2025 m. sausio-lapkričio mėnesių duomenys atskleidė, kad eismo saugumo rodikliai šiemet kelia tam tikrų iššūkių. Per 11 mėnesių šalyje užfiksuota 2 716 eismo įvykių - tai 5,6 proc. daugiau nei pernai, kai buvo registruota 2 573 įvykiai. Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo - šiemet sužeisti 3 191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2 918 eismo dalyviai.
Pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi išlieka saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas. Šių eismo įvykių skaičius per vienuolika mėnesių išaugo 35 proc., ir tai yra tiesiogiai susiję su bendru sužeistųjų (9,4 proc. augimas) ir žuvusiųjų skaičiaus didėjimu (2,7 proc.).
Viena ryškiausių tendencijų - 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas, skaičius. Tai toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi.
Pėsčiųjų saugumas lieka viena skaudžiausių problemų. Per 11 mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš kurių 7 - pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc. Posėdžio dalyviai konstatavo, kad dėl pastarosios nerimą keliančios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais.
Šiemet pastebimas ir teigiamas pokytis - trečdaliu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, šiemet jų registruota 112. Taip pat šalyje fiksuojama gerokai mažiau „juodųjų dėmių“: nuo 2020 m. šalies keliuose jų sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose - net 80 proc.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir tendencijos
Posėdžio metu analizuoti naujausi 2025 m. sausio-lapkričio mėnesių avaringumo duomenys atskleidė, kad eismo saugumo rodikliai šiemet kelia tam tikrų iššūkių. Per vienuolika mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš kurių 7 - pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc.
Pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi išlieka saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas. Šių eismo įvykių skaičius per vienuolika mėnesių išaugo 35 proc., ir tai yra tiesiogiai susiję su bendru sužeistųjų (9,4 proc. augimas) ir žuvusiųjų skaičiaus didėjimu (2,7 proc.).
TKA ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena - sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu. Sutemose šiemet įvyko tik 13 proc.
Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23) ir keleivių (21). Daugiausia jų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse. Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje.
Amžius ir vairuotojų elgsena
Vyresnio amžiaus žmonės tokius eismo įvykius sudaro apie 12 proc. Iš tikrųjų tai nėra labai didelis skaičius. Jaunimas dažniau padaro tokius eismo įvykius. Kalbant apie techninius eismo įvykius, kurių apskaitos, deja, policija nevykdo, sunku pasakyti. Kaip ir visos priežastys, kai vyksta eismo įvykiai su nukentėjusiais: nepasirinktas saugus greitis, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, nepraleidimas važiuojančio pagrindiniu keliu. Jaunesni vairuotojai ir, sakykime, vidutinio amžiaus vairuotojai daugiau eismo įvykių padaro. Vėlgi, turbūt kalbėtume apie tai, kad pagyvenusio amžiaus vairuotojas turbūt niekada nesinaudos mobiliuoju įrenginiu rankose. Vėlgi, jo dėmesys tikrai yra sutelkiamas į transporto priemonės vairavimą, turbūt neužkandžiaus, negers kavos.
Iš policijos pareigūnų pusės, kada jau nebereikėtų sėsti prie vairo, ar yra kažkoks amžius? Iš tikrųjų turbūt ne policijos pareigūnai galėtų tą dalyką nuspręsti. Tikrai matome tokių atvejų, kai galbūt vairuotojas dėl savo elgsenos, dėl savo reakcijos tikrai nebeturėtų vairuoti. Tačiau, gavęs medikų pažymą, kad jo sveikatos būklė atitinka reikalavimus ir jis gali vairuoti, toliau dalyvauja eisme. Vėlgi, yra Europos Komisijos išsakyta nuomonė, kad vairavimas yra aktyvus dalyvavimas socialiniame gyvenime. Tai prailgina senolių aktyvumą, skatina juos dalyvauti eisme.
Su metais lėtėja reakcija į aplinką, keičiasi elgesys prie vairo. Nemanau, kad vien tik nuo amžiaus tas dalykas priklauso. Vėlgi, tie patys artimieji - vaikai, anūkai - turbūt mato to senolio elgseną, kaip jis vairuoja transporto priemonę. Vėlgi, galėtų parekomenduoti, paprašyti to žmogaus galbūt nevairuoti, jeigu jis iš tikrųjų elgiasi netinkamai. Galbūt galėtų atsirasti kažkokie specialieji mokymai, trumpi mokymai, kur, turėdamas didelę patirtį, sulaukęs atitinkamo amžiaus asmuo atnaujintų savo įgūdžius. Na, ir galbūt pasimokytų, kaip saugiai dalyvauti eisme, kai reakcija šiek tiek kitokia.
Prevencinės priemonės ir infrastruktūros gerinimas
Planuojama kasmet sutvarkyti po daugiau nei 100 pėsčiųjų perėjų, o iki 2028 m. sutvarkyti ir atnaujinti 500 nesaugių perėjų. Kad darbai vyktų sparčiau, ketinama supaprastinti jų tvarkymo procedūras.
Posėdyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pristačiusi eismo saugumo programos „Vizija - nulis“ priemonių įgyvendinimą, džiaugėsi aktyviu savivaldybių indėliu ir įsitraukimu. Šalies savivaldybės per šiuos metus įrengė ar atnaujino virš 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkė virš 100 pavojingų perėjų, įrengė 17 naujų automatinių greičio matuoklių.
Posėdžio dalyviai konstatavo, kad dėl pastarosios nerimą keliančios tendencijos labai svarbus yra aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais.
Atsakomybė ir vairuotojų rengimo sistema
2025 metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia aiškų ir neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos , pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje - žmogus. „Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu. Todėl bandymai pagrindinę kaltę perkelti infrastruktūrai ar sąlygoms tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą“, - sako Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Jo teigimu, didžiausia problema slypi ne pavieniuose vairuotojų veiksmuose, o pačioje jų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje. „Formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ir 95 kodo kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų pasirengęs valdyti transporto priemonę sudėtingomis, realiomis sąlygomis. Šiandien kvalifikacija per dažnai tampa tik dokumentu, o ne realių gebėjimų patvirtinimu“, - pabrėžia dr. M. Vairavimo mokytojų gildija ne kartą atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistema neatitinka Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinto nepriklausomo vertinimo principo. Praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo.
Papildomą nerimą kelia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojami vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimai, kurie, ekspertų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimų kartelę. „Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga - tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje, jo požiūrį į riziką ir atsakomybę. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, - teigia dr. M. Šiame kontekste neseniai Vilniuje nuo kelio nuvažiavęs miesto autobusas, kuris tik dėl palankių aplinkybių buvo tuščias ir nesukėlė didesnės nelaimės, tampa dar vienu aiškiu signalu. Tai ne atsitiktinė klaida, o sisteminių spragų pasekmė.
Auganti eismo įvykių statistika rodo, kad problemų sprendimo nebegalima atidėlioti. Tačiau sprendimas turi prasidėti ne nuo bandymo pasidalinti atsakomybe, o nuo jos sugrąžinimo ten, kur ji ir yra - vairuotojui. Vairuotojų švietimas galėtų tapti esminiu veiksniu mažinant eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą. Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą.
„Valstybė turi imtis kompleksinių, tarpusavyje suderintų priemonių: peržiūrėti ir sustiprinti vairuotojų rengimo programas, užtikrinti nepriklausomą ir objektyvų kompetencijų vertinimą, įdiegti periodinį kvalifikacijos atnaujinimą, ypač profesinių vairuotojų segmente, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę. Be to, būtina aiški politinė valia pripažinti problemą ir ją spręsti ne fragmentiškai, o sistemiškai, siekiant ilgalaikio eismo saugumo gerinimo“ - siūlo Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Valstybinė saugaus eismo komisija, apžvelgdama 2025 metų sausio-lapkričio mėnesių duomenis, konstatuoja, kad eismo saugumo rodikliai kelia rimtų iššūkių. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad gyvybių išsaugojimas priklauso nuo nuolatinio stebėjimo ir naujų sprendimų paieškos.
| Rodiklis | 2025 m. | Pokytis (%) |
|---|---|---|
| Eismo įvykiai | 2 716 | +5,6 % |
| Žuvusieji | 113 | +2,7 % |
| Sužeistieji | 3 191 | +9,4 % |
| Įvykiai dėl greičio viršijimo | (35 proc. augimas) | - |
| Žuvę pėstieji | 26 | - |
| Sužeisti pėstieji perėjose | (45 proc. augimas) | - |
| Sužeisti nepilnamečiai | (19 proc. augimas) | - |
tags: #statistika #kur #daugiau #avarijos #auku