Nusikalstamos veikos padarymas, ypač susijęs su transporto priemonių vairavimu, gali turėti rimtų pasekmių. Vienas iš tokių nusikaltimų - tai nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį gresia ne tik teistumas ir bausmė, bet ir viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės.
Asmuo, ne tik paženklinamas teistumu, bet ir gresia bausmė, kuri gali būti:
- Bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių), t. y. nuo 2 500 iki 100 000 Eur.
- Areštas nuo 15 iki 90 parų.
- Laisvės atėmimas iki 2 metų.
Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais, kuris yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, kuris yra 50 Eur.
Taip pat yra galimybė išvengti teistumo ir aukščiau minėtos bausmės - tai būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarbu nepamiršti, kad neleistina, jog ši nesąmoninga klaida paženklintų jus baudžiamuoju kodeksu ir taip užkirstų kelią jūsų ateities planams.
Baudžiamojo poveikio priemonės
Be aukščiau paminėto teistumo ir bausmės, skiriamos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent:
- Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų, tačiau gali būti uždraudžiama naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones net iki 7 metų, jeigu asmeniui, šios nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos.
- Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nuo 10 iki 250 MGL, t. y. nuo 500 iki 12 500 Eur.
- Automobilio arba jo vertės pinigais konfiskavimas.
Be kita ko, teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.
Nuteistajam atlikus paskirtą bausmę, teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos.
Šiuo atveju, norint, kad būtumėte atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla būtų nutraukta, yra keli variantai:
- Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
- Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dažni atvejai, kai nukentėjęs asmuo nenori susitaikyti su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, nors žala jam ir atlyginta.
Administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio
Administracinėn atsakomybėn traukiama tik už tokį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kuris pažeidžia Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Nurodytų pareigų neįvykdę asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog atsakomybės priemonių taikymui nėra būtina nustatyti, kad asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. Yra buvę atvejų, kai net ir esant atsakomybėm traukiamų asmenų prisipažinimams dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, bylą nagrinėjantys teismai panaikino nutarimus, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos.
Teismai akcentuodavo, jog byloje esančiuose įrodymuose nėra duomenų apie tai, ar asmenys tuo metu suvokė, kad kliudė kitą automobilį, kad jį galėjo apgadinti. Laikoma, kad pasišalinimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, esant tyčiai - suvokus, kad buvo įvykis, kad buvo apgadintas kitas automobilis.
Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Asmens kaltė (tyčia) gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė padaręs veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Jei asmuo nepajautė vairuojamu automobiliu sukėlęs eismo įvykį ir nuvažiavo iš įvykio vietos, laikytina, kad jis nesuprato, jog daro teisės pažeidimą. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą.
Konstatuoti tam tikro fakto, tame tarpe ir eismo įvykio, buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Įrodymų vertinimas ir aplinkybių nustatymas
Teismų praktikoje akcentuojama, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos asmuo iš dalies prisiima riziką dėl faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo. Savo ruožtu, faktinių aplinkybių nustatymas didele apimtimi yra priklausomas nuo eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės padėties. Dėl šių aplinkybių yra įtvirtinta eismo įvykio dalyvių pareiga apsaugoti įvykio vietą, iš jos nepasišalinti.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Jeigu asmuo nurodė, kad policijos nekvietė ir iš eismo vietos pasišalino, nes nepastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį, dar nereiškia, kad pažeidėjas iš tiesų įvykio nepastebėjo. Todėl tokiose bylose tiriami ne tik liudytojų parodymai, paaiškinimai, bet ir eismo įvykio vietos schemos, techninės apžiūros, defektiniai aktai, apgadinimų lokalizacijos, nuotraukos.
Ypač atsižvelgiama į sugadinimo atsiradimo mechanizmą, smūgio garsą, stiprumą, kontakto pobūdį (tęstinis, braukiamasis ar momentinis), apgadinimų dydį, lokalizaciją. Prie reikšmingų aplinkybių gali būti priskirtas ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių dydžio ir svorio skirtumas, meteorologinės sąlygos įvykio metu, paros metas, manevravimo kryptis ir greitis, eismo sąlygos ir vieta, kelio dangos būklė, ar nukentėjusiojo asmens automobilyje buvo įrengta garsinė/vaizdinė signalizacija, ar ji suveikė nuo kontakto su pažeidėjo valdoma transporto priemone.
Reikšmingas gali būti ir faktas, ar pažeidėjas įvykio metu buvo apdraudęs savo, kaip vairuotojo, civilinę atsakomybę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vairuotojai paprastai pasišalina iš eismo įvykio vietos, kai jų vairuojamas automobilis yra nedraustas, kai vairuoja autotransporto priemones neblaivūs, apgadina brangius automobilius ir pan. Todėl tokie nebylūs įrodymai dažnai paneigia rašytinius bylos dalyvių pareiškimus.
Tarkime, jei iš nuotraukų niekaip negalima spręsti apie kokius nors apgadinimus, jų stiprumą, dydį, pobūdį, jos visiškai neinformatyvios, tai duoda pagrindą manyti, kad kontaktas, jeigu jis buvo, galėjo būti labai menkas ir dėl to nejuntamas ir nepastebimas. Tai - svarbi aplinkybė sprendžiant apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, t.y. sprendžiant ar jis suvokė, suprato, kad kliudė kitą automobilį.
Pažymėtina, kad sprendžiant apie galimą kontaktą, reikėtų analizuoti abiejų automobilių nuotraukas. Vieno iš automobilių nuotraukos, nesant kitų įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių buvus kontaktą, negali įrodyti, jog buvo susidūrimas.
Asmens elgesys po eismo įvykio
Sprendžiant apie asmens kaltę, reikšmingas ir jo elgesys po eismo įvykio. Jei eismo įvykį sukėlęs asmuo po kurio laiko grįžo į eismo įvykio vietą, tikėtina, kad jis nesuvokė atsitrenkęs. Priešingu atveju jis greičiausiai būtų negrįžęs - juk daug paprasčiau identifikuoti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, kai šios yra netoliese, galima pastebėti apgadinimus, palyginti jų lokalizaciją, kitos transporto priemonės kėbulo dažų likučius ir pan. Tą patį galima pasakyti ir apie asmenį, kuris po kontakto automobilį pastatė toje pačiose stovėjimo aikštelėje, nesistengė jo paslėpti ar užmaskuoti apgadinimus.
Tuomtarpu, jei asmuo už apgadintos transporto priemonės valytuvo palieka raštelį su telefono numeriu, įrodyti, kad vairuotojas nepajautė kontakto - neįmanoma. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai asmenys atsakomybės bando išvengti motyvuodami, kad jiems buvo grasinta susidorojimu.
Transporto priemonių savybių įtaka
Sprendžiant dėl asmens kaltės reikšmingos ir eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių savybės. Skirtingo sunkumo apgadinimus gali lemti medžiagų, iš kurių pagamintos kontakte dalyvavusios kėbulo dalys, storis, stiprumas, pvz. plona skarda ir plastmasė. Nauji automobiliai būdingai pasižymi gera garso izoliacija, dėl kurios objektyviai gali nesigirdėti nestipraus stuktelėjimo metu atsiradęs garsas. Ypač, jei salone groja muzika.
Administracinių nuobaudų tikslai ir švelninimas
Teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti neigiamų pasekmių asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti.
Visgi, tam tikrais atvejais sankcija išvis neskiriama arba skiriama švelnesnė, nei įstatyme numatyta minimali - piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu - sankcija. Pažymima, kad atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Paprastai vertinamas veikos faktinis pavojingumas, materialinės žalos dydis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristika, ankstesnis baustumas, asmenybė, sveikatos būklė, specialieji poreikiai, susiję su teise vairuoti bei galimos pasekmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinei veiklai, pragyvenimo šaltiniui. Primintina, kad tokiais atvejais būtina įrodyti kompleksą priežasčių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pripažįstama išimtine aplinkybe, suteikiančia prioritetą svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Taip yra todėl, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teismai laikosi pozicijos, kad pažeidėjas, žinodamas darbo pobūdį ir kitas aplinkybes, dėl ko jam reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones, privalo suprasti, kad pasišalinimas iš įvykio vietos sukels jam neigiamas pasekmes. Tik nustatę, kad minimalios baudos skyrimas pažeistų teisingumo ir protingumo kriterijus, būtų akivaizdžiai per griežta priemonė nubaudimo, auklėjimo tikslams pasiekti, teismai gali taikyti švelnesnę sankciją - mažesnę nei minimali piniginę baudą ar neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiama ir į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Eismo įvykio samprata ir pasekmės kroviniui
Žinotina, jog eismo įvykiu laikomi ne tik atvejai, kai automobiliu apgadinama viena ar daugiau transporto priemonių, bet ir situacijos, kai žalos padaroma statiniams, kroviniams, keliams, kelių įrenginiams ar bet kokiam kitam įvykio vietoje buvusiam turtui. Tai gali būti padaroma kelyje, viešose arba privačiose teritorijose. Esminis kriterijus - žalos judančia transporto priemone padaroma kitų asmenų turtui.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei žalos padaryta tik teisėtai valdomai transporto priemonei ar kaltininkui priklausančiam turtui, nėra pareigos pranešti apie įvykį policijai.
Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui. Tačiau dažnai kroviniai yra sugadinami ar sunaikinami autoįvykio, už kurį atsakingas vežėjo vairuotojas, metu. Tokiomis aplinkybėmis sugadinus (sunaikinus) krovinį, visada tenka kvalifikuoti vežėjo veiksmus - kaip tyčiai prilygintiną didelį neatsargumą arba kaip paprastą neatsargumą. Atsakymas į šį klausimą akivaizdžiai reikšmingas vežėjui.
Pirmiausia, dėl to, ar vežėjo atsakomybė bus neribota, ar vežėjas atsakys už krovinio sugadinimą arba sužalojimą tik 8,33 SDR ribose. Antra, ar vežėjui taikoma prailginta trejų metų ieškinio senatis, ar bendra vienerių metų ieškinio senaties taisyklė.
Šiuo teisės klausimu LAT pasisakė 2014 metais išnagrinėtose civilinėse bylose. Taigi, ar galima iš esmės paprastą avariją ar kitą kelių eismo įvykį, dėl kurio sugadintas ar sunaikintas krovinys, laikyti vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo pasekme?
Dideliu nerūpestingumu, prilygintu tyčiai Lietuvos teismų praktikoje laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas - neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
Transporto veikla gabenant krovinius yra susijusi su pastoviai keliama rizika eismo dalyviams, tarp jų - nuolatinė autoavarijų ir gabenamų krovinių sugadinimo rizika, todėl paprastos autoavarijos, nesant šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, neturėtų būti vertintinos tyčiai prilygintu dideliu vežėjo neatsargumu. Žala padaryta dėl didelio neatsargumo turėtų būti laikoma tik tuo atveju, kai vežėjas šiukščiai pažeidžia kelių eismo taisykles, o vairuotojo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja paprastam atsargaus ir rūpestingo vairuotojo standartui. Vienintelis tokio standarto matas - kelių eismo taisyklių pažeidimo sunkumas ir pobūdis.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-04-16 nutartyje, priimtoje civilinėj byloje Nr. 3K-3-219/2014 pagal ieškovo UABDK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Movidus transportas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Lietuvos draudimas“ pateikė tyčiai prilygintino didelio neatsargumo išaiškinimą vežėjo sukelto eismo įvykio atveju.
Krovinys - dujiniai katilai - buvo dalinai apgadintas jį gabenant automobilių transportu tarptautiniu maršrutu Italija -Lietuva - Rusija, kelyje Rusijos teritorijoje; kelio posūkyje prasilenkiant su priešais atvažiuojančia transporto priemone, susidarė oro gūsis, vilkiko priekaba pradėjo slysti į dešinę kelio sankasą, dėl to vilkikas su priekaba nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Policijos pažymoje nurodyta autoįvykio priežastis - nepasirinktas saugus greitis.
Vis tik kasacinis teismas laikė, kad sąmoningo netinkamo elgesio standartas negali būti konstatuotas visais atvejais, kai transporto priemonė, kuria vežamas krovinys, patenka į (ar sukelia) eismo įvykį dėl vairuotojo kaltės. Kasacinio teismo kolegija sprendė, kad dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Tai galėtų būti „… aiškių kelių eismo taisyklių nurodymų esminis pažeidimas - ribojimų, draudimų, kitokių aiškių nuostatų nepaisymas, kaip antai leistino greičio aiškiai nustatytas ir didelis viršijimas, važiavimo draudimų nepaisymas, esant draudžiamiesiems signalams, nepaisymas reikalavimų sustoti prie linijų ar pervažų, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas.“
Prie didelio nerūpestingumo veiksmais padarytų pažeidimų teismas nepriskyrė neatsargumo požymių turinčius veiksmus, tokius kaip saugaus vairavimo būdo ar greičio nepasirinkimas, jeigu šie veiksmai susiję su konkrečios situacijos vertinimu ir sprendimo priėmimu konkrečiu metu, bet neturi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad turi būti įvertinta vežėjo vairuotojo veiksmų įtaka galimybei atsirasti žalai, t.y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui, ar kad jis bus prarastas. Teismas akcentavo, kad svarbu nustatyti ne tik pažeidimo padarymo faktą, bet ir jo esmingumą, įtaką didesnei žalos padarymo rizikai.
Tyčiai prilygintinu dideliu vežėjo vairuotojo neatsargumu, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir prarandamas (apgadinamas) krovinys, nelaikytinas vien leistino greičio ar draudimo pažeidimas.
Dviratininkams taip pat galioja kelių eismo taisyklės
Kitoje civilinėje byloje UAB „TFA Logistic“ v V.S., If P&C Insurance AS Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vežėjo vairuotojo veiksmus pripažino neatitinkančiais minimalių profesionalaus vairuotojo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jo kaltę įvertino kaip didelį neatsargumą. Vairuotojas žinodamas, kad jo vežamas krovinys yra per aukštas, suvokdamas, kad atlikta krovinio pakrovimo operacija kelia grėsmę krovinio saugumui, vis tiek ėmėsi jį gabenti, pastabų CMR važtaraštyje nepadarė, savo darbdavio neinformavo, instrukcijų, kaip vykdyti krovinio gabenimą, neprašė, važiavo po tiltu neįsitikinęs, ar jo aukštis pakankamas saugiai pravažiuoti, dėl ko krovinys - viršutiniai automobiliai - buvo apgadintas (2014-06-27 nutartis Nr.
Dar vienoje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „A. V. logistikos paslaugos“ v akcinė bendrovė „Junivara“, tretieji asmenys „If P&C Insurance AS“ filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Egliana ir Ko“ buvo nustatyta, jog vežėjo vairuotojas nepasirinko saugaus atstumo, nes priešpriešiais važiuojančiam automobiliui pradėjus staigiai stabdyti, šis į jį atsitrenkė. Kasacinis teismas vairuotojo veiksmų nepripažino dideliu nerūpestingumu, o sprendė, kad įvykio aplinkybes lėmė atsitiktinumo, staigumo veiksniai ir vairuotojas jų realiai negalėjo numatyti (2013-05-02 nutartis Nr.
Taigi iš per pastaruosius kelis metus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų, kuriose buvo sprendžiamas vežėjo, sugadinusio ar praradusio krovinį autoįvykio metu, kaltės laipsnio klausimas, galima daryti išvadą, jog tokiu atveju tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvoka aiškinama kiek švelniau nei krovinio vagystės atveju, kai krovinys prarandamas dėl vežėjo nepakankamo rūpestingumo renkantis sustojimo vietą privalomam poilsiui. Pavyzdžiui, lyginant nurodytose bylose aptartą vežėjo didelio nerūpestingumo aiškinimą su, galima sakyti, jau chrestomatine tapusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria 2007 m. birželio 26 d. buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Baltic Express“ ieškinį atsakovui UAB „Autonivera“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UADB „Ergo Lietuva“, UAB DK „PZU Lietuva“, V. A., UAB „Armitana“ ir UAB „Ageseta“, galima rasti aiškią takoskyrą tarp didelio neatsargumo sąvokos aiškinimo, kai krovinys prarandamas dėl vagystės.
Aptariamoje byloje krovinys buvo pavogtas iš transporto priemonės, vežėjui nakčiai sustojus apšviestoje, iš trijų pusių aptvertoje ir vaizdo kameromis iš dalies stebimoje aikštelėje prie degalinės. Tokius vežėjo veiksmus prilygindamas dideliam neatsargumui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog „,…net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai - jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, nustatytina, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias kliūtis neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui“. Tuo tarpu bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl vežėjo, patekusio į autoįvykį, kaltės laipsnio ir atsakomybės apimties, kaip minėta, neribotos atsakomybės taikymui jau būtina nustatyti sąmoningus ir pakankamai tikslingus vežėjo vairuotojo veiksmus ar neveikimą, dėl ko kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui.
Tokį besikeičiantį didelio neatsargumo sąvokos aiškinimą, beje, netiesiogiai pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje civilinėje byloje UABDK „PZU Lietuva“ v UAB „Movidus transportas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Lietuvos draudimas“ pateikęs išaiškinimą, jog žemesnės instancijos teismai nepagrįstai savo sprendimus grindė teismine praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas vežėjo, praradusio krovinį dėl vagystės, kaltės ir atsakomybės apimties klausimas. Iš tikro, teisminėje praktikoje suformuotus precedentus teismai turi taikyti atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, kai precedentinės bylos aplinkybės sutampa ar yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Atitinkamai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikdamas kiek švelnesnį vežėjo didelio neatsargumo, CMR konvencijos 29 str. prasme prilygintino tyčiniams veiksmams, sąvokos aiškinimą nurodytoje byloje pabrėžė, jog ankstesnėse bylose pateikti didelio neatsargumo sąvokos išaiškinimai yra aktualūs kvalifikuojant vežėjo veiksmus tik tų bylų faktinių aplinkybių kontekste.
Eismo įvykis stovėjimo aikštelėje
Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos), užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra. Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pavyzdžiui matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį.
Ko daryti nevertėtų? Palikti raštelio apgadinto automobilio savininkui.
Ar skaitosi, kad mes pasišalinom is eismo įvykio? Ar gali būti bauda už tai? Kaip elgtis policijoje?? Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Nėra čia jokio eismo įvykio. Visų pirma tai keista, jeigu draugas turi vairuotojo pažymėjimą ir kyla klausimas ar automobilio gedimas ir spūsties sudarymas yra eismas įvykis. Jeigu užfiksavo Jūsų automobilį kaip nors susimokėsit baudą už automobilio eksploatavimą be draudimo. Jeigu ne sakykit, kad niekas nevairavo to automobilio. :D O jeigu ir draugas teisių neturi, tai siųsk dar kitą draugą, kuris turi teises.
tags: #sugedo #transporto #priemone #eismo #ivykis #eteismai