientus pagal Lietuvos taisykles, kurios neatitinka geriausios Europos Sąjungos praktikos.“
Už pataisas (projektas Nr. XIIIP-2814(2) balsavo 98, prieš buvo 10, susilaikė 19 Seimo narių. Jos įsigalioja 2021 m.
Argumentai prieš ir kilę susirūpinimai
Nepaisant teigiamų argumentų, kilo ir nemažai susirūpinimų. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atkreipė dėmesį, kad projekto siūlymų priėmimas gali būti aktualus, jeigu dėl įvairių priežasčių Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientais taptų šiuo metu kitose šalyse veikiančių finansų įstaigų klientai. „Šiuo atveju, nesant galimybės nustatyti klientų pilietybės, galimai į Lietuvos finansų sistemą galėtų patekti asmenys iš valstybių, kuriose aktuali teroristinių organizacijų veikla, ir padidėtų teroristų finansavimo ir pinigų plovimo grėsmė. Todėl manome, kad finansų įstaiga ar kitas subjektas turėtų pareigą nusistatyti kliento pilietybės nustatymo mechanizmą, jei jis nenustatomas iš paso ar asmens tapatybės kortelės“, - teigiama STT išvadoje.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas diskusijų metu pasisakė prieš. „Šito įstatymo istorija labai įdomi - maždaug tris metus jis sukosi Seime ir komitetas visą laiką atmesdavo, taip pat ir STT, FNTT. Kodėl? Nes vairuotojo pažymėjimas nėra tas dokumentas, kuris atstoja pasą ar identifikavimo kortelę. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas greitiems kreditams ir šiuolaikiniams internetiniams sukčiams. Tokias teises lengva pagaminti, uždėti kitą vaizdą, pasiimti greitąjį kreditą. Siūlau nepriimti šito įstatymo projekto ir jam nepritarti.“
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovas yra griežtai prieš tokį siūlymą. Anot jo, vairuotojo pažymėjimo saugumo lygiai Europos Sąjungos šalyse yra skirtingi. Taip pat nėra atlikta saugos lygio analizė, todėl neaišku, ar tose valstybėse išduodant vairuotojo pažymėjimą asmuo turi dalyvauti fiziškai, todėl gali atsirasti terpė finansiniams nusikaltimams. FNTT atstovas teigė, kad, jų požiūriu, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas galėtų būti tik Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas.
Vytautas Bakas sako, kad šis klausimas buvo nagrinėtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: „Čia yra įstatymo projektas, kuris, kaip sako M.Majauskas, gali atnešti daug naudos. Arba - labai daug žalos. Viskas priklauso nuo to, ar mes numatysime tinkamas kontrolės procedūras ir finansavimą mūsų tarnyboms, Lietuvos bankui, tai priežiūrai atlikti. Atvėrus landą atsiras papildomas kontrolės poreikis. Lietuva pagal pinigų plovimo problemas yra neblizganti šalis ES, esame rizikos šalis, minima įvairiose pinigų plovimo prevencijos ataskaitose. Gerbiami kolegos, noriu M.Majausko paprašyti: galime balsuoti už šį įstatymą, jei jūs galėtumėte patikinti, kad priimant 2021 m. valstybės biudžetą bus numatyta FNTT ir Lietuvos bankui tinkamas finansavimas, reikalingas šios funkcijos priežiūrai.“
Buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad kol tarnybos negalės užtikrinti priežiūros, tokie įstatymo pakeitimai negali būti įtvirtinti. „Labai gaila, kad mes net įstatymo pavadinimo neperskaitome - Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Ką tai sako? Tai ir sako, kad turime visais būdais užkirsti, kad būtų kuo mažiau pinigų plovimo ir teroristų finansavimo. Ką mums pasakė tarnybos komitete? Kad nebus fiziškai įmanoma užtikrinti tokio srauto pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.“
„Jeigu vairuotojo pažymėjimas būtų investicijų pritraukimo šaltinis, tai jau piniguose maudytumėmės. Nėra jokio ryšio su haiteku, čia tik yra vagims, kurie norės tuo pasinaudoti. Valstietis Valius Ąžuolas mano, kad pataisos paskatins pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. „Jeigu norime atverti tą Pandoros skrynią ir būti ta šalimi, kuri geriausiai plauna pinigus ir finansuoja teroristus - puikus įstatymas. Tik tada turime atsiminti, kad už tai reikės prisiimti atsakomybę arba tarnyboms užtikrinti pajėgumus visa tai prižiūrėti.“
Komitetas pritarė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisoms ir siūlo jas Seimui priimti.
Priimtas sprendimas ir jo reikšmė
2020 m. gruodžio 10 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatyta, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas, atitinkantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, bus tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Šios pataisos įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. Jei vairuotojo pažymėjime nebus nurodyta žmogaus pilietybė, finansų įstaigos ir kitos įmonės privalės pareikalauti jo pilietybės įrodymo. Visgi, jei žmonės į šalį atvyks ne iš Europos Sąjungos šalių, jiems ši naujoji tvarka negalios.
Šis sprendimas turėtų prisidėti prie Lietuvos konkurencingumo didinimo, pritraukiant tarptautines finansų įstaigas ir sudarant palankesnes sąlygas verslo plėtrai. Tai taip pat palengvins gyvenimą trečiųjų šalių piliečiams, norintiems įsitvirtinti Lietuvoje.
Pirkimo dokumento įvedimas
Daugiau nuotraukų (7) Seimas turėtų apsispręsti, ar nuo sausio pripažinti vairuotojo pažymėjimą tinkamu dokumentu asmens tapatybei patvirtinti.
Taip pat norima įtvirtinti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.
Dabar vairuotojo pažymėjimas, kaip asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kurį naudojant galima atsidaryti sąskaitą banke, yra įteisintas Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Islandijoje, Maltoje, Švedijoje ir Čekijoje. Atsidaryti banko sąskaitą naudojant vairuotojo pažymėjimą draudžiama Vengrijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Kipre, Suomijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje.
Posėdyje sutarta, kad iki gruodžio 4 d. vyksiančio pataisų svarstymo Seime FNTT turi raštiškai nurodyti visas priežastis, kodėl tokia pataisa neturėtų būti priimta. Kitu atveju, toks sprendimas įsigalios nuo gegužės 1 d.
tags: #seimo #nutarimas #del #vairuotojo #pazymejimo #asmens