Sankaba - tai mechaninis įtaisas, naudojamas transporto priemonėse variklio galiai prijungti ir atjungti nuo transmisijos sistemos. Tai labai svarbus komponentas, leidžiantis vairuotojui sklandžiai perjungti pavaras, sustabdyti transporto priemonę nesustabdžius variklio ir veiksmingai valdyti transporto priemonę įvairiomis važiavimo sąlygomis. Pagrindinė sankabos funkcija - perduoti variklio galią transmisijos sistemai. Kai sankaba įjungta, variklio galia per smagratį perduodama į sankabos diską, o iš jo - į transmisiją. Su sankaba vairuotojas gali perjungti pavaras neperkraudamas pavarų dėžės. Išjungus sankabą, pavarų dėžė tampa nepriklausoma nuo variklio, todėl pavaros perjungiamos lengvai ir sklandžiai. Su sankaba vairuotojas gali sustabdyti transporto priemonę nestabdydamas variklio. Išjungus sankabą, variklis gali toliau veikti net ir tada, kai transporto priemonė stovi. Užvedant automobilį iš vietos, sankaba padeda sklandžiai perduoti variklio galią ratams. Sankaba taip pat atlieka svarbią apsauginę funkciją. Ji apsaugo variklį ir transmisiją nuo pernelyg didelių apkrovų ir smūgių.
Važinėjant mieste sankaba dirba daugiau negu važinėjant užmiestyje ir dėl to ji greičiau dėvisi. Taip pat sankabos ilgaamžiškumą veikia važiavimo stilius - aktyvesnis važinėjimas skatina dėvėjimąsi. Be to, sankabai, kuri jau buvo remontuota, labai svarbu yra detalės, kurios buvo naudotos remontui. Sankabos ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, tinkamo jos parinkimo, naudojimo pagal paskirtį ir rekomenduojamo vairuotojo važiavimo būdo. Šie veiksniai turi didelę įtaką jos eksploatavimo trukmei. Labiausiai susidėvi sankabos trinties antdėklai, kurių ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kaip pajudama iš vietos, ir nuo to, kaip dažnai perjungiamos pavaros. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad, nuvažiuodami 1 kilometrą, priklausomai nuo eismo sąlygų, sankabą panaudojame nuo 2 iki 60 kartų.
Blogas įprotis - naudoti sankabą kaip kairės kojos atramą, nes net nedidelis spaudimas lemia per ankstyvą antdėklų susidėvėjimą arba sugadinimą dėl perkaitimo. Taip pat svarbu vengti nuolatinio kojos laikymo ant sankabos pedalo, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
Dažniausi sankabos veikimo sutrikimai
Tvarkinga sankaba, paspaudus paminą, turi visiškai išsijungti, įjungta nebuksuoti, o įjungimo ir išjungimo procesas turi būti begarsis. Jei automobilis kitaip reaguoja į bent vieną iš išvardytų faktorių, reiškia, kad atėjo laikas tikrinti sankabą. Dažniausi sankabos veikimo sutrikimai apima:
- Sankabos praslydimas
- Sankabos trūkčiojimas
- Sankabos neatsijungimas
- Sankabos keliamas triukšmas
- Neadekvatus automobilio pagreitis, didėjant variklio apsukoms
- Sunkus sankabos pedalo išmynimas
- Neįprasta ir nepakankama automobilio reakcija į bandymą greitai pajudėti iš vietos
Jei sankaba pasirinkta tinkamai ir jei ją pakeitė specialistai, užtikrinamas nepriekaištingas jos veikimas. Tačiau, ar sankaba veiks tinkamai, taip pat priklauso nuo naują elementą montuojančio mechaniko patirties, nuolatinio tobulėjimo ir sukauptų žinių. Pažymėtina, kad, montuojant sankabą ir dviejų masių smagratį, juos galima lengvai sugadinti. Nors ir dideli, bet tai - jautrūs pavaros perdavimo elementai, kuriuos netinkamai sumontavus, kyla anksčiau minėtų problemų.
Triukšmas ir jo priežastys
Jei nuspaudus paminą pasigirsta garsas, tai dėl to greičiausiai kaltas išspaudžiamas guolis. Tiesa, prieš jį keičiant reiktų įsitikinti, kad sankabos padėties įjungimo šakutė yra tinkamoje padėtyje, kitaip ir naujas guolis ilgai nelaikys.
Pasitaiko, kad išjungiama sankaba triukšmauja dėl didelio susidėvėjimo arba dėl lūžusių stipinų varomojo disko stebulėje. Stipinų susidėvėjimą ir lūžimą galima pastebėti tuose diskuose, kuriuose dažnai buvo keičiamos susidėvėjusios tarpinės. Pavarų dėžės guolio gedimas arba variklio ir pavarų dėžės nesuderintas veikimas taip pat skatina sankabos stipinų dėvėjimąsi.
Sankaba gali triukšmauti ir dėl nelanksčios arba pasislinkusios iš vietos sankabos šakutės grąžinimo spyruoklės, sulūžusių arba susidėvėjusių sukimo virpesių slopintuvo detalių.
Sankaba „varo“ - problema su pavarų perjungimu
Kai sankaba visiškai neišsijungia, iškyla problemų perjungiant pavaras. Be to, šį veiksmą lydi džeržgiantis garsas. Yra ne viena tokios problemos priežastis. Galėjo atsilaisvinti varomojo disko laikikliai arba dėl netikusio remonto sulūžo jo tarpinės. Negalima atmesti ir suspaudžiančio arba varomojo disko susidėvėjimo, kurį lemia nešvarios praslystančios tarpinės. Nevisiško sankabos išsijungimo priežastimi gali būti susidėvėję arba išlūžę diafragminės spyruoklės lapeliai. Be to, jei automobilio ilgai neeksploatuojate, varomasis diskas galėjo tiesiog surūdyti.
Visgi, gedimo priežasties pirmiausiai reikia ieškoti pavarose. Jei jos mechaninės, reikia patikrinti droselį. Gal problema čia? Hidraulinę pavarą turinčiuose automobiliuose į sistemą gali būti patekę oro, gali būti darbinio skysčio nutekėjimas ir pan.
Sankaba buksuoja - automobilis lėtai įsibėgėja
Sankaba tiesiog nespėja paskui didėjančias variklio apsukas. Automobilis lėtai įsibėgėja, o įkalnę įveikia taip, tarsi būtų netekęs kokios nors dalies. Jei procesą papildo specifinis degančių tarpinių kvapas, tai galima drąsiai teigti, kad varomasis sankabos diskas susidėvėjo ir jį būtina keisti. Iš rečiau pasitaikančių buksavimo priežasčių galima paminėti per daug tepalų smagratyje, varomajame ir suspaudžiančiajame diskuose, netaisyklingai sureguliuotą arba užsikertančią mechaninę pavarą, varomojo disko susidėvėjimą, dėl to jis prie smagračio liečiasi tik kraštais. Taip pat šie defektai gali pasireikšti tuo, kad automobilis pajudės ne tolygiai, o šoks iš vietos.
Sankabos remontas
Sankabos remontas - ilgas ir brangus, nes reikia nuimti pavarų dėžę ir pasirūpinti ne pigiausiomis detalėmis, todėl, jei jau keisite sankabą, rekomenduotina keisti visą komplektą. Tai pat nepatartina laukti iki paskutinės dienos. Sankabos keitimas, Smagračio keitimas, išminamojo guolio keitimas. Sankabos komplektas susideda iš: Smagračio, diskatoriaus, disko ir išminimo mechanizmo.
Ar galima pakeisti tik diskatorių ar diską? Žinoma, galima, tačiau tai tik tariamas taupymas, nes vairuotojas greitai vėl turės apsilankyti servise, kad būtų pakeistas visas rinkinys. Dažnai iš pažiūros tinkamai pasirinktas sankabos diskas ar diskatorius negali veikti su kitais sankabos elementais, nors išorinis skersmuo, krumplių skaičius ir pan. yra vienodi. Gana populiarus pasakymas: „šis rinkinys atrodė taip pat, tačiau netinka“. Dalis pirkti atskirai dažnai yra brangiau. Kaip pavyzdys toliau pateikiamas vieno iš pasirinktų produktų kainų palyginimas. Laikoma, kad vienas sankabos rinkinys, kurį sudaro diskatorius, diskas ir guolis, su PVM kainuoja 92 EUR. Renkantis kiekvieną elementą atskirai, tokio rinkinio kaina su PVM sieks 165 EUR. Atlikę kainų palyginimą, matome, kad sankabos rinkinys kainuoja nuo 3 iki net 60 proc. pigiau nei atskirai perkami elementai. Pakeitę visą rinkinį, galime būti tikri, kad visi elementai tarpusavyje bus suderinti ir galės būti eksploatuojami 150-200 tūkst. km.
Tinkamą sankabos pasirinkimą užtikrina dalių tiekėjų katalogai, kuriuose pateiktos techninės specifikacijos ir montavimo instrukcijos. Šios duomenų bazės yra importuojamos į „Inter Cars“ katalogą „IC Katalog Online“, kad kiekvienas mūsų klientas galėtų greitai ir paprastai surasti reikalingą sankabos rinkinį, dviejų masių smagratį, hidraulinį guolį ir pan. Iškilus problemų renkantis sankabos rinkinį, klientai gali kreiptis tiesiogiai į tiekėjų techninių skyrių atstovus arba į „Inter Cars“. Kontaktinius duomenis galima rasti „IC Katalog Online“.
Dažniausiai vairuotojų daromos klaidos
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų:
- Staigus sankabos pedalo atleidimas
- Ne visiškas sankabos pedalo išmynimas keičiant pavaras
- Pajudėjimas per aukšta pavara arba pavarų keitimas esant per didelėms apsukoms
- Važiavimo greičio reguliavimas sankabos praslydimu
- Kojos laikymas ant sankabos pedalo važiuojant
- Stabdymas sankaba (varikliu), įjungiant žemesnę pavarą
- Transporto priemonės perkrovos, vilkimas
- Chiptuning, t. y. variklio galios padidinimas, nepakeičiant sankabos į tokią, kuri atitiktų naujus automobilio variklio parametrus
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Taip pat nereikėtų stovėti su įjungta pavara - geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą.
Ar galima pratęsti sankabos eksploatavimo laiką?
Jei netinkamai naudojama sankaba, kurios pagrindinė funkcija - perduoti sukimo momentą iš variklio veleno pavarų dėžės velenui, panaudojant trinties jėgas, automobilis gali pradėti rimtai gesti arba visai sustoti. Sankabos ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, tinkamo jos parinkimo, naudojimo pagal paskirtį ir rekomenduojamo vairuotojo važiavimo būdo. Šie veiksniai turi didelę įtaką jos eksploatavimo trukmei.
Vairavimo instruktoriai ypatingai pabrėžia gebėjimą lėtinti automobilį varikliu. Artėdami prie sankryžos, eismo kamščio ar kelių mokesčių surinkimo punkto, nejunkite neutralios pavaros. Daugelis vairuotojų mano, kad taip jie sutaupys degalų, tačiau iš tiesų kur kas geriau stabdyti varikliu. Automobiliu leidžiantis nuokalne (arba prieš posūkį), reikėtų daugiausia pasikliauti variklio stabdymo jėga, o stabdžius naudoti tik tada, jeigu reikia dar labiau pristabdyti. Kartais artėdami prieš šviesoforo vairuotojai nuspaudžia sankabos pedalą ir taip nuvažiuoja paskutinius keliasdešimt ar net kelis šimtus metrų. Visgi važiuoti neutralia pavara arba važiuoti nuspaudus sankabos pedalą - tai vienas ir tas pats.
Stabdymas varikliu yra toks veiksmas, kai palikus įjungtą bėgį atleidžiamas akceleratorius ir dėl to automobilis sulėtėja. Perjungimas į žemesnę pavarą ir lėtėjimas pasinaudojant sankabos praslydimu bei staigiu sūkių kritimu, kurio poveikį patirs visa transmisija, nėra geras sumanymas. Dėl tokio veiksmo staiga pasikeis automobilio svorio pasiskirstymas, o be to smarkiau dils sankaba. Visai kas kita - tiesiog atleisti akceleratorių ir leisti pačiam automobiliui lėtėti. Tai jo mazgams neturi papildomo neigiamo poveikio.
Trys svarbiausi stabdymo varikliu privalumai:
- Taupomi degalai: Jei pavara įjungta, atleidus akceleratorių daugumoje automobilių varikliui degalai nebus tiekiami. Tai reiškia, kad riedėdami tokiu būdu jų visiškai nenaudojate.
- Tausojami stabdžiai: Jei greičio mažinimui dažnai naudosite variklį ir rečiau spausite stabdžių pedalą, rečiau reikės keisti kaladėles, diskus ir tvarkyti stabdžių cilindriukus.
- Galima išvengti stabdžių perkaitimo: Leidžiantis ilga stačia nuokalne stabdymas varikliu gali padėti išvengti stabdžių perkaitimo.
Vairavimo pamoka: sankabos ir pavarų naudojimo taisyklės
Jei reikia pastatyti automobilį ant šlaito, jis turi būti patikimai užfiksuotas, kad nenuriedėtų į pakalnę. Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
Labai svarbu patikrinti ratų blokavimą. Tai padaryti geriausia žiemą apledėjusioje aikštelėje, kurioje pagal šoninį automobilio slydimą lengva nustatyti ratų blokavimą. Palaipsniui didindamas stabdžio pedalo nuspaudimą, vairuotojas praktiškai įsitikina, kokiu momentu blokuojami ratai ir automobilis juda jau nevaldomas. Kartu nustato, kokia jėga reikia spausti stabdžio pedalą, kad išvengtų ratų blokavimo arba jį nutrauktų.
