Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia - vėlyvojo baroko stiliaus.
Bažnyčia įkurta 1624 m., tačiau dabartinis jos pastatas buvo pastatytas kiek vėliau, XVII a. pabaigoje - XVIII a. Vėlyvojo baroko stiliaus. 1642 m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 000 auksinų ir įpareigojo Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią. Dominikonai taip pat įpareigoti su bažnytinėmis apeigomis Lukiškių kapinėse nemokamai laidoti neturtinguosius. 1642 m. pastatyta medinė bažnyčia, o netrukus ir vienuolynas. Bažnyčia su vienuolynu 1655 m. 1684 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurios didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jis 1649 m. atvežtas iš Rusijos ir buvo patekęs į Seinus. 1688 m. vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis šį paveikslą paskelbė esant stebuklingą. 1690 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kuri baigta mūryti iki 1722 m. Ji buvo žema, su dviem bokšteliais. 1718-1727 m. išmūrytas frontonas, bažnyčia paaukštinta. 1713-1739 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1727-1746 m. pagal architekto Abraomo Antuano Zenu projektą paaukštinti bažnyčios bokštai. 1743-1744 m. dekoruotas bažnyčios vidus. 1765 m. vienuolynas nukentėjo nuo gaisro ir netrukus buvo atstatytas. 1777 m. architektas Augustinas Kosakauskas prie bažnyčios suprojektavo ir pastatė dar kitą namą, ūkinius pastatus. XVIII a. pietinio bokšto apačioje įrengta Šv. 1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. 1797 m. suremontuota. 1799 m. vienuolyne įkurta Šv. Jokūbo ligoninė. 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių. 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. 1841, 1887 ir 1892 m. bažnyčia remontuota. Iki 1939 m. dailininkas Jurgis Hopenas restauravo vidų. 1948 m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). 1956-1957 m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. 1974 m. 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams. Didįjį altorių restauravo Česlovas Bareika ir A. 2015 m. Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, centrinė dalis stačiakampio plano, dvibokštė. Aukščiausia (24 m) vienanavė Lietuvos bažnyčia. Prie navos prijungta žemesnė ir siauresnė presbiterija pereina į dar žemesnę pusapskritę altoriaus dalį. Yra 7 altoriai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro.
Dominikonų ordinas ir jo misija
Dominikonai - Katalikų Bažnyčios vienuoliai. (lot. Ordo Praedicatorum, sutrumpintai OP arba O. Popiežiaus teisių ordinas, jas 1216 m. patvirtino popiežius Honorijus III. Šv. Augustino regula ir savo konstitucija. paremtą Apaštalų gyvenimo idealu. Šv. Dominykas Guzmanas įkurė Pamokslininkų ordiną tam, kad būtų skelbiama Evangelija. visur ir visais būdais. Svarbus ordino bruožas - studijos, tai yra tiesos (Veritas) pažinimas. kuris skatina pasidalinti su kitais žmonėmis kontempliacijos vaisiais. Mes gyvename bendruomenėse laikydamiesi vienuolinio skaistumo, klusnumo ir neturto dvasios.
Pamaldų tvarkaraštis
Šv. šiokiadieniais 12:00 val. (LT).
Gailestingumo savaitės šv. Pirmadienį 11:00 val. (LT) ir 16:00 val.
Nuo antradienio iki šeštadienio 12:00 val. (LT) ir 17:00 val.
Sekmadienį 11:00 val. (LT) ir 16:00 val.
Maldos prašymai ir aukos
Dėkodami už aukas broliai Dominikonai melsis Jūsų maldos prašymais, kasdien uždegs žvakutę.
Stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas
Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu ikona (XV a. pab. - XVI a. nuo XVII a. nutapyta pagal žymios Smolensko Dievo Motinos Hodegetrijos ikonos provaizdį. tai, pasak tradicijos, šv. Stebuklais garsėjančio Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdo atsiradimas Lietuvoje siejamas su garsia XVII a. LDK valdančiojo elito gimine - Gosiebskiais. XVIII ir XIX a. įsitvirtino nuomonė, kad atvaizdą iš karų su Maskva atsivežė LDK artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis. Ikona laikyta Lazdijų seniūnų valdomuose Lazdijų ir Dumblio dvaruose, o 1683 m. ji padovanota Vilniaus Lukiškių dominikonams. Kai paveikslas buvo atvežtas, Lukiškių vienuolyno prioras Aleksandras Šemeta sunkiai sirgo. Tuomet jis patyrė Dievo Motinos regėjimą ir gavo Jos paraginimą ir pažadą, kad atgaus sveikatą ir gyvastį, jei į jo vienuolyną atvežtąjį paveikslą pakabins didžiajame altoriuje. Tik dar sunkiau apsirgęs, jis kreipėsi pagalbos į Švenčiausiąją Mergelę ir nusprendė pakabinti paveikslą didžiajame altoriuje, bet pasveikęs apie savo regėjimus niekam nepasakojo. Dievo Motina Hodegetrija - tai, pasak tradicijos, Šv. evangelisto Luko sukurtas Marijos atvaizdas, V a. iš Šventosios Žemės atvežtas į Konstantinopolį, kur saugotas imperatorienės Pulcherijos pastatydintoje šventovėje prie Hodegono vienuolyno. Ikonos vardas, Hodegetrija, atsirado IX a.
Istoriniai faktai apie bažnyčią
Bažnyčia su vienuolynu 1655 m. nukentėjo per karą. 1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. Pamaldos laikytos vienuolyno koridoriuje. 1812 m. pabaigoje bažnyčios šventoriuje palaidota daug prancūzų karių. 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine. 1841, 1887 ir 1892 m. bažnyčia remontuota. 1948 m. uždaryta (buvo vaisių ir daržovių sandėlis). 1956-1957 m. remontuota, paversta Operos ir baleto teatro sandėliu. 1974 m. 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, perduota vienuoliams dominikonams.
VILNIAUS VIENUOLIJOS IR JŲ BAŽNYČIOS: KOKS BŪTŲ BE JŲ SOSTINĖS VEIDAS?
tags: #sv #jokubo #vinius #pamaldu #tvarkarastis