Automobilio aušinimo sistema - tai itin svarbi variklio sistema, užtikrinanti optimalų variklio darbinį rėžimą, padedanti mažinti mechaninių variklio dalių susidėvėjimą ir apsauganti variklį nuo perkaitimo.
Atitinkamai, siekiant išvengti sudėtingų transporto priemonės gedimų, tinkamą šios sistemos veikimą užtikrinti yra itin svarbu. Vienas akivaizdžiausių ženklų, jog susiduriate su aušinimo skysčio nutekėjimu - neaiški skysčio bala, atsiradusi po kėbulu automobiliui stovint. Tiesa, nutekėjimas ne visada būna toks ryškus. Jei aušinimo sistemos vamzdeliuose atsiradusios skylutės yra labai mažos, skystis greitai išgaruos ir nepamatysite jo ženklų.
Kadangi jis atlieka labai svarbų vaidmenį, aušinimo skystį privaloma reguliariai tikrinti. Neretai pamirštamas dalykas - reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje (žinoma dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje jeigu aušinimo skysčio trūksta, bet nepamirškime, kad ir indikacija kartais nesuveikia :)).
Galbūt neatrodo, kad aušinimo skysčio nutekėjimas yra didelė problema, tačiau tai gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobilio varikliui. Be tinkamo antifrizo kiekio jūsų variklis gali perkaisti (arba užšalti žiemos metu).
Pagrindinės priežastys, kodėl dingsta antifrizas
Antifrizas gali dingti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti savo automobilio ilgaamžiškumą.
Aušinimo sistemos nesandarumas
Viena dažniausių priežasčių - aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba rūdžių paveiktas radiatorius gali sukelti skysčio praradimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes, būtina iš karto patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.
Pažeista variklio sandara
Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo ar keistu alyvos atspalviu. Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų, nes variklis gali būti sugadintas dėl per didelės temperatūros arba skysčio maišymosi su alyva.
Netinkamai veikiantys sistemos komponentai
Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą. Sugedęs termostatas gali blokuoti skysčio judėjimą, o nesandarus dangtelis leidžia antifrizui išgaruoti.
Atlaisvėjusios sistemos jungtys
Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima aplink žarnas, kur atsiranda drėgmės arba nuotėkio pėdsakų. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis. Šios problemos dažniau pastebimos senesniuose automobiliuose arba prastai prižiūrėtoje sistemoje.
Susidėvėjusios aušinimo žarnos
Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna dažnai tampa trapesnė, todėl ji neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.
Radiatoriaus pažeidimai
Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti. Šios problemos dažniausiai atsiranda dėl korozijos arba išorinių pažeidimų, pavyzdžiui, nuo akmenų smūgių.
Netinkamai uždarytas bakelis arba dangtelis
Antifrizo bakelio dangtelis yra esminė aušinimo sistemos dalis, kuri palaiko tinkamą slėgį sistemoje. Jei jis pažeistas arba netinkamai uždarytas, skystis gali garuoti arba nutekėti. Dėl netinkamo dangtelio taip pat gali atsirasti oro burbulų, kurie trukdo tinkamai cirkuliuoti skysčiui.
Vandens siurblio gedimas
Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su senėjimu arba nekokybišku remontu. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas, o tai dar labiau apsunkina remontą.
Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas
Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūroma.
Nuotėkis EGR aušintuve
Jei antifrizas patenka į EGR sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu. Dėl šio gedimo gali sumažėti automobilio efektyvumas ir padidėti kenksmingų emisijų kiekis.
Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai
Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas - Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus. Tai gali būti susiję su nesandariomis jungtimis, pažeistais aušinimo sistemos komponentais arba net sugedusiu aušinimo bakelio dangteliu. Laiku pastebėjus šį požymį ir išsiaiškinus priežastį, galima užkirsti kelią didesniems gedimams.
Skysčio dėmės po automobiliu - Jei po automobiliu matote spalvotas dėmes, dažniausiai žalias, rožines ar oranžines, tai rodo aušinimo sistemos nuotėkį. Skystis gali nutekėti iš radiatoriaus, žarnų arba tarpinės pažeidimų vietų. Šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti nuotėkio šaltinį, nes ilgai ignoruojamas nutekėjimas gali sukelti variklio perkaitimą.
Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio - Baltų dūmų atsiradimas dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės. Tai gali būti lydima antifrizo kvapo iš išmetimo dujų. Tokia problema yra rimta ir ją reikia spręsti nedelsiant, nes skysčio buvimas cilindruose gali pažeisti variklio vidines dalis.
Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva - Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą. Tai dažnai būna susiję su variklio galvutės tarpinės defektu arba įtrūkusiu variklio bloku. Tokiu atveju būtina nedelsiant sustabdyti automobilio eksploatavimą, kad būtų išvengta rimtesnių variklio gedimų.
Variklio temperatūros pakilimas - Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai. Tai gali būti susiję su užsikimšusiu termostatu, sugadintu vandens siurbliu arba užsikimšusiais aušinimo kanalais. Tokiu atveju gali būti reikalingas termostato keitimas, kad būtų užtikrinta tinkama antifrizo cirkuliacija ir išvengta didesnių gedimų.
Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis - Jei aušinimo skysčio bakelio dangtelis nesandarus, sistemoje gali atsirasti slėgio problemų, dėl kurių skystis pradeda virti arba išgaruoti. Tai gali sukelti antifrizo praradimą net ir nesant akivaizdaus nuotėkio. Nesandarus dangtelis taip pat gali leisti orui patekti į sistemą, o tai dar labiau pablogina skysčio cirkuliaciją.
Kitas gana paprastas būdas, kuriame galite pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio yra stebint variklio temperatūros daviklį. Paprastai norėdami sužinoti, ar jūsų variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra be abejo pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas".
Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir žinom apskritai GAMTAI.
Jeigu pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite ir patikrinkite aušinimo sistemą. Laiku nespręstos problemos gali sukelti rimtų gedimų ar net variklio sugadinimą, o tai dažnai reikalauja sudėtingo ir brangaus remonto.
Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?
Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką. Anksti nustatyti gedimai leidžia išvengti rimtesnių ir brangesnių remonto darbų.
Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų aušinimo sistemoje, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo, nes tai tiesiogiai veikia variklio darbą.
Taip pat svarbu imtis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas. Tinkama priežiūra ne tik užkirs kelią antifrizo dingimo problemoms, bet ir užtikrins aušinimo bei kondicionavimo sistemų efektyvų veikimą.
Laiku pastebėtos ir išspręstos problemos padės išvengti sudėtingų gedimų bei užtikrins ilgalaikį automobilio veikimą.
Kaip patikrinti ir papildyti aušinimo skystį – „Super DIY“
Ar reikia keisti antifrizą?
Reguliarus antifrizo keitimas yra svarbus automobilio aušinimo sistemos ir variklio būklei. Laikui bėgant aušinimo skystis pablogėja ir nebegali efektyviai reguliuoti variklio temperatūros bei apsaugoti variklio nuo korozijos. Senas aušinimo skystis tampa rūgštus, todėl variklio komponentai greičiau koroduoja ir padidėja nuotėkio rizika. Be to, aušinimo skystis laikui bėgant praranda gebėjimą sutepti vandens siurbį ir kitas judančias dalis.
Vairuotojai neretai nustemba kai pasiūloma keisti aušinimo skystį. Galvojama, kad tai toks skystis kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, vis dėl to tai yra darbinis skystis kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Laikydamiesi gamintojo rekomenduojamų antifrizo keitimo intervalų (įprastai kas 2-5 metus), užtikrinsite optimalų variklio aušinimą ir išvengsite sistemos korozijos.
Kaip galima išvengti antifrizo nuotėkių?
Norint išvengti aušinimo sistemos nuotėkių ir gedimų reikia reguliariai tikrinti žarnas, suveržimus ir radiatorių, įsitikinti, kad jie nėra susidėvėję ar pažeisti, ir pakeisti nekokybiškus komponentus laiku. Laikykitės gamintojo numatytų priežiūros reikalavimų, įskaitant aušinimo sistemos patikrą, plovimą, naudokite jūsų automobiliui tinkamą antifrizą ar jo mišinį.
Reguliariai atkreipkite dėmesį į temperatūros svyravimus, kad laiku pastebėtumėte aukštą temperatūrą ir išvengtumėte perkaitimo. Nuolatinė ir atsakinga priežiūra yra labai svarbi norint išvengti aušinimo skysčio nuotėkio ir užtikrinti sistemos ilgaamžiškumą.
Svarbu žinoti apie antifrizo tipus ir priežiūrą
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti betkokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas kaip ir tepalas konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų, jeigu nežinote kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant pačio aušinimo skysčio bakelio). Taip pat jeigu nežinote koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Automobilinis aušinimo skystis etilenglikolio pagrindu yra nuodingas. Todėl jis negali būti naudojamas sistemose, kuriose yra tiesioginis kontaktas su geriamojo-buitinio vandens šildytuvais. Šildymo sistemose rekomenduojama naudoti neužšąlančius skysčius pagamintus propilenglikolio pagrindu.
Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti betkokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas kaip ir tepalas konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų, jeigu nežinote kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant pačio aušinimo skysčio bakelio).
Jeigu net ir po kurio laiko variklis kaista arba skystis necirkuliuoja, sistemą reikia nuorinti per ventilius, kurie turėtų būti šalia ugniasienės.
Dėl pasenusio ir praradusio savo savybes aušinimo skysčio ilgainiui galima patirti labai didelių nemalonumų. Aušinimo skysčio keitimas - vienas iš periodinės techninės automobilio priežiūros darbų.
Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Žinoma, derėtų naudoti tokį patį aušinimo skystį, koks buvęs, papildant trūkstamą jo kiekį. Nors prireikus - pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės įsigyti tokio paties aušinimo skysčio - galite jį maišyti ir skirtingų spalvų.
Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba tokie, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas.
Gerai pagalvokite, ar tikrai verta rizikuoti.
Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija.
Jei pastebėsite, kad variklis kaista, kuo skubiau sustokite ir patikrinkite aušinimo skystį.
Kai rinkoje didžiulis produktų pasirinkimas, reikia išsirinkti kokybiškiausius ir tinkamus konkrečiam varikliui, jų nemaišant.
Pacientas Tomas (vardas pakeistas) 5 dienas praleido RVUL Toksikologijos centre. Vyras pasakoja, kad į jį pateko po to, kai netyčia išgėrė į limonado butelį supilto aušinimo skysčio. „Kažkada perpyliau likusį aušinimo skystį į mažesnį butelį nuo gazuoto gėrimo, niekaip nepažymėjau ir pamiršau. O prieš savaitgalį ėmiau ir netyčia išgėriau. Kai supratau, kas atsitiko, paskambinau į Apsinuodijimų informacijos biurą, nupasakojau situaciją, man patarė kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Buvau greitai priimtas, atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas - hemodializė. Laimė, dabar jaučiuosi žymiai geriau ir galėsiu keliauti namo“, - istorija dalijasi jis.
Šio paciento sveikatos būklę stebėjusi RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner teigia, kad atsitiktinių ūminių apsinuodijimų aušinimo, stabdžių, langų plovimo skysčiais, korozinėmis medžiagomis, perpiltomis į ne jiems skirtas talpas, deja, pasitaiko labai dažnai. Perpylę skysčius žmonės niekaip nepaženklina naujos taros, neįspėja kitų šeimos narių ir laikui bėgant pamiršta, taip sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir artimiesiems.
„Apsinuodyti tokiomis medžiagomis yra žymiai lengviau nei įsivaizduojame. Pavyzdžiui, aušinimo skystis yra saldus, spalvotas, kvepia, todėl supainioti jį su limonadu nesunku. Jei taip nutikus medicininė pagalba nėra suteikiama laiku, gali grėsti rimti sveikatos sutrikimai. Todėl visada žmones kviečiu būti sąmoningais ir apdairiais, nelaikyti cheminių medžiagų maistui skirtose talpose, o visgi perpylus - būtinai pažymėti“, - sako G. Laubner.
Jei atsiradus aušinimo sistemos gedimui, nedelskite ir kreipkitės į Autura servisą.
