Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informuoja apie sektorinių greičio matuoklių veikimą Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose ir atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Vairuotojai svarsto, ar šios sistemos veikia, kada pradės veikti ir ar bus baudžiami visi vairuotojai, viršiję greitį bent vienu kilometru.
Kaip veikia sektoriniai greičio matuokliai?
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonės greitis. Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita - užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje bei pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože). Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.
Kurį laiką pranešimai apie pažeidimus bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą. Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“).
Šiuo metu atliekama kiekvieno ruožo metrologinė patikra. Atlikus patikrą, viršiję greitį vairuotojai bus baudžiami. Planuojama, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta iki birželio mėnesio pabaigos.
Baudų sistema ir statistika
Kol neveikia automatinė protokolų formavimo sistema, tikėtina, kad dalis mažiau greitį viršijusių vairuotojų liks nenubausti. Todėl gali būti, kad nuo birželio pabaigos protokolus vairuotojai gaus už tokius pat greičio viršijimo atvejus, kaip ir fiksuojami stacionarių matuoklių. O nuo kitų metų teks atsakyti net ir už menkiausią pažeidimą.
LAKD atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia - užtikrinti eismo saugą, skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu. Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
Per penkis šių metų mėnesius vidutinio greičio matuokliai užfiksavo net 2 835 918 pažeidimus. Iš jų:
- 685 953 vairuotojai greitį viršijo 10-20 km/val.
- 164 537 vairuotojai lėkė vidutiniškai 20-30 km/val. greičiau.
- 39 821 vairuotojas viršijo greitį 30-40 km/val.
- 10 138 automobiliai skriejo 40-50 km/val. greičiau.
- 4 886 vairuotojai greitį viršijo 50 km/val.
Kelių eismo taisylių (KET) svarba ir pažeidimų pasekmės
Kelių eismo taisyklės (KET) - tai teisės aktas, kuriame nustatyta eismo keliais tvarka visoje Lietuvos Respublikoje. KET pažeidimai gali atsieiti brangiai ne tik pinigine prasme, bet ir moraline, kadangi gali būti atimta teisė vairuoti. KET yra sukurtos tam, kad būtų sumažinta eismo įvykių rizika. Jos reglamentuoja eismą, nustato greičio limitus, prioritetus sankryžose ir kitas svarbias taisykles, kurios padeda išvengti susidūrimų ir kitų pavojingų situacijų. Be taisyklių - keliai virstų chaosu, padidėtų spūstys ir kelionių laikas.
Pėstieji, dviratininkai, vaikai - tai pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Kiekvienas vairuotojas, pėsčiasis ar dviratininkas turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.
Administracinių nusižengimų registras ir baudos
Dauguma Lietuvos gyventojų turi VMI paskyrą, kurioje galima rasti įvairią informaciją apie mokesčius, skolas ir, žinoma, baudas. Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalas suteikia prieigą prie įvairių valstybės teikiamų elektroninių paslaugų, įskaitant ir informaciją apie administracinius nusižengimus.
Greičio viršijimas yra vienas dažniausių KET pažeidimų. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą nuo 40 km/h iki 50 km/h gresia bauda nuo 170 iki 230 eurų, o sunkvežimių vairuotojams - teisės vairuoti atėmimas (jei transporto priemonės svoris viršija 3,5 t).
Kitos KET pažeidimų rūšys ir jų pasekmės
- Vairavimas mobiliuoju telefonu: Vienas pavojingiausių KET pažeidimų. Bauda nuo 60 iki 90 eurų. Naudotis telefonu leidžiama, jei jis įmontuotas į automobilį ir valdomas balsu arba specialiomis komandomis, neatitraukiant dėmesio nuo vairavimo.
- Važiavimas be techninės apžiūros: Atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui. Vairuotojui gresia bauda nuo 30 iki 40 eurų.
- Vairavimas išgėrus: Pavojinga, nepagarbu. Alkoholio vartojimas pablogina reakciją, koordinaciją ir sprendimų priėmimą. Motociklų vairuotojams, žmonių ir krovinių vežėjams - bauda nuo 150 iki 300 eurų, transporto priemonės nuvežimas. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Pavojingas vairavimas: Bauda nuo 600 iki 850 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 24 iki 36 mėn. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 48 mėn.
- Chuliganiškas vairavimas: Bauda nuo 850 iki 1200 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn.
- Praktinis vairavimo mokymas: Bauda nuo 150 iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 11 iki 13 mėn.
- Nežymus sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimas: Bauda nuo 1200 iki 1400 eurų, galimas transporto priemonės konfiskavimas / bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas 36 iki 48 mėn.
- Neturint teisės vairuoti (išgėrus): Bauda nuo 1100 iki 1500 eurų.
- Perdavimas vairuoti transporto priemonę: Bauda nuo 90 iki 140 eurų.
- Vairavimas apsvaigus (išskyrus sunkų girtumą): Bauda nuo 300 iki 860 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas: Bauda nuo 1000 iki 2000 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Vairavimas vartojant narkotines medžiagas: Nelegalu ir pavojinga. Vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo 30 iki 150 eurų.
- Važiavimas be draudimo: Jei įvyktų eismo įvykis, turėtumėte patys atlyginti visą padarytą žalą. Gali siekti šimtus tūkstančių eurų.
- Posūkio nerodymas: Gali turėti rimtų pasekmių.
- Pėsčiųjų nepraleidimas: Gali sukelti eismo įvykius, sužeisti ar net pražudyti žmones. Bauda nuo 60 iki 90 eurų.
Būdai, kaip pasikeisti vairuotojo pažymėjimą
Greičio matuoklių įrengimo pagrįstumas
Valstybės kontrolė nustatė, kad dalis vidutinio greičio matuoklių buvo pastatyta ten, kur avarijų nebuvo, o jiems išleista beveik 1 mln. eurų. Auditoriai teigia, kad nepakanka vertinti ruožus tik pagal eismo intensyvumą ir lenkimo ribojimą, nes šie kriterijai yra bendriniai ir nenurodo konkretaus ruožo pavojingumo dėl viršyto greičio. Taigi, galima tvirtinti, kad mūsų šalyje yra kelių ruožų, kur greičio matuokliai įrengti nepagrįstai.
Taip nepagrįstai įrengti matuokliai kelia klausimą, ar tai ne mokestinių pinigų švaistymas, o gal tiesiog pasipinigavimo siekis. Tačiau teisininkai išskiria sąvokas „nepagrįstai“ ir „neteisėtai“. Nepagrįstai įrengti matuokliai vis tiek veikia teisėtai. Visas pakeistų, jei jie būtų neteisėtai įrengti pažeidžiant kokius nors teisės aktus.
Eismo ekspertų nuomonės
Eismo ekspertų nuomonės skiriasi. Kai kurie mano, kad greičio matuokliai reikalingi, tačiau juos reikėtų statyti ten, kur vairuotojų tyko daugiau pavojų, o ne saugiose vietose. Kiti teigia, kad jei greičio matuoklis fiksuoja pažeidėjus, jis jau daro gerą darbą, nes auklėja pažeidėjus, net jei ruože nėra fiksuotų avarijų.
Ateities pokyčiai
„Via Lietuva“ atstovai tikina, kad greičio matuoklių plėtra buvo sustabdyta, o taisyklės, kaip ir kur turėtų būti statomi matuokliai, dabar yra įdėmiai peržiūrimos. Metodika tobulinama, parenkant ruožus labiau akcentuojant ir suteikiant didesnį svorį būtent eismo įvykiams, kurie yra tiesiogiai susiję su viršytu greičiu. Tikėtina, kad netolimoje ateityje aiškiau reglamentavus tokių greičio matuoklių naudojimą, valstybės įmonių klerkų improvizacijos vietos liks tikrai mažiau, o brangi įranga tarnaus pagal paskirtį - atliks ne tik sausai baudžiamąją, bet ir saugaus eismo prevencijos funkciją.
Seime jau yra registruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuris reglamentuotų stacionarių greičio matuoklių naudojimą Lietuvos keliuose. Šis projektas numato, kad vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti didesnis kaip 10 kilometrų, o viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, o greičio matuoklių vietų - ne daugiau kaip penkios.
tags: #stacionariu #greicio #matuokliu #nubaustas #del #teises