Artėja metas, kaip važiuosime aplankyti savo artimųjų ir drauge kelsime Kalėdinius tostus. Visgi kiekvienas vairuotojas, prieš išgerdamas net vieną vyno taurę, turėtų pagalvoti, ar jam nereiks niekur važiuoti per artimiausias keletą valandų. Net labai mažas alkoholio kiekis turi poveikį organizmui ir kelia pavojų eismo dalyviams.
Maža alkoholio dozė taip pat paveikia smegenis, susilpnina regėjimą bei reakciją. Alkoholis susiaurina vaizdo lauką - šiek tiek išgėręs vairuotojas koncentruoja regėjimą tiesiai į priekį, o regėjimo budrumas veiksmui šonuose susilpnėja. Vairuotojas gali nepastebėti pėsčiųjų veiksmų ir ketinimo žengti į gatvę. Išgėrusio vairuoto gebėjimas įvertinti nuotolį bei greitį taip pat sumažėja.
„Statistika rodo, kad išgėrę vairuotojai atlieka nelogiškus ir pavojingus veiksmus - kertą sankryžą degant raudonam šviesoforui, važiuoja greičiau nei įprastai, pamiršta užsisegti saugos diržus”, - sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Vairuotojo gebėjimai ir reakcija sumažėja net esant vos 0.1‰ alkoholio kraujyje. Toks alkoholio kiekis maždaug 80 kg sveriančio žmogaus kraujyje gali susidaryti išgėrus vieną 150 ml vyno taurę, kurioje yra apie 12 proc. alkoholio.
„Taigi, planuojantis vairuoti žmogus turėtų negerti alkoholio visiškai, - pabrėžia vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli. - Net minimalios alkoholio dozės gali paveikti vairuotojo akių-rankų koordinaciją, kuri yra svarbiausia norint užtikrinti saugų vairavimą“.

Be to, vairuotojai dažnai tiki mitais, jog pasinaudoję įvairiais liaudyje paplitusiais patarimais gali sumažinti alkoholio kiekį kraujyje. Tačiau jokie liaudiški „triukai“ tikrai nepadės - tam, kad baigtųsi alkoholio poveikis, būtina, kad praeitų tam tikras laiko tarpas. Pavyzdžiui, kavos puodelis tik labai trumpam padidina organizmo budrumą, tačiau kavos poveikis praeina, o alkoholio poveikis išlieka žymiai ilgiau. Alkoholio poveikis nesumažės ir stengiantis „pakvėpuoti grynu oru ir pravėdinti galvą” išėjus į lauką, pakramčius mėtinės gumos ar gausiai pavalgius.
Dažniausi mitai apie alkoholio poveikį
Mitas Nr. 1: „Aš jaučiu, kad tikrai galiu vairuoti“
Išgėrus ir nedidelį alkoholio kiekį (bokalą alaus, vyno taurę ar stikliuką stipriųjų gėrimų) gali atrodyti, kad puikiai orientuojatės aplinkoje, viską aiškiai matote ir galite kuo puikiausiai reaguoti į aplinkos veiksnius. Vis dėlto alkoholis slopina žmogaus pojūčius ir jis negali tinkamai vertinti savo būklės. Taip pat slopinama ir reakcija, dėl ko žmogus negali laiku ir tinkamai reaguoti.
E. Subata: Pats asmuo, veikiamas alkoholio, paprastai teisingai negali įvertinti savo būklės. Todėl savo vertinimu pasitikėti negalima. Reikėtų laikytis bendros rekomendacijos - prieš vairavimą alkoholio nevartoti visiškai.
Mitas Nr. 2: „Man reikia ką nors suvalgyti ir galėsiu vairuoti“
Neretai žmonės mano, kad alkoholis nėra toks veiksmingas, jeigu jis vartojamas sočiai pavalgius ar užkandžiaujant. Alkoholis esant tuščiam skrandžiui į kraują patenka per 30-60 minučių, o jam esant pilnam - daugmaž dvigubai ilgiau. Todėl prailgėja tik alkoholio patekimas į kraują, o ne jo kiekis. Taip pat nepadės ir didelis kiekis kavos, šalto vandens dušas ar gaivaus oro gūsis. Vienintelis vaistas yra laikas.
E. Subata: Alkoholio apykaita organizme (jo koncentracijos didėjimas, vėliau - mažėjimas kraujyje) vyksta tam tikru greičiu. Jo neįmanoma paveikti kava, šaltu dušu ar kvėpavimu grynu oru. Todėl išgėrus alkoholio reikia pakankamai ilgą laiką pralaukti (priklausomai nuo išgertos alkoholio dozės), kol alkoholis organizme susiskaldys ir pasišalins.
Mitas Nr. 3: „Nevairuoju išgėręs, bet tai drąsiai galiu daryti „apsirūkęs“ žolės“
Daugybė tyrimų parodė, kad pavojingi gali būti ne tik girti vairuotojai. Pavojus iškyla ir tada, kai vairuotojas yra vartojęs stiprių vaistų ar narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, vadinamosios žolės. Priklausomai nuo vaistų, narkotinių medžiagų stiprumo, sutrinka ir žmogaus suvokimas, sulėtėja refleksai, kartais net prasideda haliucinacijos. O jeigu narkotinės medžiagos ar vaistai buvo sumaišyti su alkoholiu - šis derinys gali būti mirtinas net nevairuojant. Tad ką jau kalbėti apie tokius apsvaigusius vairuotojus.
E. Subata: Žolė, kaip ir dauguma psichoaktyviųjų medžiagų, priklausomai nuo jos stiprumo, veikia suvokimą, refleksus. Pvz., žolė gali sukelti klaidingą pojūtį, kad aplinkiniai kreipia ypatingą dėmesį. Sumaišius su alkoholiu, medžiagos gali viena kitos poveikį sustiprinti.
Mitas Nr. 4: „Su draugais esame vienodai apsvaigę, nes suvartojome tokį patį kiekį alkoholio“
Alkoholio kiekis žmogaus organizme matuojamas pagal alkoholio koncentraciją kraujyje. Ji priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, alkoholio vartojimo tempo, žmogaus svorio, lyties, individualių alkoholio vartojimo įpročių, žmogaus medžiagų apykaitos, mitybos ypatumų ir kitų aplinkybių. Taigi, tą patį kiekį alkoholio suvartojusių žmonių kraujyje alkoholio koncentracija kraujyje įprastai skiriasi.
E. Subata: Iš tiesų, alkoholio apykaitos greitis yra individualus. Daugeliu atveju yra įgimtas, gali turėti įtakos ir kepenų funkcijos ypatumai. Faktas, kad išgėrus tą patį alkoholio kiekį koncentracija kraujyje gali labai skirtis.
Mitas Nr. 5: „Šiek tiek alkoholio padės neužmigti vairuojant“
Nors gali atrodyti, kad nedidelis kiekis alkoholio padės išsiblaškyti ir sumažinti nuovargį, pasirodo, alkoholis veikia dvigubai stipriau, kai vairuotojas yra pavargęs. Taigi, žmonės, kurie mano, kad alkoholis pavargus yra varomoji jėga ir turėtų tonizuoti organizmą, klysta.
E. Subata: Alkoholis ir vairavimas yra nesuderinami. Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, todėl kai kurie žmonės linkę jį vartoti kaip palengvinančią užmigti medžiagą. Tai irgi klaidingas elgesys, reikia ieškoti kitų būdų atsipalaiduoti, pvz., didinti fizinį krūvį, nerūkyti vakare ir pan.
Svarbu žinoti, kad alkoholis veikia ne tik koordinaciją bei vaizduotę. Jis slopina budrumą, reakcijos laiką, gebėjimą atlikti kelias užduotis vienu metu, ko būtent reikia vairuojant. Net mažiausio alkoholio kiekio vartojimas prieš vairuojant padidina nelaimingų atsitikimų riziką. Vienintelis patarimas - niekada nevairuoti išgėrus!
Alkoholis ir vairavimas - nesuderinama
Alkoholio poveikis ir leistinos normos
Dažnas klausimas: ar saugu išgerti taurę vyno prieš vairuojant? Atsakymas nėra paprastas. Tai priklauso nuo jūsų kūno svorio, lyties, medžiagų apykaitos ir laiko. Vienoje 150 ml taurėje 12 % stiprumo vyno yra apie 18 g gryno alkoholio. Vidutiniškai organizmas per valandą pašalina 0,1-0,15‰. Tikslus laikas priklauso nuo medžiagų apykaitos, suvartojamo maisto, amžiaus ir sveikatos. Visa tai atitinka maždaug vieną standartinį gėrimą.
Viena iš dažniausių teisinių klaidų - vairavimas kitą rytą po alkoholio vartojimo. Asmeniniai alkotesteriai yra naudinga priemonė alkoholio kiekiui kraujyje įvertinti prieš vairuojant. Jie nėra 100 % tikslūs, tačiau gali padėti sumažinti riziką. Būtinai naudokite sertifikuotą, kalibruotą prietaisą.
Klausimas, kiek alkoholio galima turėti kraujyje vairuojant, nuolat kelia diskusijas ir yra itin svarbus tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Nors alkoholio poveikis vairavimo gebėjimams yra nenuginčijamas, skirtingos šalys nustato nevienodus leistinus limitus.
| Šalis | Pradedantysis vairuotojas (iki 2 metų stažo) | Patyręs vairuotojas | Profesionalus vairuotojas |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 0.00 | 0.40 | 0.00 |
| Lenkija | 0.00 | 0.20 - 0.50 (pažeidimas) | 0.00 |
| Slovakija, Vengrija, Rumunija, Estija | 0.00 | 0.00 | 0.00 |
| Vokietija, Belgija, Danija | N/A | 0.50 | N/A |
| Prancūzija | 0.20 | 0.50 | N/A |
| Airija | 0.20 | 0.50 | 0.20 |
| Austrija | 0.10 | 0.10 | 0.10 |
Kelionėms automobiliu po skirtingas Europos šalis būtina žinoti vietos įstatymus, susijusius su alkoholio vartojimu prieš sėdant prie vairo. Vienos šalies toleruojamas alkoholio kiekis gali būti priimtinas, tačiau kitoje už tai galite netekti teisės vairuoti ar net atsidurti teisme. Kad ir kokios taisyklės galioja, saugiausias sprendimas visada yra nevairuoti apsvaigus.
Net jei alkoholis kraujyje neviršija leidžiamos normos, jo poveikis gali būti juntamas. Apibendrinant, atsakingas požiūris į alkoholio vartojimą ir vairavimą - tai ne tik pagarba įstatymams, bet ir rūpinimasis savo bei kitų saugumu kelyje.
Alkoholio poveikis vairuojančiojo psichikai ir elgesiui
Alkoholio poveikis kiekvieno žmogaus organizmui skiriasi, priklausomai nuo vairuotojo kūno masės ir kitų fiziologinių aplinkybių. „Kuo didesnis žmogaus svoris, tuo, tikėtina, jį mažiau paveiks viena, pavyzdžiui, vyno taurė. Tačiau tai nėra visagalė taisyklė. Ji reikšmingesnė tuo atveju, jei žmogus alkoholį vartoja pirmą kart gyvenime. Pirmą kartą pavartojus, jis labiau apsvaigina žmogų nei penktą, šeštą ar aštuntą kartą. Žmogaus tolerancija alkoholiui linkusi augti. Jam atrodo, kad su kiekvienu kartu, buitiškai tariant, gali „daugiau pakelti“. Beje, jaunesni žmonės šiek tiek geriau toleruoja alkoholį negu pagyvenę žmonės, turintys lėtinių ligų - prasčiau už neturinčius jų“, - tendencijas išskyrė pašnekovas.
Psichiatras teigia, kad jeigu žmogus sėda girtas prie vairo ir yra sučiumpamas, tai automatiškai reiškia, kad dėl alkoholio vartojimo jau sukėlė sau ar kitiems problemų. O vienas iš dažniausių alkoholio vartojimo sutrikimo kriterijų - vartojimas nepaisant sukeltų sau neigiamų pasekmių. Sulaikymas girto prie vairo - vienas didžiausių aliarmų apie baisią priklausomybę.
„Sulaikymas girto prie vairo - vienas didžiausių aliarmų, signalizuojančių apie labai, labai arti, visai už kampo, slypinčią, jei ji dar neatėjo, didelę ir baisią priklausomybę. JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad tik vienas iš dešimties problemų su alkoholiu turinčių žmonių sulaukia dėl to gydymo. Kiti arba nemano, kad turi problemų, arba jiems pagalba būna neprieinama. Ne visi, kurie sustabdomi girti prie vairo, turi diagnozuotą priklausomybę alkoholiui. Tačiau tai nereiškia, kad jie jos neturi“, - patikino psichiatras.
Paklaustas, kodėl, vis dėlto, daugelis mano, kad, vairuojant 50 gramų degtinės, viena taurė vyno ar vienas bokalas alaus yra nieko tokio, net - „į sveikatą“, pašnekovas paaiškino, jog tai - bendražmogiškas bruožas: žmogus linkęs testuoti ribas, kas yra leidžiama, o kas ne. Toks testavimas susiformuoja dar vaikystėje, kai augdamas vaikas testuoja tėvus, kas namie yra jam leidžiama, o kas ne, ar reikia susitvarkyt kambarį, kai baigiau žaisti, ar nereikia, ar po gauto prasto pažymio gausiu kompiuterį, ar negausiu. Kadangi tam tikras alkoholio kiekis (iki 0,4 promilės), žvelgiant į įstatymo raidę, yra legalus, žmonės mąsto, kad mažas alkoholio kiekis nesąlygoja vairavimo gebėjimų.
„Ta riba yra labai slidi. Išgėrus du bokalus alaus, ji dažnai būna peržengiama. Net ir mažas alkoholio kiekis - iki 0,4 promilės, sukelia du dalykus. Pirma, sulėtėja reakcija į dirgiklį. O kartais tų kelių milisekundžių greitesnės reakcijos ir pritrūksta, kad neįvyktų eismo įvykis. Antra, išgėręs nedidelį alkoholio kiekį, žmogus jaučiasi šiek tiek linksmesnis, jo baimės būna šiek tiek mažesnės, tad jis linkęs labiau pervertinti savo galimybes“, - patikino gydytojas.
Net ir mažas alkoholio kiekis - iki 0,4 promilės, daro poveikį:
- Sulėtėja reakcija į dirgiklį.
- Pasikeičia savijauta ir savęs vertinimas, žmogus dažniau ima pervertinti savo galimybes.
Pasak J.Fugalio, nulinė alkoholio tolerancija vairuojant turėtų būti siekiamybė. Kol visuomenėje neįsigalėjo mintis, viešoji nuomonė, kad nulinė alkoholio tolerancija yra geriausias variantas, tol žmogaus protas bus linkęs ieškoti išimčių ir mąstyti, kad viena taurė - leistina, nieko tokio. Tiesa, ko nors draudimas - nėra, psichiatro teigimu, efektyvi priemonė. Svarbiausia - švietimas, kuris, kai žmogus jau turi problemų su alkoholiu, deja, bet dažniausiai jau būna pavėluota priemonė.
„Dar mokykloje vaikams turi būti sakoma, kad alkoholis sulėtina reakcijos laiką. Šviečiant nuo mokyklos suolo galime tikėtis, kad ateityje turėsime sąmoningesnę kartą. Kai žmogus jau turi problemų su alkoholiu ir sau tai neigia, švietimas jam bus kaip švęstas vanduo. Tikrai negalvoju, kad jei žmogus suvalgė saldainį su likeriu, jis negali vairuoti, tiesiog turėtume skatinti visuomenės kultūrą, kad nulis promilių yra ta riba, kada vairuoti yra geriausia. Reiktų skatinti susiformuoti tokiai viešajai nuomonei. Juk turime jau susiformavusią naują normą - neduoti kyšio policininkui, gydytojui“, - įsitikinęs pašnekovas.
Saugiausia taisyklė yra tokia: vienas standartinis gėrimas (bokalas alaus, taurė vyno, taurelė degtinės) iš organizmo pasišalina per maždaug 2,5-3 valandas nuo išgėrimo momento. Natūralios fermentacijos giloje ar kefyre gali būti mikroskopiniai alkoholio kiekiai. Išgėrus jų labai daug, iš karto pučiant į alkotesterį, prietaisas gali sureaguoti į alkoholio garus burnoje (vadinamasis burnos alkoholis). Policijos alkotesteriai yra metrologiškai patikrinti, turi elektrocheminius jutiklius ir yra itin tikslūs. Pigūs buitiniai alkotesteriai (ypač puslaidininkiniai) dažnai turi didelę paklaidą, jautriai reaguoja į kitas medžiagas (pvz., mentolį, cigarečių dūmus) ir greitai išsiderina.
Geriausias būdas išvengti nemalonumų kelyje ir užtikrinti savo bei kitų saugumą - atskirti alkoholio vartojimą nuo vairavimo. Bandymas balansuoti ties 0,4 promilės riba yra lošimas, kuriame statoma ne tik vairuotojo pažymėjimas, bet ir sveikata ar gyvybė. Šiuolaikiniame pasaulyje alternatyvų vairavimui yra daugybė. Taksi paslaugos, pavėžėjimo programėlės, viešasis transportas ar susitarimas su draugais dėl „blaivaus vairuotojo” rolės yra kur kas pigesnė ir saugesnė išeitis nei rizika sėsti prie vairo išgėrus. Planuodami vakarą, iš anksto numatykite, kaip grįšite namo. Jei visgi nusprendėte paragauti gėrimo, geriausia taisyklė yra paprasta: jei gėrei - nevairuok.
Apibendrinimas
Nors kai kurie tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas, ypač vyno, gali turėti tam tikros naudos sveikatai, šie faktai jokiu būdu negali būti pateisinimas sėsti prie vairo išgėrus. Bet koks alkoholio kiekis kraujyje padidina eismo įvykio, sužeidimo ir žalos riziką. Saugiausia yra neieškoti saugių būdų vartoti alkoholį ir vairuoti. Geriau apskritai nevairuoti išgėrus.

tags: #taure #vyno #vairuojant