Gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschemomis ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre (GAR) Lietuvoje įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 1 d. Ši procedūra, panaši į skiepą, padeda greitai nustatyti gyvūno tapatybę ir grąžinti jį savininkui, jei šis pasiklys.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skaičiuoja, kad kasmet į gyvūnų prieglaudas patenka daugiau nei 15 tūkstančių keturkojų. Gyvūno ženklinimas ne tik palengvina pasimetusių augintinių grąžinimą, bet ir suteikia jiems individualų numerį, leidžiantį keliauti su šeimininku ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pametus dokumentus, duomenis bus lengviau atkurti per GAR.
Nuo 2023 m. spalio 1 d. GAR objektai yra visi mikroschema paženklinti gyvūnai augintiniai: šunys, katės, šeškai ir kiti. Duomenų gavėjai apima gyvūno savininkus, mokesčių, teisėsaugos institucijas, teismus, valstybės ir savivaldybių įstaigas bei kitus, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotus asmenis.
Gyvūnų augintinių savininkai, prisijungę per Elektroninius valdžios vartus, gali peržiūrėti savo augintinių duomenis, registruoti agresyvumo laikotarpį, praradimo, išvežimo ar gaišimo datas. Asmenys turi teisę reikalauti ištaisyti netikslius duomenis.
Gyvūnų augintinių duomenis į GAR įveda privatūs veterinarijos gydytojai ir ženklintojai. Norint paženklinti ir registruoti gyvūną, savininkas turi kreiptis į paslaugų teikėją su užpildytu prašymu ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Jei norima nurodyti veislę, pateikiamas ir kilmės dokumentas.
Siekiant užtikrinti gyvūnų atsekamumą Europoje ir pasaulyje, 2017 m. Valstybinė įmonė Žemės ūkio duomenų centras tapo asocijuotu bendros europinės gyvūnų augintinių duomenų bazės „EuroPetNet“ nariu.
Gyvūnų apsinuodijimai ir jų prevencija
Nuo apsinuodijimų gyvūnai į veterinarines klinikas patenka nuolat. Pastaruoju metu dažnėja atvejai dėl apsinuodijimo žiurknuodžiais, ypač rudenį, kai žmonės bando naikinti graužikus, o šunys ar katės netyčia suėda nuodus. Pasitaiko ir tyčinio gyvūnų apnuodijimo atvejų.
Gyvūnai gali apsinuodyti įvairiomis medžiagomis: katės - kambariniais augalais ar nuodingomis puokštėmis, šunys - automobilių aušinimo skysčiu, alkoholiu, šokoladu, buitine chemija ar vaistais. Svarbiausia - kuo skubiau kreiptis į veterinarą, nebandyti gydyti savarankiškai.
Šeimininkas gali neleisti gyvūnui baigti ėsti įtartino maisto, išvalyti jo burną. Veterinarijos klinikoje bus suteikta pagalba atsižvelgiant į toksinės medžiagos rūšį: gali būti plaunamas skrandis, sukeltas vėmimas, atliekamos klizmos, statomos lašelinės ar perpilamas kraujas.
Kaip nustatyti apsinuodijimo priežastį?
Žinant tikslią apsinuodijimo priežastį, galima suteikti tikslingesnę ir greitesnę pagalbą. Jei įtariamas apsinuodijimas, rekomenduojama paimti suėsto maisto, medžiagos ar tablečių pavyzdį. Tai suteiks gydytojui svarbios informacijos apie galimus apsinuodijimo požymius ir pasekmes.
Gyvūnų apsaugos nuo apsinuodijimo priemonės
Savininkams patariama nuo mažens pratinti šunis nerinkti nuo žemės jokių daiktų. Jei tai nepavyksta, rekomenduojama naudoti antsnukį su uždara priekine dalimi. Vedžiojant šunį būtina atidžiai stebėti, ką jis uostinėja, laižo ar ima nuo žemės.
Atvykus į naują vietą, svarbu pasiteirauti šeimininkų apie galimai naudojamus žiurknuodžius, apžiūrėti teritoriją dėl toksiškų augalų, buitinės chemijos ar vaistų. Nenaudokite žiurknuodžių savo namuose - rinkitės saugesnes kenkėjų atbaidymo priemones.
Žiurknuodžiai (rodenticidai, antikoaguliantai) yra dažna šunų apsinuodijimo priežastis. Jie blokuoja krešėjimo faktorių gamybą kepenyse, sutrikdo kraujo krešėjimą ir sukelia nevaldomą kraujavimą. Nuodų poveikis gali pasireikšti po 1-3 dienų.
Apnuodyti gyvūnai gali mirtinai nukraujuoti. Simptomai gali pasireikšti po kelių dienų - kraujavimas per odą, akis, iš nosies, dantenų, tuštinantis, šlapinantis ar vemiant. Dantenos ir akių obuoliai atrodo blyškūs. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu ištyrimu, anamneze ir kraujo tyrimais.
Gydymas, pasireiškus simptomams, yra mažai efektyvus ir gali trukti savaites. Gyvūnui, kuris jau kraujuoja, gali prireikti kraujo perpylimo ir ilgalaikės vitamino K-1 terapijos. Svarbu turėti produkto etiketę, kad veterinaras žinotų, koks nuodas buvo suėstas.
Yra ir kitų žiurkių nuodų, kurie sukelia pažeidimus nervų sistemoje, kepenyse, širdyje, žarnyne, inkstuose. Šiems toksinams priešnuodžio nėra, taikoma tik pagalbinė, simptominė terapija.
Prevencija: saugokite augintinius nuo nuodų ar apnuodytų graužikų suėdimo. Naudokite gyvus spąstus ar gaudykles, kurios nedelsiant nužudo graužiką. Svarbu nesudaryti sąlygų veistis graužikams, laikyti produktus pakuotėse ir nepalikti vandens šaltinių.
tags: #sukamo #veleno #stiprumo #skaiciavimas