Buvimas sveikam ir laimingam yra nuolatinis procesas, apimantis daugybę veiksnių, tarp kurių ypač svarbi yra gera regėjimo funkcija. Regėjimas yra vienas iš penkių pagrindinių žmogaus pojūčių, kuris leidžia mums suvokti mus supančią aplinką, todėl labai svarbu rūpintis akių sveikata. Daugelis žmonių susiduria su regėjimo problemomis, tokiomis kaip sutrikęs matymas, akių skausmas, dirginimas, trumparegystė, toliaregystė, katarakta ar kitos akių ligos. Laimei, yra daugybė būdų, kaip išlaikyti akis sveikas ir užtikrinti gerą regėjimą visą gyvenimą.
Akių sveikata yra neatsiejama mūsų bendros gerovės dalis, tačiau dažnai jos sulaukiame dėmesio tik tada, kai pradedame blogiau matyti. Regėjimo problemos, skirtingai nei dantų kariesas, dažnai progresuoja nežymiai, be aiškių signalų. Štai todėl pasaulinės sveikatos organizacijos ir akių specialistai be paliovos primena: profilaktiniai akių patikrinimo vizitai yra ne tik patogumo, bet ir prevencijos klausimas. Reguliarūs akių tikrinimai yra raktas į sveiką regėjimą ir aukštesnę gyvenimo kokybę.
Kai kurie žmonės mano, kad pakanka tikrinti akis, jei jie nesivargina nematymu. Tai - klaidinga nuomonė. Akių apžiūra pas profesionalą - tai ne tik regėjimo aštrumo tikrinimas. Visuotinis akių sveikatos kalendorius yra svarbus įrankis, padedantis kiekvienam laiku pasirūpinti savo rega ir išvengti rimtų akių ligų. Reguliarių apžiūrų metu specialistai gali anksti nustatyti tiek įgimtas, tiek įgytas akių problemas - nuo glaukomos ir kataraktos iki makulos degeneracijos. Šios ligos, jei neprižiūrimos, gali sukelti negrįžtamą aklumą.
Kada reikėtų tikrintis akis?
Amžius nėra vienintelė akių problemų priežastis - genetika, bendra sveikatos būklė, nuovargas ir netgi emocinis stresas gali turėti įtaką regėjimui. Akių sveikatos prevencija yra ilgalaikis procesas, kuris turėtų prasidėti nuo ankstyvos vaikystės ir tęstis visą gyvenimą.
- Jaunimui ir suaugusiems, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 40 metų, akių patikrinimai rekomenduojami bent kartą per dvejus metus, jei nėra specifinių problemų. Šiame amžiuje regėjimo problemos dažnai yra susijusios su miopija (trumparegystė), hipermetropija (toliregystė) ir astigmatizmu. Reguliarūs patikrinimų vizitai apima regėjimo aštrumo tikrinimą, akispūdžio matavimą (siekiant anksti nustatyti glaukomą) ir akių dugno patikrą.
- Po 35-ųjų metų akių ligų rizika pradeda augti, todėl šioje grupėje patikrinimų dažnumas turėtų padidėti. Šioje amžiaus grupėje reguliarūs akių tikrinimai rekomenduojami bent kartą per metus arba dažniau, jei yra lėtinių ligų. Šis amžius yra kritinis, nes čia pradeda pasireikšti prezbiopija - regėjimo problema, susijusi su akies lęšio elastingumo praradimu. Žmonės gali pastebėti, kad sunku skaityti smulkų tekstą ar dirbti arti. Be to, šiame amžiuje padidėja šansai susidoroti su cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kitų lėtinių ligų pasekmėmis akims.
- Pagyvenusiems žmonėms, kurių amžius viršija 60 metų, akių patikrinimų svarba yra neabejotina. Jie turėtų tikrintis kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo ligų ar regos būklės. Ypač svarbu yra reguliarus akispūdžio kontrolė, nes glaukomos išsivystymas dažnai vyksta be simptomų - žmonės gali nejausti jokių problemų, o tuo metu jų regėjimas pamažu blogėja.
Nors šios rekomendacijos yra bendrosios, po 35-ųjų metų akių ligų rizika pradeda augti, o reguliarus patikrinimas gali padėti nustatyti problemas ankstyvose stadijose.
Ką reiškia 20/20 regėjimas ir ar tai yra visas akių sveikatos rodiklis?
Norint suprasti, kodėl mes stengiamės su akių sveikatos monitorinimu, reikia suprasti, ką reiškia 20/20 regėjimas. 20/20 regėjimas yra optimalus regėjimo lygis, kuris reiškia, kad žmogus gali matyti objektus tokiais pat aiškiais, kaip vidutinis žmogus. Tačiau 20/20 regėjimas nėra visuotinis idealas. Kai kurie žmonės gali turėti 20/15 arba netgi 20/10 regėjimą - tai vadinasi, jie mato smulkesnes detales iš toliau nei vidutinis žmogus.
Svarbu pažymėti, kad 20/20 regėjimas nereiškia, kad jūsų akys yra absoliučiai sveikos. Žmogus gali turėti 20/20 regėjimą ir vis dėlto turėti glaukomą arba kitą rimtą akių ligą.
Kaip rūpintis akimis kasdien?
Nors reguliarūs profesionalūs patikrinimai yra būtini, taip pat svarbu nuolat rūpintis akių sveikata namie. Kas ta 20-20-20 taisyklė?
„20-20-20" taisyklė - kas 20 minučių žiūrėti į tolimesnį objektą bent 20 sekundžių - leidžia akių raumenims atsipalaiduoti. Jei dirbate prie kompiuterio, nustatykite priminimą savo telefone, kuris jus perspėtų kas 20 minučių. Kai pasigirsta priminimas, nukreipkite akis nuo ekrano ir žvelkite į ką nors toli - į langą, į gatvę, į sienos kampą. Jei yra galimybė, eikite prie lango ir žvelkite į tolimą peizažą.
Be to, sveikai maitinkitės, nepamirškite akių mankštos pertraukėlių metu bei reguliariai profilaktiškai jas tikrinkite.
Mityba akių sveikatai
Akių sveikata pradedama nuo stalo. Maistas, kuriame gausu liuteino, zeaksantino, omega-3 ir antioksidantų, padeda akims išlikti sveikoms.
Svarbiausi vitaminai ir maistinės medžiagos akių sveikatai:
- Vitaminas A yra viena svarbiausių maistinių medžiagų akių sveikatai. Jis padeda apsaugoti akies paviršių, prisideda prie imuninės organizmo sistemos stiprinimo. Šio vitamino trūkumas gali sukelti vadinamąjį naktinį aklumą, kai rega išskirtinai suprastėja esant prastam apšvietimui, taip pat gali būti ir sausų akių sindromo priežastimi. Vitaminas A randamas kepenyse, kiaušinių tryniuose, pieno produktuose, taip pat augaliniuose maisto produktuose, kuriuose gausu provitamino A karotenoidų, tokių kaip beta karotenas (morkos, špinatai, lapiniai kopūstai).
- Liuteinas ir zeaksantinas yra karotenoidai, veikiantys kaip antioksidantai. Jie yra pagrindiniai akies tinklainės geltonosios dėmės (makulos) pigmentai, veikiantys kaip natūralūs filtrai, apsaugantys nuo kenksmingų saulės spindulių ir mėlynosios šviesos. Daugiausia šių medžiagų yra špinatuose, burokėlių lapuose, lapiniuose kopūstuose, petražolėse, pistacijose, žaliose pupelėse, kiaušinių tryniuose, kukurūzuose ir vynuogėse.
- Omega-3 riebiosios rūgštys (EPA ir DHA) yra ypač svarbios akių sveikatai. DHA rūgštis padeda palaikyti akies funkciją ir yra svarbi smegenų bei akių vystymuisi kūdikystėje. Tyrimai rodo, kad omega-3 papildų vartojimas gali būti naudingas esant sausų akių sindromui ir gali apsaugoti nuo diabetinės retinopatijos. Geriausi natūralūs šaltiniai yra riebios žuvys.
- Vitaminas E yra galingas antioksidantas, užkertantis kelią laisvųjų radikalų keliamai žalai ir apsaugantis nuo kataraktos ar geltonosios dėmės degeneracijos vystymosi vyresniame amžiuje. Jis mažina ir infekcijų riziką, nes palaiko sveikas imuninių ląstelių membranas. Vitaminas E randamas migdoluose, saulėgrąžų sėklose, augaliniuose aliejuose, lašišoje, avokaduose ir žalialapėse daržovėse.
- Vitaminas C, veikiantis kaip antioksidantas, yra ypač svarbus akims. Jo koncentracija akies kamerose yra didžiausia, palyginti su kitais kūno skysčiais. Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys vitamino C papildus, susiduria su mažesne rizika susirgti katarakta. Gausu vitamino C citrusiniuose vaisiuose, lapiniuose ir brokoliniuose kopūstuose.
- Cinkas yra svarbi sudėtinė dalis daugelio fermentų, veikiančių antioksidantiškai, ir dalyvauja regos pigmentų tinklainėje formavimesi. Cinko trūkumas gali sukelti naktinį aklumą. Natūralūs cinko šaltiniai yra austrės, mėsa, moliūgų sėklos ir žemės riešutai.
- Vitaminai B6, B9 ir B12 gali sumažinti homocisteino kiekį organizme, kuris gali būti susijęs su uždegimu ir padidėjusia AMD išsivystymo rizika.
- Riboflavinas (vitaminas B2) gali sumažinti oksidacinį stresą ir užkirsti kelią kataraktai.
- Niacinas (vitaminas B3) gali būti svarbus glaukomos profilaktikai.
- Tiaminas (vitaminas B1) gali veiksmingai mažinti kataraktos riziką.
Nors vitaminai ir maistinės medžiagos yra būtinos akių sveikatai, svarbu nepamiršti, kad vien tik papildai akių sveikatos tinkamai nepalaikys. Pirmiausia reikia susitvarkyti valgymo įpročius, tuomet pridėti maisto papildus, jei yra poreikis. Svarbu kasmet tikrintis ne tik akis, atlikti bendruosius kraujo tyrimus, bet ir konsultuotis su gydytoju, kas geriausiai tinka būtent Jūsų atveju.
Dažniausios akių ligos ir jų prevencija
Pirmiausia, apžvelkime dažniausias akių ligas:
- Katarakta - akies lęšiuko skaidrumo sumažėjimas (drumstis). Būtent su amžiumi susijęs šios ligos išsivystymas yra dažniausia regėjimo praradimo priežastis visame pasaulyje.
- Diabetinė retinopatija - tinklainės kraujagyslių pažeidimas, siejamas su diabeto komplikacijomis. Tai yra viena dažniausių priežasčių, sukeliančių regėjimo pablogėjimą ir aklumą.
- Sausų akių sindromas (SAS) - negalavimas, sukeltas nepakankamo ragenos drėkinimo ašarų liaukomis. Jis lemia ne tik diskomfortą, bet ir potencialiai turi įtakos regėjimo problemoms.
- Glaukoma - progresuojanti akių liga, kuri pažeidžia regos nervą, atsakingą už vizualinės informacijos perdavimą smegenims. Glaukoma gali susilpninti regėjimą arba sukelti aklumą.
- Amžinė geltonosios dėmės (makulos) degeneracija - su amžiumi išsivystantis centrinės tinklainės dalies - geltonosios dėmės (makulos) pažeidimas. Tai viena dažniausių aklumo priežasčių išsivysčiusiose šalyse.
Nors rizika susidurti su šiomis ligomis priklauso nuo amžiaus, genetikos, lėtinių ligų, - gyvenimo būdas, o kartu ir mityba, taip pat turi didelės įtakos.
Kitos svarbios akių sveikatos rekomendacijos
Didžiausias priešas - prietaisų ekranai. Mobilieji telefonai ir kompiuterių ekranai, į kuriuos mūsų akys būna nukreiptos didžiąją dalį dienos, yra bene didžiausias akių priešas. Jei visą dieną dirbate kompiuteriu, itin svarbu stebėti laiką ir nuolat duoti akims pailsėti, darant pertraukėles. Rekomenduojama išlaikyti bent 70 cm atstumą nuo monitoriaus ir daryti pertraukėles kas 45-60 minučių. Kompiuteriu saugu dirbti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Taip pat monitoriaus nereikėtų statyti priešais langą - papildomi šviesos atspindžiai dar labiau dirgina akis. Pertraukėlių metu pamankštinkite akis, pažvelgdami aukštyn, žemyn, į šalis ir į tolį. Pasirūpinkite ir geru apšvietimu, geriausia, kad lempa būtų kairėje pusėje. Leidžiant laiką prie telefono, galioja tos pačios taisyklės, tačiau telefone šriftas dar smulkesnis ir kur kas labiau kenkia regėjimui, todėl kuo mažiau laiko praleisime prie jo, tuo akys bus sveikesnės. Nuo ilgo žiūrėjimo iš arti vystosi trumparegystė.
Taip pat svarbu nepamiršti drėkinti patalpų orą, ypač šildymo sezono metu. Sausas patalpų oras gali paveikti akių sveikatą ir kelti diskomfortą. Jei sąlygos nėra idealios, pravartu netoliese turėti drėkinamųjų akių lašų ar gelio.
Vienas efektyviausių būdų pasirūpinti savo sveikata po visos dienos darbo uždarose patalpose, ypač prie ekranų - buvimas gryname ore. Gerai akių sveikatai patariama savo mitybą kasdien papildyti įvairiais vaisiais, žalialapėmis bei įvairiaspalvėmis daržovėmis, kad organizmas gautų reikiamų vitaminų ir antioksidantų.
Pasaulinė regėjimo diena minima antrąjį spalio ketvirtadienį. Šią dieną pasaulio sveikatos organizacija ir akių specialistai kreipiasi į visuomenę su priminimu apie akių sveikatos svarbą.
Ar akių pratimai tikrai pagerina regėjimą? Akių gydytojo reakcija
Reguliarūs akių patikrinimų vizitai - tai nedidelė investicija į jūsų sveikatą ateityje. Klausimas nėra ar jums reikia tikrintis, bet kada ir kaip dažnai šiuos vizitus turėtumėte daryti. Tačiau kol kas nesitikėkite pasyviai. Pradėkite nuo to, kad pažadėkite sau - šią savaitę paskambinsite oftalmologui ir suderinsite apžiūrą. Galbūt neseniai nesimatėte ir nežinote, kaip jūsų akys jausis po profesionalios apžiūros. Tas profesionalas, kuris žiūrės jūsų akis, greičiausiai ras ką nors, ką norėtumėte žinoti.