Tarptautinių krovinių ir keleivių gabenimo keliais rinkoje veikiančios įmonės dažnai susiduria su dilema, kaip įforminti vairuotojų, vežančių krovinius ar keleivius į užsienį, darbą. Praktikoje tarp Lietuvos vežėjų labiau paplitęs darbuotojų komandiravimo institutas, tačiau ar iš tiesų šis vairuotojų darbo įforminimo būdas yra pats palankiausias įmonei (darbdaviui)?
Iš komandiruotės apibrėžimo matyti, jog pagrindinis jos ypatumas yra trukmė. 183 dienų laikotarpis siejamas su įmonės darbuotojo kiekvieno išvykimo į užsienį atlikti darbo funkcijas ar tarnybinį pavedimą laiko trukme. Pavyzdžiui, vairuotojas siunčiamas į 200 dienų komandiruotę užsienyje, iš kurių 180 dienų jis praleidžia Danijoje, o likusias 20 dienų - Vokietijoje. Toks darbuotojo išvykimas į užsienį bus laikomas komandiruote.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog net jei darbo sutartyje ir nėra aiškiai nurodyta, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio, tai ne visada gali būti kliūtis jį tokiu pripažinti. Pavyzdžiui, vienoje byloje, kurioje atsakovo bendrovės tolimųjų pervežimų skyriaus autobusų vairuotojas-konduktorius prašė teismo pripažinti jo darbą komandiruote ir už jį sumokėti dienpinigius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakovo bendrovės vairuotojų darbas yra nuolatinio pobūdžio pervežant keleivius tarptautiniais maršrutais, todėl šių darbuotojų siuntimas į užsienį nėra laikytinas komandiruote, o tiesioginių darbo funkcijų, susijusių su važinėjimu reguliariais maršrutais ir į užsienį, ir Lietuvos Respublikos ribose vykdymas.
Vairuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, gali būti kompensuojamos padidėjusios išlaidos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką (taigi ir poilsio bei švenčių dienas), bet ne didesnės kaip finansų ministro patvirtinta dienpinigių norma dirbant komandiruotėse užsienyje. Konkretus padidėjusių išlaidų kompensuojamasis dydis turi būti nustatomas kolektyvinėje arba darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčiui skiriamų lėšų.
Atkreiptinas dėmesys, kad padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos tik tais atvejais, kai darbuotojams nemokamos komandiruočių kompensacijos. Tai reiškia, kad, jeigu vairuotojas siunčiamas dirbti į užsienį, įmonė pati turi pasirinkti tik vieną padidėjusių darbuotojo išlaidų kompensavimo būdą.
Komandiruotės įforminimas ir dienpinigiai
Komandiruotė į užsienį įforminama darbdavio arba jo įgalioto asmens (įprastai vadovo). Įsakyme turi būti nurodytas komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių - buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė).
Nors, kaip minėta, vairuotojo komandiravimui į užsienį įforminti užtenka darbdavio įsakymo, faktą, jog vairuotojas savo darbo funkcijas atliks komandiruotėse, rekomenduotina papildomai nurodyti ir darbo sutartyje, ypač, jei įmonėje yra nusistovėjusi praktika, kad vairuotojai nuolat dirba komandiruotėse.
Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Jokiuose kituose dokumentuose, pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse, pareiginėse instrukcijose ar darbdavio įsakyme, dienpinigių dydžio nustatyti negalima. Bet kuriuo atveju dienpinigių suma negali būti mažinama daugiau nei 50 procentų. Vis dėlto darbdavys gali mokėti ir mažesnius nei 50 procentų dienpinigius, tačiau tik tada, kai komandiruojamam darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo, t. y., komandiruotės vietoje priimantis asmuo, pavyzdžiui, užsakovas.
Dienpinigių apmokestinimas
Labai svarbu atkreipti dėmesį į dienpinigių apmokestinimą vykstant į užsienio komandiruotes, nes tam tikrais atvejais dienpinigiai yra apmokestinami, o tam tikrais - ne.
- 1) Vairuotojo mėnesinis darbo užmokestis neviršija 1040 Lt sumos (t. y. minimalaus valandinio atlygio 4,85 Lt padauginto iš koeficiento 1,3). Tokiu atveju, jeigu apskaičiuotų dienpinigių bendra suma neviršija 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio (ar valandinio atlygio), dienpinigiai neapmokestinami.
- 2) Vairuotojo mėnesinis darbo užmokestis viršija 1040 Lt sumą arba valandinis atlygis viršija 6,31 Lt sumą.
Lietuvos vežėjams, gabenantiems ar ketinantiems gabenti krovinius arba keleivius į ES ir Europos ekonominei erdvei (toliau - EEE) priklausančias valstybes, aktualu žinoti, kad darbuotojams, siunčiamiems į komandiruotes šiose valstybėse, taikomos papildomos garantijos, skirtos juos apsaugoti. Pažymėtina, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis gali būti nustatytas ne tik tos valstybės narės įstatymuose ar kituose teisės aktuose, bet ir kolektyvinėse sutartyse. Tiesa, aukščiau aptarta komandiruotų darbuotojų garantija, susijusi su minimaliu darbo užmokesčiu, taikytina tik tais atvejais, kai komandiruotės trukmė viršija 30 dienų.
Kaip minėta, darbas užsienyje gali būti atliekamas ne tik komandiruotės metu, bet ir lauko sąlygomis, būti kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su važiavimais (toliau apibendrintai vadinama kilnojamojo pobūdžio darbu). Kilnojamojo pobūdžio darbas turi būti nustatytas darbo sutartimi, nes jis yra planuotas darbuotojo darbas, kuris nėra laikino pobūdžio. Be to, tarnybinės komandiruotės atveju prie darbo užmokesčio papildomai mokami dienpinigiai ir kompensuojamos kitos su kelione susijusios išlaidos.
Minėta, jog komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos ribų į užsienį, jeigu jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važiavimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis). Vadinasi, esant kilnojamojo pobūdžio darbui, vairuotojas vienoje vietoje užsienyje, t.
Vairuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, gali būti kompensuojamos padidėjusios išlaidos iki 50 procentų mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką (taigi ir poilsio bei švenčių dienas), bet ne didesnės kaip finansų ministro patvirtinta dienpinigių norma dirbant komandiruotėse užsienyje. Konkretus padidėjusių išlaidų kompensuojamasis dydis turi būti nustatomas kolektyvinėje arba darbo sutartyje ir mokamas iš darbo užmokesčiui skiriamų lėšų. Kompensuojamos išmokos darbuotojams mokamos kartu su darbo užmokesčiu, kitaip tariant, praktikoje jos yra laikomos priedu prie darbo užmokesčio už ypatingas, t. y., susijusias su važiavimu, darbo sąlygas.
Galimybė darbo sutarties šalims susitarti dėl kompensuojamų išlaidų dydžio, kartu reiškia, jog įmonė gali nustatyti bet kokias kompensuojamų išlaidų normas, kurios neviršytų teisės aktais nustatytų normų, t. y., pavyzdžiui, įmonė gali nustatyti, kad už kilnojamojo pobūdžio darbą vairuotojui bus kompensuojamos padidėjusios išlaidos, kurių dydis yra 40 procentų dienpinigių normos dirbant užsienyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad padidėjusios išlaidos gali būti kompensuojamos tik tais atvejais, kai darbuotojams nemokamos komandiruočių kompensacijos. Tai reiškia, kad, jeigu vairuotojas siunčiamas dirbti į užsienį, įmonė pati turi pasirinkti tik vieną padidėjusių darbuotojo išlaidų kompensavimo būdą.
Įvertinus teisės aktus, reguliuojančius darbo įforminimo būdus, bei teismų praktiką, vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą pateikti neįmanoma, nes kiekvienos įmonės verslo praktika, kryptis ir biudžetas yra skirtingi.
Transporto sektoriaus iššūkiai ir perspektyvos
Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis. Jo vaidmuo - tenkinti keliaujančių asmenų ir įmonių poreikius ggabenant krovinius ir keleivius. Nuo 1996 m. transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis didėja ir 2002 m. siekė 9 % BVP. Transporto sektoriuje šiuo metu dirba 75000 žmonių, arba 5 % visų Lietuvos dirbančių asmenų. Transporto sektorius per tarptautinę bei vietos prekybą ir turizmą turi tiesioginę įtaką Lietuvos ekonominei plėtrai, prisideda prie verslui palankių sąlygų kūrimo.
Lietuvos transporto infrastruktūros tinklo tankumas pakankamas, tačiau techniniai parametrai netenkina didėjančių transporto srautų poreikių ir neatitinka ES transporto infrastruktūros išsivystymo lygio. Šalies teritoriją kerta tarptautiniai multimodaliniai transeuropiniai transporto tinklo koridoriai, patvirtinti antrojoje ir trečiojoje Europos transporto konferencijose (įvykusiose atitinkamai Kretoje ir Helsinkyje). kelias Kaunas - Klaipėda yra neatsiejami multimodalinių transporto koridorių komponentai, sudarantys TINA tinklą.
Plėtojant Lietuvoje multimodalinį transportą, labai svarbus elementas yra logistikos centrų steigimas ir jų įtraukimas į šiuo metu Europoje kuriamą logistikos centrų tinklą, apimantį ir Baltijos jūros regioną. Administraciniuose-pramoniniuose centruose planuojama steigti logistikos centrus panaudojant I bei IX koridorių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto galimybes ES transporto paslaugų rinkoje. Kuriant multimodalinio transporto sistemas, svarbus ir modalinio transporto plėtros aspektas.
Geležinkeliai yra viena iš sausumos transporto ššakų, galinti sėkmingai vežti didelius krovinių srautus dideliais nuotoliais. Taip pat ji yra ekonomiška, saugi ir ekologiškai švari transporto šaka. Geležinkelio transportu galima vežti labai įvairaus spektro krovinius: nuo smulkių supakuotų prekių, sukrautų ant padėklų arba konteineriuose iki suverstinių ir birių krovinių vežimo krovininiais vagonais arba skystųjų krovinių - cisternomis. Specialiai pagal krovinių fizines ir chemines savybes pritaikytos transporto priemonės užtikrina krovinių saugumą ir prekinės būklės išlaikymą vežimo, krovos ir su ja susijusių procedūrų metu. Visi šie privalumai geležinkelių transportą ddaro prioritetiniu gabenant krovinius sausuma daugelyje pasaulio regionų. Pagrindinė geležinkelių transporto problema - lankstumo, galimybės aprūpinti klientus „nuo durų iki durų“ stoka. Šiuo atveju yra nusileidžiama kelių transportui.
Bendras Lietuvos kelių ilgis ((įskaitant miestų gatves) - 76,6 tūkst. km. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (1995 m. gegužės 11 d. Nr. I-891) keliai skirstomi į valstybinius (21,3 tūkst. Lietuvos valstybinių kelių tinklo struktūra (2003 m. sausio 1 d. 2003 m. pradžioje valstybinių kelių tankis buvo 6,15 km 1000 gyventojų ir 326,4 km/1000 kv. km. Patobulintos dangos (asfaltbetonio) kelių tankumas - 3,46 km 1000 gyventojų ir 185 km/1000 kv. km.
2001 m. šalyje E kategorijos keliuose buvo 228 km ruožų (arba 14 %), neatitinkančių šiems keliams keliamų reikalavimų. 2001 m. pabaigoje buvo įregistruota beveik 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių 1,1 mln. asmeninių automobilių (nuo 1996 m. jų pagausėjo 1,5 karto), 110 tūkst. krovininių automobilių ir 15 tūkst. autobusų. 704-iems vežėjams buvo išduotos licencijos gabenti keleivius tolimais ir tarptautiniais maršrutais, 3341-am vežėjui - licencijos gabenti krovinius tarptautiniais mmaršrutais (2003 m.
Kelių transportu gabenamų keleivių ir bendro keleivių skaičiaus santykis per pastaruosius 5 metus buvo stabilus - 97 %, o kelių transportu gabenamų krovinių sumažėjo nuo 60 % 1998 m. iki 50,1 % - 2002 m. Apytikriai 80 % krovinių 2002 m. buvo gabenama tarptautiniais transporto koridoriais. Labai padidėjo (1,6 karto) krovinių srautai tarptautiniu greitkeliu „Via Baltica“: nuo 6,29 mln. t 1998 m.
Gausėjant automobilių, eismas intensyvėjo. 2002 m., palyginti su 1997 m., pagrindiniuose Lietuvos keliuose jis padidėjo 15,2 %, o kai kuriose kelių atkarpose pasiekė 15000 automobilių per parą. Padidėjo ir eismo greitis, automobilių masė, jų ašių apkrovos. Atsirado rimtų problemų dėl transporto kamščių, kuriuos sukėlė asmeninių automobilių pagausėjimas ir padidėjusios vežimo apimtys.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kelių tinklo ilgis pakankamas, tačiau jo techninė būklė didėjančių eismo poreikių netenkina. Atsižvelgdamos į Europos transporto koridorių svarbą, ES ir tarptautinės finansinės įstaigos teikia pirmenybę strateginių transeuropinių koridorių plėtrai ir šiuo ttikslu teikia paskolas bei subsidijas. Regioninės infrastruktūros plėtra yra svarbi paskata plėtoti Lietuvos regionų turizmą. Viena iš svarbiausių krypčių yra žvyrkelių asfaltavimas, eismo sąlygų gerinimas ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas. 2000 m. buvo užbaigta vykdyti trimetė žvyrkelių asfaltavimo programa. Išasfaltuota beveik 1000 km žvyrkelių, ir jų dalis valstybiniuose keliuose sumažėjo nuo 49 iki 45 %.
2001 m. 2002 m. duomenimis, Lietuvoje yra 1547 tiltai ir viadukai. Vertinant tiltų techninę būklę metais, vienas iš pagr...
tags: #su #vaziavimu #susijusiu #padidejusiu #islaidu #samprata