Daugelis vairuotojų svarsto, ar jie privalo laikytis kelio ženklų, kai aplink nėra kitų transporto priemonių. Tačiau Lietuvoje atsakymas aiškus: kelio ženklų privaloma laikytis visada, nepriklausomai nuo eismo srauto.
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles visi eismo dalyviai privalo visada laikytis kelių eismo taisyklių, ženklų, ženklinimo ir šviesoforo signalų. Ši taisyklė skirta užtikrinti nuoseklumą ir saugumą, ypač kai sąlygos gali atrodyti saugios, bet nėra. Ženklų nepaisymas dėl to, kad „aplink nieko nėra“, nepateisina tokio elgesio.
Vairuotojai privalo laikytis kelio ženklų, nepaisant eismo sąlygų. Daugelis vairuotojų mano, kad kelio ženklai yra lankstūs, jei niekas nestebi. Tačiau toks požiūris sukuria klaidingą saugumo jausmą ir padidina riziką, ypač kaimo vietovėse arba vairuojant naktį. Kelio ženklai nėra pasiūlymai - jie yra privalomi, neatsižvelgiant į laiką, eismą ar patogumą. Visų eismo dalyvių saugumas priklauso nuo jų laikymosi.
Automatinės sistemos, tokios kaip greičio matavimo kameros ar sankryžų stebėjimo priemonės, veikia nepriklausomai nuo eismo. Naujuose KET pakeitimuose bus įvardijama, kokius pažeidimus fiksuoja stacionarieji matuokliai, paženklinti ženklais „Automatinė eismo kontrolė“. Be to, KET pakeitimuose atsiras ir naujo tipo kelio ženklas su pavaizduota fotokamera. Tad šis ženklas žymės matuoklius, fiksuojančius nustatyto greičio taisyklių pažeidimus. Tuo metu seno tipo ženklas („Automatinė eismo kontrolė“ ženklas) fiksuos ne greitį, o kitus taisyklių pažeidimus. Senojo tipo kelio ženklu galės būti ženklinami automatiniai prietaisai, kurie fiksuos kitus KET pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, pavyzdžiui, techninės apžiūros galiojimas, privalomojo draudimo galiojimas, taip pat kelių mokesčių sumokėjimas ir pan.
„Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą. „Mūsų tikslas - kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, - pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Kelio ženklų istorija ir reikšmė
Kelio ženklai Lietuvoje užtikrina, kad transporto priemonės judėtų saugiai ir tvarkingai, taip pat informuoja eismo dalyvius apie įmontuotas grafines ikonas. Šias piktogramas reglamentuoja Vienos konvencija dėl kelių eismo ir Vienos konvencija dėl kelio ženklų ir signalų. Lietuvos kelio ženklai patvirtinti pagal įstatymą 2002 m. gruodžio 11 d. Pirmieji kelio ženklai Lietuvoje atsirado 1930 m. spalio 1 d., Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai pasirašius 1926 m. Tarptautinę automobilių eismo konvenciją. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus, o vėliau aneksavus Lietuvą, Lietuvoje buvo priimtos sovietinės kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai, kurie Sovietų Sąjungoje galiojo nuo 1936 m. 1980 m. sausio 1 d. Sovietų Sąjungoje, įskaitant ir dabartinės Lietuvos teritoriją, buvo patvirtintas standartas GOST 10807-78.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos valstybės atkūrimo aktu ir 1991 m. Įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101-137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50-100 m gyvenvietėje ir 150-300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“.
Svarbiausi Kelių Eismo Taisyklių punktai
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.
Naujausi pakeitimai kelių eismo taisyklėse
Neseniai Vyriausybė iš dalies pakeitė KET, o nauji pakeitimai įsigalios jau nuo gruodžio pradžios. Be naujų ženklų nuo gruodžio vairuotojams atsiras ir būtinybė laikytis saugaus atstumo lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus ir pėsčiuosius, taip pat bus draudžiama palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose. Kas keičiasi? Šoninio lenkimo atstumas apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus bei pėsčiuosius iš rekomendacinio taps privalomas. Taigi, jei važiuosite ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, bus privaloma palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą, o greičiau - ne mažiau kaip 1,5 m. Sugriežtinami reikalavimai ir dėl automobilių ir jų priekabų palikimo. Jų sustojimas ir stovėjimas bus draudžiamas keliuose iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena kryptimi, kuriuose greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus tam skirtas vietas. Pakeitimuose į KET įtraukiami ir nauji kelio ženklai. Ženklas „Mažos taršos zona“ žymės savivaldybės tarybos nustatytą miesto teritoriją, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas visų motorinių transporto priemonių, išskyrus netaršias transporto priemones, eismas.
„Siekiame užtikrinti didesnį saugumą mūsų keliuose ir norime, kad būtų daugiau aiškumo vairuotojams. Nustatomas saugaus šoninio atstumo reikalavimas, kuris leis geriau apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius - dviratininkus ir pėsčiuosius. Kai kurie pakeitimai buvo pribrendę jau seniai, pavyzdžiui, įsisenėjusi problema dėl automobilių stovėjimo ten, kur stovėti draudžiama. Tikime, kad nauji reikalavimai prisidės prie saugesnės, sklandesnės ir atsakingesnės eismo aplinkos“, - anksčiau teigė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Naujuose KET pakeitimuose bus įvardijama, kokius pažeidimus fiksuoja stacionarieji matuokliai, paženklinti ženklais „Automatinė eismo kontrolė“. Be to, KET pakeitimuose atsiras ir naujo tipo kelio ženklas su pavaizduota fotokamera. Tad šis ženklas žymės matuoklius, fiksuojančius nustatyto greičio taisyklių pažeidimus. Tuo metu seno tipo ženklas („Automatinė eismo kontrolė“ ženklas) fiksuos ne greitį, o kitus taisyklių pažeidimus. Naujienų portalui tv3.lt Susisiekimo ministerijos atstovai įvardijo, kokie tai pažeidimai. „Senojo tipo kelio ženklu galės būti ženklinami automatiniai prietaisai, kurie fiksuos kitus KET pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, pavyzdžiui, techninės apžiūros galiojimas, privalomojo draudimo galiojimas, taip pat kelių mokesčių sumokėjimas ir pan.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė vykusio posėdžio metu pritarė pateiktiems pasiūlymams. Naujiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas. Iš viso nauji pakeitimai aktualūs daugiau kaip 1,5 mln. vairuotojų, turinčių pažymėjimus. Seimui pritarus, nauji pakeitimai įsigaliotų nuo gruodžio 1 d. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.
Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes, keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Žalios spalvos kelio ženklas nurodo tarptautinio, raudonos - magistralinio, geltonos - krašto, o mėlynos - rajoninio kelio numerį. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį. Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis. Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Kelio ženklo „Aklakelis“ simbolis patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Toliau maršrute galima vadovautis kelio ženklu Nr. Nurodo pagal kelio ženklą Nr. 625 uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį.
Kelio ženklai, draudžiantys sustoti ar stovėti, ir kelio ženklai Nr. Nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas. Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir jų junginiams su priekabomis.
Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, įrengta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku. Nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje.
