Šioje skiltyje dalinamasi technine informacija ir sprendžiamos Subaru Forester automobilių problemos, ypač susijusios su visų varančiųjų ratų sistema ir galiniu tiltu.
Kaip veikia AWD sistema su automatine pavarų dėže?
Subaru automobiliai su 4-pavarų automatine pavarų dėže (MPT tipo transmisija) naudoja elektroniniu būdu valdomą daugiasluoksnį sankabą, esančią transmisijos gale. Ši TZ1/ACT-4 (Active Torque Split) sistema neturi tarp ašių diferencialo ir yra automatiškai įsijungiančio visų varančiųjų ratų sistemos tipas. Įprastomis važiavimo sąlygomis didžioji dalis sukimo momento perduodama priekiniams ratams (90/10% arba 80/20% nuo 1996 m., o Subaru Forester 2009 m. ir vėlesniuose modeliuose - 60/40%).
Aktyvi visų varančiųjų ratų sistema geba akimirksniu perskirstyti trauką priklausomai nuo įvairių sąlygų, netgi prieš ratams pradedant slysti. Jei priekiniai ratai pradeda slysti, kompiuteris padidina skysčio slėgį sankaboje, mažindamas diskų slydimą ir taip perskirstydamas sukimo momentą galiniams ratams. Kompiuteris, valdantis sistemą, remdamasis priekinių ir galinių ašių greičio duomenimis, akceleratoriaus pedalo paspaudimo laipsniu, pavarų svirties padėtimi, pasirenka iš atminties užprogramuotą režimą, kuris nustato, kaip agresyviai reikia perskirstyti trauką tarp priekinių ir galinių ratų.
Ši sistema, naudodama elektroninį blokatorių, valdo galinių ratų pavaros sankabą. Sistemą pirmą kartą sukūrė Subaru specialistai. Ji susideda iš slėgio valdymo bloko sankaboje, automobilio greičio daviklio (VSS) ir elektromagnetinio vožtuvo. Elektroninio valdymo bloko atmintyje saugomos optimalios sukimo momento perdavimo per sankabą reikšmės įvairioms transporto priemonės eksploatavimo sąlygoms. Remdamasis automobilio eksploatacinių parametrų (automobilio greitis, droselio padėtis, pavarų svirties padėtis, ratų slydimas ir kt.) deriniu, valdymo blokas pasirenka iš atminties tinkamą galinių ratų pavaros koeficientą, kuris labiausiai atitinka esamas sąlygas. Šis koeficientas tarnauja kaip valdymo signalas, kurį elektromagnetinis vožtuvas naudoja formuodamas atitinkamą slėgį galinės pavaros valdymo sankabos stiprintuve.
Pavyzdžiui, valdymo blokas gali nustatyti valdymo slėgį į lygį, atitinkantį važiavimą 1-oje pavaroje.
Galimo galinio tilto neveikimo priežastys ir diagnostika
Vartotojas pastebi, kad jo Subaru Forester 2l Turbo su automatine pavarų dėže ne visada įjungia galinį tiltą. Tai gali reikšti problemą transmisijoje.
Kai kurie vartotojai pastebi, kad pakėlus automobilį ant keltuvo ir įjungus pavarą (pvz., D režimu) važiuojant apie 40-50 km/h greičiu, galinis tiltas pradeda atsijunginėti. Tai gali vykti staigiai, sukeliant nepatogumo jausmą.
Svarbu suprasti, kaip sistema turėtų veikti. Teigiama, kad ant 1-os ir galbūt 2-os pavaros, galinis tiltas turėtų įsijungti iš karto, vos įjungus pavarą. Ant 3-ios ir D pavaros, priklausomai nuo greičio ir slydimo, galinis tiltas gali pradėti atsijunginėti nuo maždaug 45 km/h greičio arba įsijungti, jei pradeda slysti priekiniai ratai.
Jei ant ledo, naudojant D poziciją, nejaučiate, kada jungiasi galas, tai gali būti normalu. Tačiau, jei jaučiate skirtumą tarp D ir 1 pavaros veikimo, tai gali signalizuoti, kad sistema veikia ne 100% tinkamai.
Paprastas testas, kurį galima atlikti ant slidžios dangos (pvz., sniego ar ledo), yra spustelėti akceleratorių ir stebėti, ar sukasi galiniai ratai. Tai ypač aktualu senesniems (apie 1999 m. gamybos) Forester modeliams.
Galiniam tiltui neturėtų vėluoti jungtis net ir ant D pavaros.
Remonto rekomendacijos ir galimi sprendimai
Sunku rasti išsamios informacijos apie AWD sistemos su automatine pavarų dėže veikimą, todėl diagnostika gali būti sudėtinga.
Viena iš galimų priežasčių gali būti susijusi su valdymo bloko, elektromagnetinio vožtuvo ar slėgio daviklių veikimu. Elektroninis blokatorius ir su juo susiję komponentai yra atsakingi už tinkamo slėgio formavimą sankaboje, kuri jungia galinius ratus.
Kaip veikia kiekviena moderni „Subaru“ visų varančiųjų ratų sistema
Jei pastebima, kad galinis tiltas neveikia arba veikia netinkamai, rekomenduojama atlikti kompiuterinę diagnostiką ir patikrinti visus su AWD sistema susijusius daviklius bei vožtuvus. Taip pat svarbu patikrinti pavarų dėžės alyvos lygį ir būklę.
Kartais problemos gali būti susijusios su pačiu daugiasluoksniu sankabos mechanizmu, esančiu transmisijoje.
Vartotojai, susidūrę su panašiomis problemomis, dalinasi patirtimi ir ieško sprendimų forume, kas padeda surasti bendrų sprendimų arba nukreipti tinkama linkme gedimo paieškai.
Galima remontuoti ar keisti pavarų dėžės valdymo bloką, elektromagnetinį vožtuvą ar kitus susijusius komponentus, priklausomai nuo gedimo diagnozės.
Kaip veikia kiekviena moderni „Subaru“ visų varančiųjų ratų sistema
Siekiant užtikrinti tinkamą AWD sistemos veikimą, svarbu reguliariai atlikti techninę priežiūrą ir, pastebėjus bet kokius nukrypimus nuo normos, nedelsiant kreiptis į specialistus.