Valstybinė kelių transporto inspekcija, atlikusi patikrinimus kelių apskričių vairavimo mokyklose, nustatė, kad didžiausių problemų kyla Šiaulių regiono vairavimo mokyklose. Pastebėta, kad pradedantieji vairuotojai dažnai egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti perlaiko kelis kartus. Valstybinės įmonės „Regitra“ specialistai, vykdantys vairuotojų egzaminavimą, taip pat konstatuoja, kad dalis absolventų, baigusių vairavimo mokyklas, nesugeba pademonstruoti net minimalių vairavimo įgūdžių.
Nors iki šiol nebuvo viešai įvardijamos konkrečios problematiškos mokyklos ar instruktoriai, ateityje planuojama tai daryti. Jei besimokantieji vairuoti ir toliau nesugebės išlaikyti egzaminų, internete bus skelbiami ne tik mokyklų, bet ir instruktorių, kurie tinkamai neparuošia mokinių, pavardės.
Diskutuojama apie vairavimo mokyklų kokybę
Seminaro metu daugiausia dėmesio skirta diskusijoms apie tai, kodėl vairavimo mokyklas baigę asmenys kelyje elgiasi neatsakingai. Pasak Antano Staponkaus, Lietuvos kultūros politikos instituto direktoriaus, saugumą keliuose lemia kelių kokybė, transporto priemonių techninė būklė ir paties vairuotojo elgesys. „Mūsų keliai yra neprasti, jie ir toliau gerėja, į juos kasmet išrieda vis geresni automobiliai. Tačiau žmogus dažnai yra degradavęs, neturi jokios vidinės kultūros, nejaučia pagarbos sau ir kitiems eismo dalyviams“, - teigė direktorius.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento direktorius Virgilijus Statkus griežtai kritikavo vairavimo mokyklas. Jo nuomone, mokyklos daugiausia dėmesio skiria teorijai ir praktiniams vairavimo įgūdžiams, „šlifuodamos“ maršrutus, kuriais laikys egzaminą būsimieji vairuotojai. „Tuo tarpu dauguma siekiančiųjų vairuotojo pažymėjimų - dar neapsiplunksnavę aštuoniolikmečiai. Jiems vairavimo mokyklose nekalbama apie vairuotojo atsakomybę, moralinius dalykus. Tokie vairuotojai dažniausiai įgyja teisę vairuoti taip ir nesuvokę, jog automobilis gali būti ir mirtinas ginklas“, - pabrėžė V. Statkus.
Siūlymai gerinti vairuotojų pasirengimą
Gedimino technikos universiteto dėstytojas Zenonas Bogdanovičius atkreipė dėmesį, kad kai kuriems žmonėms reikėtų pasitikrinti, ar jie iš viso gali vairuoti automobilį. „Speciali aparatūra geriau už žmogų nustato, gali jis vairuoti ar ne. Įstatymais tai dar nėra įteisinta, tačiau pats vairuotojas, jei jis tikrai jaučia atsakomybę, gali pasitikrinti, kokia yra jo reakcija, kaip jis geba sutelkti dėmesį, kaip orientuojasi vienoje ar kitoje situacijoje. Kai kurie vairuotojai mėgsta greitį, yra agresyvūs, bet to nepripažįsta. Daug mūsų keliuose yra vairuotojų, nešiojančių akinius, bet ne visi jie vienodai reaguoja į tamsą, ne visi vienodai pakelia akinimą. Į visus tuos ir kitus klausimus vairuotojai rastų atsakymus išsityrę specialia aparatūra“, - teigė Z. Bogdanovičius.
Diskusijų dalyviai pabrėžė vairavimo instruktorių asmeninio pavyzdžio svarbą. V. Statkus siūlė instruktoriams vilkėti uniformas ir demonstruoti kultūringą elgesį. „Aštuoniolikmečiams vaikėzams, kurie ryt poryt bus vairuotojai, būtinas asmeninis suaugusiųjų pavyzdys. Ir jau tikra nelaimė, kai instruktorius kalba viena, o daro kita. Be to, vairavimo instruktorius moko ne tik užsiėmimų metu. Jį būsimieji vairuotojai mato ir kitokiomis aplinkybėmis, stebi, kaip jis pats pastato automobilį, ar paiso kelio ženklų, ar prisisega saugos diržus ir pan. Vairavimo instruktorius privalo būti pavyzdys visur ir visada, netgi tuomet, kai jo, rodos, niekas nemato“, - teigė V. Statkus.
Seminaro dalyviai siūlė supažindinti jaunuosius vairuotojus su vairavimo kultūra kitose šalyse, kur vairuotojai dažnai paslaugūs, dėkoja ir išlaiko ramybę spūstyse. Kiti siūlė rodyti avarijose sudaužytų automobilių kapinynus arba pasakoti kelyje žuvusių žmonių istorijas. „Reikėtų konkrečiais pavyzdžiais rodyti, kur gali nuvesti vienas neatsakingas žingsnis, viena išgerta taurelė, neatsargiai spūstelėtas akseleratoriaus pedalas“, - tokios mintys skambėjo iš daugelio seminaro dalyvių.
Atsakomybės ir kultūros ugdymas
Anot Antano Staponkaus, mokyklose šiuo metu apie vairavimo kultūrą ir atsakomybę beveik nekalbama. „Kodėl apie tai nesukūrus filmukų? Galime nutiesti pačius geriausius kelius, nupirkti prabangiausius automobilius, bet jei vairuotojo galvelėje trūks proto, jis neturės atsakomybės jausmo, elementariausios vidinės kultūros, karas keliuose niekada nesibaigs“, - sakė jis.
Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas, pastebi, kad didėjant automobilių skaičiui ir spūstims, vairuotojai pradeda suprasti tarpusavio pagarbos svarbą. „Šiandien tu nepraleidai kito automobilio - rytoj jo vairuotojas nepraleis tavęs. Tą žmonės jau ima suprasti, dabartinė padėtis gatvėse priverčia juos tą suvokti“, - teigia jis, akcentuodamas, kad elgesys prie vairo yra vidinės kultūros, įgyjamos šeimoje, atspindys.
Virginijus Peleckis, Klaipėdos policijos mokyklos dėstytojas, perduodantis profesionalaus vairavimo įgūdžius, taip pat diagnozuoja kultūros stoką gatvėse. „Kodėl manevruodami, darydami posūkius, neberodome signalų, kodėl vienam uždelsus kelias sekundes prie šviesoforo kitas puola signalizuoti, nors tą draudžia eismo taisyklės? Manau, tai yra vidinės kultūros stokos išraiška“, - teigia jis.
Psichiatras A. Slatvickis lygina posūkio rodymą su paprastu pasisveikinimu: „Parodyti posūkį yra tas pats, kas kitam, net nepažįstamam, žmogui pasakyti "Labas". Tai ir yra asmenybės kultūra. Jei tu nesisveikini su žmonėmis, nesuvoksi, kad posūkio nerodymas yra blogai. Galų gale tai - ne tik nepagarba kitiems. Juk nerodydamas posūkio tu ir pats gali pakliūti į avarinę situaciją.“ V. Peleckis jam pritaria: „Vairavimas turi būti sąmoninga veikla, be perstojo verčianti galvoti apie kitus.“
V. Peleckis nurodo, kad avarijų statistika rodo, jog jose dažniausiai nukenčia 15-24 metų amžiaus žmonės. Tai lemia nepakankamas situacijos vertinimas, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir elementarių žinių apie automobilį bei fizikos dėsnius neturėjimas. Tačiau jis taip pat mano, kad pavojingesnis bruožas yra žemas intelektas. „Nesugebėjimas numatyti savo veiksmų pasekmių yra žemo intelekto požymis. Juk protingas žmogus visada pagalvoja, kas bus, jei... Vis dėlto, kad ir koks bukas ar žemo intelekto žmogus būtų, jį galima paveikti. Pavyzdžiui, tuose pačiuose vairavimo kursuose reikėtų skirti daugiau dėmesio vairavimo kultūrai ir aiškinti, kad nuo vairuotojo veiksmų priklauso ir jo paties, ir jo artimųjų likimas“, - siūlo A. Slatvickis.
Psichikos sveikatos specialistas aiškina, kad agresiją prie vairo gali lemti ne tik dabartinės gyvenimo sąlygos, bet ir sovietinės sistemos palikimas, kai buvo manoma, kad viskas leidžiama: „Demokratija, važiuoju, kaip noriu, ir ką tu man padarysi?“ Vis dėlto jis mato vilties, nes „švytuoklė turėtų rasti vidurį“. Paradoksalu, bet prie to prisideda ir vis sudėtingesnės eismo sąlygos, kai dauguma vairuotojų, net ir spūstyse, elgiasi kaip reikia, praleidžia vienas kitą.
Vairavimo instruktoriaus kultūra
Iššūkiai karantino metu
LTSA (Lietuvos automobilių kelių direkcija) atstovai nurodo, kad vadovaujasi Vyriausybės nutarimu dėl švietimo. Dėl COVID-19 pandemijos vairavimo mokyklų praktinių vairavimo pamokų vykdymas buvo apribotas. Tai sukėlė daug neaiškumų, nes VĮ „Regitra“ galėjo vykdyti egzaminus, nors procesai ir panašūs.
LTSA Transporto veiklos reguliavimo skyriaus vadovas Virginijus Čiškauskas patvirtino, kad neformalusis švietimas turėjo vykti nuotoliniu būdu arba būti stabdomas. Tačiau kilo klausimas, kodėl vairavimo mokyklos negali organizuoti praktinių užsiėmimų, kai „Regitra“ vykdo egzaminus, nors ir per pamoką, ir per egzaminą mokinys su instruktoriumi ar egzaminuotoju sėdi vienas šalia kito.
Dėl šių prieštaringų sprendimų, kreiptasi į Sveikacijos apsaugos ministeriją. Ministerijos atstovai paaiškino, kad vairavimo mokyklų veikla yra paslauga, kuriai taikomi bendri paslaugų teikimą reglamentuojantys sprendimai.
Vairavimo instruktoriai Šiauliuose ir Radviliškyje
Vairavimo instruktoriai Šiauliuose ir Radviliškyje yra patyrę specialistai, padedantys mokiniams ne tik įgyti vairavimo įgūdžių, bet ir pasitikėjimo savimi kelyje. „Autoreidas“ vairavimo mokykla didžiuojasi savo instruktorių komanda, gebančia prisitaikyti prie individualių mokinio poreikių. Mokymai vyksta pagal šiuolaikines programas, naudojant modernias transporto priemones, įskaitant automobilius su mechanine ir automatine pavarų dėže. Praktiniai užsiėmimai organizuojami patogiu laiku ir saugiose, efektyviose vietose. Draugiška atmosfera ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys padeda greičiau pasiekti pažangą.
Nesvarbu, ar mokomasi B, C, CE kategorijai, vairavimo instruktoriai Šiauliuose ir Radviliškyje užtikrina kokybišką pasiruošimą egzaminams.
tags: #suaugusiuju #mokykla #vairavimo #instruktorius #virgilijus