Lietuvoje ir užsienyje įvyksta daugybė eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai. Nors dauguma jų baigiasi be didesnių pasekmių, kartais nutinka ir tragiškų nelaimių, kai sunkvežimio vairuotojas žūsta arba lieka sunkiai sužalotas. Tokios avarijos ypač sukrečia, kai automobilis užsidega, o jame esantis žmogus lieka įkalintas.
Tragiškas incidentas Telšių rajone
Viename iš tokių tragiškų įvykių, Telšių rajone, susidūrus priešpriešiais važiavusiems automobiliams „Renault Megane“ ir sunkvežimiui „Renault Premium 440.19“, lengvojo automobilio vairuotojas žuvo ir sudegė neatpažįstamai. Policijos departamento duomenimis, nelaimė įvyko, kai lengvasis automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Po susidūrimo lengvasis automobilis užsidegė, ugnis persimetė į sunkvežimį. Atvykus ugniagesiams, abi mašinos degė atvira liepsna.
Gaisro metu sudegė sunkvežimio „Renault Premium“ priekaba, visos padangos ir lengvojo automobilio „Renault“ visos degios detalės. Liepsnose žuvo ir sudegė lengvojo automobilio vairuotojas, manoma, kad tai automobilio savininkas (gim. 1994 m.), gyvenęs Žagarės sen., Joniškio r. Labai stipriai apdegusį kūną gelbėtojams pavyko ištraukti tik supjausčius automobilio liekanas.
Saugumo spragos ir jų pasekmės
Ugniagesių ir gelbėtojų mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas aiškino, kad šios avarijos pasekmes galėjo lemti ne tik susidūrimas, bet ir sunkvežimio puspriekabės konstrukcija. Nors vilkiko vairuotojas, pirminiais duomenimis, buvo blaivus, jis pasakojo, kad lengvasis automobilis pravažiavęs sankryžoje įrengtą saugumo salelę staiga metėsi į priešpriešinio eismo juostą. Sunkvežimį vairavęs vyras sakė, kad automobilis važiavo maždaug 70-80 km/val. greičiu. Pasak jo, po susidūrimo įvyko sprogimas ir mašina staigiai užsiliepsnojo.
G. Paulauskas pabrėžė, kad sunkvežimio puspriekabė neturėjo šoninių apsaugų, kurios neleidžia lengviesiems automobiliams palįsti po ja. Tai, anot specialisto, lėmė dvejopą žalą: automobilis buvo stipriai apgadintas, o vairuotojo gyvybė galėjo nutrūkti ne per gaisrą, o dar smūgio metu. „Šiais laikais naudojamos įvairios priemonės, kad lengvieji automobiliai nepalįstų po apačia. Jas stengiamasi konstruoti taip, kad atsitrenkusi mašina arba sustotų vietoje, arba būtų nukreipta į šoną“, - aiškino specialistas.
Kodėl užsiliepsnojo automobilis?
Anot G. Paulausko, stiprų gaisrą po avarijos galėjo lemti viena iš dviejų priežasčių. Pirmoji - pažeista degalų tiekimo sistema. Jei degimo metu nutrūkus aukšto slėgio žarnelei benzinas ar dyzelinas yra purškiamas į variklio skyrių ant įkaitusio paviršiaus, susidaro degus mišinys ir užtenka mažos kibirkšties sprogimui įvykti. Antroji priežastis galėjo būti trumpas elektros instaliacijos jungimas, tačiau šiuo atveju sprogimo nebūtų. Sunkvežimio dyzelino bakas negalėjo sprogti, nes šio tipo degalų virimo temperatūra yra aukšta, o pats skystis degus.
Specialistas patarė, kad jei kelyje pastebite avariją, kurioje nukentėjęs vairuotojas yra praradęs sąmonę, pirmiausia reikėtų išjungti degimą. Tai išjungs visas degalų tiekimo sistemas. Jei yra aštrus benzino ar dujų kvapas, derėtų pasiruošti gesintuvą ir atjungti akumuliatorių. Taip pat rekomenduojama užtraukti stovėjimo stabdį, o automatinę pavarų dėžę perstatyti į „P“ padėtį.
Tragiška avarija Vilniuje – apvirto greitosios pagalbos automobilis, pacientas neišgyveno
Kitos sunkvežimių avarijos ir incidentai
Nors Telšių rajono avarija yra viena tragiškiausių, pasitaiko ir kitų incidentų. Pavyzdžiui, Lenkijoje vienas iš sunkvežimių lenkdamas keliu einančią moterį nepastebėjo atvažiuojančio kito sunkvežimio. Nuo smūgio lenkiantis sunkvežimis užsiliepsnojo, o antrasis nuvirto į pakelę. Sunkiai sužeista ir 55 metų pėsčioji. Avarijos metu susižeidė ir iš paskos paskui sunkvežimį važiavusio lengvojo automobilio keleiviai.
Lietuvoje taip pat užfiksuoti atvejai, kai sunkvežimiai nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia ar susiduria su kitomis transporto priemonėmis. Viename iš tokių atvejų Kauno rajone penktadienį eismo įvykio metu nuo kelio nuvažiavo sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Vilniuje sunkiai apgirtęs sunkvežimio vairuotojas trenkėsi į namo tvorą. Kėdainiuose susidūrė du mokomieji sunkiasvoriai automobiliai, dėl ko buvo uždarytas eismas.
Pasitaiko ir neįprastų incidentų. Pavyzdžiui, Baltupiuose, degalinėje „Cicle K“ sunkvežimiui, važiuojančiam degalų užpylimo kolonėlės link, netikėtai pakilo ant jo esanti strėlė. Vairuotojas su ja trenkėsi į degalinės stoginę. Taip pat užfiksuotas atvejis, kai sunkvežimis įstrigo automobilių stovėjimo aikštelėje, manoma, kad vairuotojas neįvertino transporto priemonės aukščio. Vilniuje važiuojantis sunkvežimis užkliudė pėsčiųjų tiltą Geležinio Vilko gatvėje.
Nors elektriniai sunkvežimiai per visą jų naudojimo trukmę išmeta gerokai mažiau planetos klimatą šildančių teršalų nei dyzeliniai, didžiausią poveikį klimatui daro transporto priemonių naudojimas, o ne jų gamyba. Transporto sektoriui tenka apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje.
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas neretai vaizduojamas idiliškai, tačiau vairuotojai prisipažįsta, kad tik dabar, tobulėjant technologijoms, situacija iš tiesų keičiasi į gerą. Vis dėlto, kaip rodo įvykių suvestinė, sunkvežimių eismas keliuose išlieka pavojingas, o nelaimės gali turėti tragiškų pasekmių.
tags: #sunkvezimio #avarija #sudege #gyvas