Šiame straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos (ES ATLPS) sistemos plėtra ir jos poveikis transporto sektoriui, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ir prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.
ES ATLPS sistemos raida ir tikslai
ES ATLPS sistema, pradėjusi veikti nuo 2005 m. sausio 1 d., yra pagrindinė Europos Sąjungos priemonė siekiant sumažinti pramonės ir energetikos sektorių išmetamą ŠESD kiekį. 2003 m. direktyva buvo numatyta dar labiau mažinti išmetamą ŠESD kiekį, siekiant prisidėti prie to, kad jis sumažėtų iki tokio lygio, kuriam esant moksliniu požiūriu būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos. Sąjungai sudarius tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir pagal jį įsipareigojus ŠESD emisijas sumažinti daugiau negu numatyta 9 straipsnyje, kaip matyti iš įsipareigojimo dėl 30 %, kuris buvo patvirtintas Europos Vadovų Tarybos 2007 m. Ši direktyva taikoma I ir III prieduose išvardytai veiklai ir II priede išvardytoms ŠESD dujoms.
Nuo 2013 m. Sąjungos apyvartinių taršos leidimų kiekis turi mažėti tolygiai, pradedant skaičiuoti nuo 2008-2012 m. laikotarpio vidurio. Apyvartinių taršos Leidimų kiekis turi mažėti pagal 1,74 % linijinį koeficientą, palyginti su vidutiniu metiniu bendru apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės išduoda pagal Komisijos sprendimus dėl 2008-2012 m. nacionalinių paskirstymo planų, kiekiu.
2024 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 90 mln. apyvartinių taršos leidimų. 2026 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 27 mln. apyvartinių taršos leidimų.
Transporto sektoriaus įtraukimas į ES ATLPS
Nuo 2024 m. sausio 1 d. ES ATLPS sistema apima ir aviacijos bei jūrų transporto sektorius. Tai reikšmingas žingsnis siekiant visapusiškai įgyvendinti klimato kaitos tikslus.
Aviacijos sektorius
3b-3g straipsniai taikomi apyvartinių taršos leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytai aviacijos veiklai. Iki 2009 m. rugpjūčio 2 d. Komisija, remdamasi geriausiais turimais duomenimis, priima sprendimą dėl ankstesnio laikotarpio aviacijos emisijų ir dėl faktine eismo informacija pagrįstos sąmatos. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija nustato bendrą 2024 m. orlaivių naudotojams numatytų paskirstyti apyvartinių taršos leidimų skaičių, atsižvelgdama į bendrą orlaivių naudotojams, kurie 2023 m. vykdė I priede išvardytą aviacijos veiklą, skirtų leidimų skaičių, sumažintą taikant linijinį mažinimo koeficientą, kaip nurodyta 9 straipsnyje, ir paskelbia tą skaičių bei nemokamų leidimų skaičių, kurie būtų paskirstyti 2024 m.
Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., laikantis skaidrumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų, ne daugiau kaip 20 mln. apyvartinių taršos leidimų iš bendro 5 dalyje nurodyto jų skaičiaus rezervuojama komercinių orlaivių naudotojams tvarių aviacinių degalų ir kitų ne iš iškastinio kuro gautų aviacinių degalų, nurodytų Reglamente, kuriuo užtikrinamos vienodos veiklos vykdymo sąlygos tvariam oro transportui, kaip tinkamų siekiant minimalios tvarių aviacinių degalų dalies, reikalaujamos pagal tą reglamentą aviaciniuose degaluose, kuriuos orlaivių naudotojams Sąjungos oro uostuose tiekia aviacinių degalų tiekėjai, pildymui vykdant ikigarsinius skrydžius, už kuriuos apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal šios direktyvos 12 straipsnio 3 dalį.
Nukrypstant nuo 12 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio, valstybės narės laiko, kad tose nuostatose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir nesiima jokių veiksmų prieš orlaivių naudotojus dėl teršalų, išmestų iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Jūrų transporto sektorius
2024 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius padidinamas 78,4 mln. jūrų transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų. 2024-2027 m. linijinis koeficientas yra 4,3 %, o nuo 2028 m. - 4,4 %. Linijinis koeficientas taip pat taikomas apyvartiniams taršos leidimams, atitinkantiems jūrų transporto 2018 ir 2019 m. vidutinį išmetamųjų teršalų kiekį, apie kurį pranešta pagal Reglamentą (ES) 2015/757 ir kuris aptariam...
Laivo eksploatavimas šiame straipsnyje reiškia sprendimų dėl vežamo krovinio ir (arba) laivo maršruto ir greičio priėmimą. Laivybos bendrovė išlieka atsakinga už apyvartinių taršos leidimų atsisakymą, kaip reikalaujama pagal šios direktyvos 3gb ir 12 straipsnius, ir už bendrą nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, laikymąsi.
Komisija stebi šio skyriaus įgyvendinimą jūrų transporto sektoriuje, visų pirma siekiant nustatyti vengimo elgesį, kad būtų galima užkirsti kelią tokiam elgesiui ankstyvame etape, įskaitant atsižvelgimą į atokiausius regionus, ir kas dvejus metus nuo 2024 m. pateikia ataskaitą dėl šio skyriaus įgyvendinimo jūrų transporto sektoriuje ir galimų tendencijų, susijusių su laivybos bendrovėmis, kurios siekia išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi. Komisija taip pat stebi poveikį, susijusį, be kita ko, su galimu transporto išlaidų padidėjimu, rinkos iškraipymais ir uostų eismo pokyčiais, pavyzdžiui, uostų vengimu ir perkrovimo paslaugų centrų poslinkiais, bendru valstybių narių jūrų sektoriaus konkurencingumu, ir visų pirma poveikį toms laivybos paslaugoms, kurios užtikrina esmines teritorinio tęstinumo paslaugas.
Operatoriaus pasirinkimo galimybės ir atsakomybė
Kai pakeičiami įrenginio, į ES ATLPS taikymo sritį įtraukto todėl, kad jame veikia didesnės nei 20 MW bendros vardinės šiluminės galios kuro deginimo įrenginiai, vykdomi gamybos procesai, kad būtų sumažintas jo išmetamas ŠESD kiekis, ir jis nebesiekia tos ribos, valstybė narė, kurioje yra tas įrenginys, suteikia operatoriui galimybes pasirinkti, kad jam po gamybos procesų pakeitimo ir toliau būtų taikoma ES ATLPS iki 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto dabartinio ir kito penkerių metų laikotarpio pabaigos. To įrenginio operatorius gali nuspręsti, kad įrenginiui, pakeitus jo gamybos procesus, ES ATLPS taikoma tik iki to dabartinio penkerių metų laikotarpio pabaigos arba taip pat ir kitą penkerių metų laikotarpį.
Valstybės narės gali leisti operatoriams atnaujinti stebėsenos planus nekeičiant leidimo. Operatorius kompetentingą instituciją informuoja apie visus numatomus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus arba jo pajėgumų išplėtimą, arba žymų jų sumažinimą, dėl ko gali tekti atnaujinti ŠESD emisijų leidimą. Reikiamais atvejais kompetentinga institucija atnaujina leidimą.
Pajamų naudojimas ir ateities perspektyvos
Valstybės narės nustato, kaip turi būti naudojamos iš leidimų padavimo aukcionuose pagal šį skyrių gautos pajamos, išskyrus pajamas, kurios priskiriamos nuosaviems ištekliams pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą ir pervedamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.
Komisija ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 30 d. įvertina, ar tikslinga pratęsti 3ga straipsnio 3 dalies antros pastraipos taikymą po 2030 m. Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėja, ar įmanoma į šią direktyvą įtraukti laivų, įskaitant jūrinės veiklos laivus, kurių bendroji talpa mažesnė nei 5 000 , bet viršija 400 bendrąją talpą, išmetamųjų teršalų kiekį, ir išnagrinėja to ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį, remdamasi ypač analize, pridedama prie Reglamento (ES) 2015/757 peržiūros, kuri turi būti atlikta iki 2024 m.
tags: #swedijos #krovininio #transporto #panaudoto #pardavimo #saitas