Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas nuoseklus vairuotojo pažymėjimų skaičiaus augimas. Naujausi „Regitros“ duomenys rodo, kad vis daugiau šalies gyventojų siekia įgyti teisę vairuoti, o tai atspindi bendrą visuomenės mobilumo ir savarankiškumo poreikį.
Vairuotojo pažymėjimų turėtojų statistika
2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojančius vairuotojo pažymėjimus turėjo apie 1 532 893 asmenys. Iki 2025 m. sausio 1 d. šis skaičius šiek tiek sumažėjo iki 1 525 685. Nors šis augimas gali atrodyti santykinai lėtas, tendencija yra stabili - kasmet išduodama vis daugiau naujų vairuotojo pažymėjimų.
Šis skaičius atspindi ne tik jaunimo susidomėjimą vairavimu, bet ir vyresnių asmenų įsitraukimą į transporto sektorių, taip pat gyventojų, kurie įgyja teisę vairuoti antrą kartą ar perregistruoja savo pažymėjimus po pertraukos.
Lyčių pasiskirstymas keliuose
Kalbant apie lyčių pasiskirstymą keliuose, artėjame prie aukso vidurio. „Regitros“ duomenimis, net 44% vairuotojo pažymėjimą turinčių asmenų yra moterys. Tai reiškia, kad septyni iš dešimties Lietuvos vyrų vairuoja, o beveik pusė moterų taip pat turi šią teisę.
Reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1600 Lietuvos gyventojų, parodė, kad 75% vyrų nurodė vairuojantys, o 64% moterų taip pat vairuoja. Vis dėlto, apklausa išryškino ir tai, kad nemaža dalis žmonių, turėdami vairuotojo pažymėjimą, nevairuoja.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys nesiryžta sėsti prie vairo, yra baimė (9%). Šios baimės gali būti įvairiausios: nuo patekimo į eismo įvykį, patiriant sužalojimą ar padarant žalą kitiems, iki paprastesnių - diskomforto patyrimas kamščiuose, vietos automobiliui statyti neradimas ar sudėtingų situacijų vairavimo metu.
Nevairuojančiųjų tendencijos ir priežastys
Tyrimai rodo, kad vis mažiau Lietuvos žmonių kasdien apsieina be automobilio. Nevairuojančių gyventojų per trejus metus sumažėjo. Naujausiais duomenimis, šalyje prie automobilio vairo nesėda 28% žmonių.
Kasdienio gyvenimo be automobilio neįsivaizduojančių žmonių skaičius kasmet auga. Šias tendencijas skatina didėjantis gyventojų siekis būti savarankiškais, taip pat ekonominės sąlygos - užmiestyje ar mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms viešojo transporto galimybės yra menkesnės.
Mažiausiai nevairuojančiųjų yra 35-44 m. amžiaus grupėje (vos 19%), o daugiausiai - jaunimas iki 19 metų (44%). Prieš trejus metus didžiausią dalį (66%) sudarė nevairuojantys vyresni nei 65 metų asmenys.
Tyrimai parodė, kad automobilio Lietuvoje nevairuoja 23% vyrų ir 33% moterų. Prieš trejus metus nevairuojančių vyrų buvo 27%, o moterų - 61%.
Vairuotojų rengimo ir egzaminų tendencijos
Nors bendras vairuotojo pažymėjimų skaičius auga, egzaminų statistika rodo, kad pasirengimo ir egzaminų išlaikymo rodikliai keičiasi. „B“ kategorijos teorijos egzaminą 2015 m. iš pirmo karto išlaikė 55,81% kandidatų, o 2024 m. šis rodiklis nukrito iki 40,7%. Praktikos egzaminų (automatine pavarų dėže) iš pirmo karto sėkmingai laikė 39,27% 2015 m., o 2024 m. - tik 23,5%.
Šie duomenys leidžia manyti, kad egzaminų sąlygos gali tapti sudėtingesnės, kandidatų pasiruošimas nėra pakankamai intensyvus, arba atrankos sistema griežtėja. Tai skatina vairavimo mokyklas atnaujinti programas ir skirti daugiau dėmesio praktiniam pasiruošimui.
ES naujovės ir vairuotojų sveikatos reikalavimai
Europos Sąjunga įveda naują tvarką pradedantiesiems vairuotojams, siekdama didinti kelių eismo saugumą. Nuo šiol jaunesni nei pilnametystės vairuotojai galės sėsti prie vairo nuo 17 metų, tačiau tik lydimi patyrusio vairuotojo. Pirmieji dveji metai po pažymėjimo išdavimo taps bandomuoju laikotarpiu, o pažeidimai bus griežčiau baudžiami.
Taip pat plečiamos profesionalių vairuotojų galimybės: nuo 18 metų bus galima vairuoti sunkvežimį, o nuo 21 - autobusą. ES valstybės galės dažniau tikrinti vyresnių nei 65 metų vairuotojų sveikatą ir žinias.
Svarbu paminėti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalioja ir vairuotojo pažymėjimas. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu yra beveik 65 tūkst. vairuotojų, kurių medicininės pažymos negalioja.
Sveikatos būklės įtaka vairavimui
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi sąrašą sutrikimų, kuriuos turint prie vairo sėsti nebus galima. Transporto priemonių vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes pagal transporto priemonės kategorijas, kurioms taikomi skirtingi sveikatos reikalavimai.
Yra nustatyti apribojimai dėl regėjimo sutrikimų, psichikos ir elgesio sutrikimų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, neurologinių ligų ir cukrinio diabeto. Sprendimas dėl leidimo vairuoti gali būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir kompensaciją.
Pavyzdžiui, turint tam tikrus regėjimo sutrikimus, gali būti draudžiama vairuoti 2 grupės transporto priemones, tačiau leidžiama 1 grupės automobilius. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, tokių kaip demencija ar priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, vairavimas yra draudžiamas abiejų grupių transporto priemonėms.
Klaipėdos Regitra, ir pirmos sankryžos, egzamino metu.
Transporto priemonių registracija ir rinkos tendencijos
Augant vairuotojų pažymėjimų skaičiui, aktyvėja ir transporto priemonių savininkų registracija. 2025 m. spalio 1 d. galiojančių savininko deklaravimo kodų (SDK) skaičius siekė 2,8 mln. Tai rodo, kad gyventojai vis aktyviau registruoja savo transporto priemones.
Augantis vairuotojų ir transporto priemonių registracijų skaičius yra svarbus rodiklis eismo infrastruktūros planuotojams, mokymo įstaigoms ir eismo saugumo specialistams. Tai leidžia stebėti rinkos tendencijas, tokias kaip naujų transporto priemonių registracija, eksportas, kuro rūšys bei transporto priemonių amžiaus vidurkis.