Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje yra itin populiarūs dėl savo ekonomiškumo, didelio sukimo momento ir ilgaamžiškumo. Tačiau moderniuose dyzeliniuose varikliuose integruojamos sudėtingos sistemos, kurios, nors ir skirtos pagerinti galią bei ekologiją, neretai tampa priežastimi, dėl ko dingsta trauka ar automobilis sunkiai užsiveda. Ignoruoti tokias problemas nėra optimalu, todėl svarbu žinoti pagrindines priežastis ir galimus sprendimus.
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl automobilis sunkiai užsiveda, ypač rytais ar esant žemai temperatūrai, yra silpnas akumuliatorius. Akumuliatorius, priklausomai nuo naudojimo sąlygų, gali tarnauti 2-6 metus, o kai jis nebepalaiko reikiamos įkrovos - laikas jį keisti. Priežasčių akumuliatoriaus išsikrovimui gali būti daug: vairuotojo neapdairumas (palikus įjungtą apšvietimą, garso sistemą ar kitą elektros sistemos dalį), per silpnas arba nepakankamai įsikrovęs prietaisas. Šaltis ar per trumpi važiavimo atstumai, neleidžiantys akumuliatoriui pakankamai įsikrauti, taip pat gali paskatinti jo išsikrovimą. Tokiu atveju sprendimas gali būti akumuliatoriaus įkrovimas.
Kitas svarbus komponentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra starteris. Starteris yra itin galingas elektros variklis, kuris kiekvieno užvedimo metu sukasi visu pajėgumu. Laikui bėgant starteryje esantys šepetėliai ir įvorės susidėvi, todėl starteris pradeda veikti netinkamai arba nebeveikia visai. Starterio gedimą gali signalizuoti neįprasti džeržgimo garsai, automobilio dūmai arba bėganti alyva. Pastebėjus bent vieną iš požymių, būtina kreiptis į automobilių servisą.
Šalta oro temperatūra taip pat gali turėti įtakos variklio užvedimui. Žiemos metu automobilio alyva sutirštėja, kuro garavimas sulėtėja, todėl varikliui sunkiau užsivesti. Rekomenduojama naudoti žiemai tinkamą variklio alyvą ir, jei įmanoma, laikyti automobilį šildomame garaže.
Degimo sistemos problemos taip pat gali sukelti sunkumų užvedant automobilį. Jei uždegimo žvakės susidėvėjusios arba yra problema su aukštos įtampos laidais, variklis gali užsivesti tik po kelių bandymų. Rekomenduojama patikrinti žvakes, žvakių laidus, uždegimo ritę ir keisti žvakes kas 20 000-50 000 km, priklausomai nuo modelio.
Užsikimšęs kuro filtras yra viena iš dažniausių dyzelinių variklių problemų, dėl kurios sumažėja trauka ar automobilis sunkiai užsiveda. Kuro filtrai sulaiko teršalus ir užtikrina švarų kurą, tačiau laikui bėgant jie užsikemša nešvarumais ir vandeniu. Simptomai apima sumažėjusią galią, netolygią laisvą eigą, dideles kuro sąnaudas, o kartais automobilis gali ir visai neužsikurti. Labai svarbu dyzelinio automobilio kuro filtrą keisti kas 30-50 tūkst. kilometrų. Jeigu pastebėjote, kad automobilio galia sumažėjusi ir jis sunkiau vedasi, didelė tikimybė, kad laikas keisti kuro filtrą.
Turbinos gedimas ir jo pasekmės
Turbokompresorius dyzeliniuose varikliuose gali sukelti ne tik malonumą, bet ir problemas. Jis suspaudžia įsiurbiamą orą, taip užtikrindamas didesnį variklio efektyvumą. Dažniausios problemos yra turbinos strigimas dėl netinkamai veikiančio EGR vožtuvo, užsikišusios išmetimo sistemos ar valdymo sistemos sutrikimų. Taip pat gali būti pažeistos turbinos sparnuotės dėl pašalinių dalelių, prastos alyvos kokybės ar nepakankamo tepimo. Turbinos guolio ar įvorės išdilimas lemia alyvos pratekėjimą į išmetimo bei įsiurbimo sistemą, turbokompresoriaus velenėlio klibėjimą ar net nutrūkimą. Priežastys gali būti per mažas alyvos spaudimas, užsikimšusi išmetimo sistema, blogai veikiantis EGR vožtuvas. Alyvos nuotėkis ir sandariklių gedimai taip pat kenkia turbinai, mažina jos veikimą ir didina dūmingumą. Reguliari techninė priežiūra, alyvos ir filtrų keitimas laiku, yra labai svarbūs norint išvengti šių problemų.
DPF filtro ir EGR sistemos svarba
Dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtrai (DPF) skirti fiksuoti ir sumažinti kenksmingų kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose. Tačiau laikui bėgant filtras gali užsikimšti suodžiais ir pelenais, todėl mažėja variklio efektyvumas, pastebima sumažėjusi trauka, padidėjusios kuro sąnaudos ir įspėjamųjų lempučių ekrane indikacija. Filtro užsikimšimui padeda išvengti reguliari automatinė regeneracija, tačiau senesniuose automobiliuose ši funkcija gali neveikti. Važiavimo įpročiai, ypač trumpais atstumais, taip pat turi įtakos greitam DPF filtro užsikimšimui.
EGR (Exhaust Gas Recirculation) sistema dyzeliniuose varikliuose mažina azoto oksido (NOx) kiekį išmetamosiose dujose, grąžindama dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą. Problemos dažnai kyla dėl anglies kaupimosi EGR vožtuve ir aušintuve, todėl sumažėja efektyvumas ir galia, didėja išmetamųjų teršalų kiekis. Gedimai gali kilti ir dėl užsikimšusių EGR sistemos kanalų, sugedusių jutiklių, išdegusio ar stringančio vožtuvo. Tokiais atvejais variklis dirba netolygiai, didėja kuro sąnaudos, dingsta trauka arba automobilis nebeužsiveda. Reguliarus EGR vožtuvo valymas, kokybiškų degalų naudojimas ir problemų šalinimas laiku padeda išvengti daugybės su EGR sistema susijusių problemų.
Kuro sistemos komponentai ir jų gedimai
Susidėvėjęs aukšto slėgio degalų siurblys gali stipriai paveikti variklio galią. Šis komponentas atsakingas už kuro slėgio pakėlimą iki efektyviam degimui reikalingo lygio. Siurbliui sugedus gali pasireikšti traukos nebuvimas, netolygus variklio darbas, padidėjęs išmetamųjų dujų kiekis, automobilis gali nebeužsikurti arba sunkiai kurtis. Problemų priežastys dažnai būna vidinių komponentų pažeidimai, natūralus nusidėvėjimas, degalų užterštumas ar nepakankamas tepimas. Laiku keičiant kuro filtrą ir naudojant aukštos kokybės degalus galima išvengti daugelio su kuro sistema susijusių problemų. Priešingu atveju gali tekti susidurti su brangiais remonto darbais, apimančiais visą kuro sistemą.
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose atlieka itin svarbų vaidmenį ir turi didžiulę įtaką galiai. Jie atsakingi už tikslaus kuro kiekio tiekimą į degimo kamerą. Gedimų atveju gali pasireikšti sumažėjusi galia, padidėjęs dūmingumas, didelės kuro sąnaudos, automobilis gali sunkiai kurtis arba visai neužsikurti. Dažniausiai problemos kyla dėl užsikimšimo, sandarumo problemų ar elektros gedimų. Ignoruojant šiuos simptomus galima susidurti su ypatingai brangiomis remonto išlaidomis. Purkštukų gedimų galima išvengti reguliariai juos tikrinant, naudojant kokybiškus kuro priedus ir degalus.
Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ diagnostika gali kelti problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis variklio užvedimui yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose - apie 250 Bar. Jeigu slėgis pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio, tikrinant jų parametrus - slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypač žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą. Taip pat reikia patikrinti, ar nėra sulamdytų ar sutrūkusių guminių žarnelių.
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba jo neturi būti visai - tai reiškia, kad kuro filtras švarus. Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, naudojamas specialus įtaisas. Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats common rail aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai. Juos galima patikrinti lyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje sukant starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus). Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio common rail siurblyje priežastimi.
Kitas tyrimų etapas yra common rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas. Jeigu, prie žemo slėgio, grįžtamas kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas davė teigiamą rezultatą.
Kiti veiksniai, turintys įtakos variklio darbui
Užsikimšęs oro filtras yra gana dažna problema, neigiamai veikianti variklio galią. Oro filtras užtikrina švarų ir tinkamą oro srautą į variklį, kuris yra būtinas efektyviam degimui. Laikui bėgant jis gali užsikimšti dulkėmis ir nešvarumais, apribodamas oro tiekimą. Simptomai apima suprastėjusią trauką, netolygų variklio laisvą eigą, padidėjusias degalų sąnaudas ir dūmingumą. Patekęs nešvarus oras gali sugadinti turbokompresorių ir kitus variklio elementus. Variklio oro filtrą reikėtų keisti kas 15-25 tūkst. kilometrų, arba dar dažniau, jeigu variklis dirba sudėtingesnėmis sąlygomis. Tačiau vairuotojai dažniausiai oro filtrą keičia tik susidūrę su sumažėjusia variklio galia ar kitomis problemomis.
Sklandaus dyzelinio variklio darbo užtikrinimui naudojama daugybė slėgio reguliatorių, jutiklių, oro srauto/slėgio sensorių ir kontrolės modulių. Jų paskirtis - fiksuoti esamus parametrus ir apskaičiuoti normas, kad būtų išgaunama kuo geresnė automobilio dinamika bei ekologiniai rodikliai. Dažnu atveju, jiem nebeveikiant arba prastai veikiant, prarandama variklio galia.
Prastos kokybės degalai taip pat gali pakenkti variklio galiai. Juose gali būti nešvarumų, degimas gali būti neefektyvus, kuro sistemoje gali likti nuosėdų, o išmetimo sistemoje - nuodegulių. Žiemą svarbu rinktis žieminį dyzeliną, kad išvengtumėte kuro užšalimo bake.
Užsikimšęs katalizatorius arba EGR vožtuvas gali sukelti išmetimo sistemos sutrikimus, dėl kurių varikliui gali trūkti traukos net užvedimo metu. Tokiu atveju reikia išvalyti arba pakeisti šiuos komponentus.
Problemų su jutikliais, pavyzdžiui, alkūninio veleno padėties jutikliu, gali sukelti neteisingus duomenis kompiuteriui, todėl jis gali neteisingai reguliuoti degimą. Būtina atlikti kompiuterinę diagnostiką ir patikrinti klaidų kodus.
Variklio valdymo bloko (ECU) klaidos gali atsirasti po akumuliatoriaus atjungimo ar kitų elektros trikdžių. Tokiais atvejais reikia atlikti kompiuterinę diagnostiką, ištrinti klaidas arba atnaujinti programinę įrangą.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei automobilis sunkiai užsiveda daugiau nei vieną rytą iš eilės, atsiranda papildomi garsai, dūmai ar įspėjimai prietaisų skydelyje - tai signalas, kad laikas kreiptis į autoservisą. Specializuotas dyzelinių automobilių servisas, pasitelkęs daugiau nei 20 metų darbo patirtį ir moderniausią remonto bei diagnostikos įrangą, gali padėti nustatyti ir pašalinti transporto priemonės veikimo problemas.
Kas diagnozuoja tavo automobilį?
Bet kokiu atveju, pirmiausia reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus, atlikti kompiuterinę diagnostiką ir nustatyti sumažėjusios traukos ar sunkumų vedantis priežastį.