Techninė apžiūra (TA) yra vienas iš pagrindinių transporto priemonių reikalavimų Lietuvoje. Ji nustato, ar automobilis yra tinkamas važiuoti keliais ir saugus naudoti.
Techninės apžiūros galiojimas ir patikra
Daugeliui vairuotojų vis dar kyla klausimų, kiek laiko galioja apžiūra, kada ji baigiasi ir kaip patikrinti tikslią datą internete. Galiojimo laikotarpis priklauso nuo transporto priemonės tipo, amžiaus ir naudojimo paskirties. Naujų lengvųjų automobilių pirmoji apžiūra turi būti atlikta praėjus trejiems metams nuo pirmosios registracijos.
Vairuoti su pasibaigusia technine apžiūra griežtai draudžiama. Jei techninės apžiūros galiojimo laikas pasibaigęs, galite įsigyti vienos dienos leidimą internetu arba techninės apžiūros stotyje. Taip, vairuotojai gali atlikti techninę apžiūrą likus iki 30 dienų iki dabartinio galiojimo pabaigos. Nauja galiojimo pabaigos data vis tiek bus skaičiuojama nuo ankstesnio termino, todėl neprarandama nė viena diena.
Siekiant išvengti problemų, vairuotojams patariama naudoti skaitmeninius įrankius ir priminimus. Galima užsisakyti SMS arba el. pašto pranešimus apie artėjančią techninės apžiūros pabaigą.
Jeigu Jūsų transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, galite užsisakyti leidimą, suteikiantį teisę nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą. Užsisakyti skaitmeninį leidimą galite mūsų interneto svetainės rubrikoje e-paslaugos pasirinkę nuorodą „Vienos dienos leidimas nuvykti į apžiūrą“ arba tai padaryti galite nuvykę į artimiausią techninės apžiūros stotį. Leidimas išduodamas tik Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms. Leidimo galiojimo laikas - viena diena. Leidimas galioja vienai transporto priemonei. Skaitmeninio leidimo kaina - 5 EUR, techninės apžiūros stotyje išduodamo leidimo kaina - 6 EUR.
Asmuo, turintis leidimą ir pristatantis transporto priemonę į techninės apžiūros įmonę, turi užtikrinti, kad transporto priemonė nesukels pavojaus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, įsipareigoja saugiai nuvykti į techninės apžiūros įmonę ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę. Tai asmuo patvirtina savo parašu, nurodo vardą ir pavardę, be kurių leidimas negalioja.
Kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema. Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą. Automobilį techniškai patikrinus, pateikiama techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Jei kontrolierius nustato trūkumų, privalu juos kuo greičiau pašalinti.
Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio ridos duomenys sumažėję lyginant su praėjusia technine apžiūra, ir nesant sumažėjimo pagrindimo, tai bus laikoma dideliu trūkumų. Šie pokyčiai galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jau yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi Lietuvoje atliktų techninių apžiūrų istoriją. Automobilis į techninę apžiūrą neturėtų atvykti turėdamas mažesnę ridą, nei buvo fiksuota praėjusios techninės apžiūros metu, jeigu nėra pateisinamų priežasčių tam ridos sumažėjimui pagrįsti, pvz kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti. Tai bus išimtinis atvejis, kada trūkumas nebus fiksuojamas. Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti automobilio prietaisų skydelį. Tuo tikslu skydelis gali būti keičiamas nauju arba naudotu, arba gali būti remontuojamas transporto priemonėje jau įrengtas prietaisų skydelis, atvaizduojantis sumažėjusią ridą. Atliekant šią procedūrą, turėtų būti užtikrinamas faktinės transporto priemonės ridos atvaizdavimas transporto priemonės prietaisų skydelyje.
Techninės apžiūros ir tarša
Vis dažniau kalbant apie galimą automobilių apmokestinimą, atsižvelgiant į jų taršos lygį bei priemones, kaip sumažinti oro taršą Lietuvoje, LRT.lt pasidomėjo, kokius duomenis apie automobilių taršą galima gauti atliekant privalomąją techninę apžiūrą.
Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų.
Pasirodo, tiesiogiai tarša nėra matuojama, tačiau tam tikri techninės apžiūros metu gaunami duomenys leidžia daryti išvadą - automobilis teršia labiau, nei reikėtų, ar atitinka normą. Jei galvojate, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, klystate. Pagrindinis šio bandymo tikslas - įvertinti automobilio variklio būklę. „Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekį. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, - pažymi techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas. „Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos. Ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Taip išmatuojama, kiek šviesos išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę“, - paaiškino R. Vėlavičius.
Jei kyla klausimas, kodėl dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką, tam yra paaiškinimas. „Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę“, - LRT.lt sako R. Vėlavičius.
Visa tai reiškia, kad patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų. „Automobilis į aplinka daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas“, - papildo R. Vėlavičius.
Techninės apžiūros specifika pagal variklio tipą ir amžių
Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai varomi benzinu, tiek dyzelinu. Kadangi skiriasi šių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu. „Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė“, - skirtumą paaiškina R. Vėlavičius.
Tačiau jeigu jūsų vairuojamas ir tikrinamas automobilis yra apynaujis, gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu ir į išmetimo sistemą specialios įrangos nedės. „Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. Gali būti, kad tikrinimo metu bus naudojama tik diagnostinė jungtis. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime ir tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą“, - aiškina R. Vėlavičius.
„Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, nieko nepadarysi ir techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra“, - be užuolankų sako I. Burinskas. Visgi didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu. Tačiau ir šiuo atveju reikia žinoti, kas nutiko iš tikrųjų. „Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą“, - papildo I. Burinskas.
Naujovės techninėje apžiūroje
Jau netrukus techninių apžiūrų (TA) centruose vairuotojų laukia naujovės. Planuojama, kad jau pavasarį pradės veikti sistema, kuri apynaujuose automobiliuose automatiškai leis patikrinti išmetamąsias dujas. Ši naujiena aktuali tik kelerių metų senumo automobilius vairuojantiems žmonėms. Buvo daug nepatenkintų, kai automobilių patikros metu dyzeliniai varikliai laisva eiga buvo sukami iki maksimalių apsukų norint patikrinti išmetamųjų dujų sudėtį. Bent jau naujesnių modelių savininkams galvos dėl nebeturėtų skaudėti. OBD (On-board diagnostics) vadinamas sprendimas iš esmės yra automobilio kompiuterių gebėjimas be įsikišimo nustatyti ir pranešti savo diagnostinę informaciją. OBD suteikia prieigą prie įvairių transporto priemonės sistemų. Mes planuojame šiais metais pilnai įdiegti OBD išmetimo testo atlikimą. Tiesiog kai bus galimybė prisijungti prie automobilio specialiosios jungties ir pagal tam tikrą standartą nuskaityti parametrus, pagal juos galėsime spręsti apie išmetimo sistemos veikimą ir būklę. „Į šį patikros lauką daugiausiai patenka tie automobiliai, kurie pagaminti nuo 2015 metų ir vėliau. Ateityje tokių automobilių vis daugės ir patikra taps vis aktualesnė“, - teigė A. Vėlavičius.
„Kol kas neplanuojame jungtis per valdymo bloką. Šiandien nelabai yra galimybės visiems automobiliams taikyti vienodus metodus. Nėra išdirbta technologija ir tarptautiniu mastu, nėra vieningų reikalavimų šių sistemų tikrinimui. Kiekvienas gamintojas turi savo technologijas ir šiai dienai vienodų galimybių patikrinti nėra. „Tuomet naujovių bus nemažai. Įsigalioja nauji reikalavimai susiję su pakabinamais įtaisais. Kiek anksčiau jau atsirado šis reikalavimas, tačiau dabar didesnis dėmesys bus kreipiamas stabilumo kontrolėms. Ši patikra vyks ne jungiantis prie automobilio kompiuterio, o naudojantis automobilio prietaisais, rodmenimis. Taip pat vyks padangų slėgio kontrolės sistemų patikra. Didesnis dėmesys bus kreipiamas elektroninėms automobilio sistemoms“, - vardino R. Vėlavičius.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas teigia, kad esminis naujo reglamento fragmentas yra transporto priemonių vertinimo klasifikavimas. „Vienas iš pagrindinių pakeitimų - detalizuojami konkretūs trūkumai. Jeigu bus nustatytas kažkoks trūkumas, jis bus apibrėžtas trimis vertinimais: nedidelis trūkumas, didelis trūkumas, pavojingas trūkumas. Nebebus galimybės interpretacijai. Trūkumai bus vertinami vienareikšmiškai. Mano manymu, vairuotojams nuo to bus tik geriau, nes nebeliks dviprasmybių konkrečiose vertinimo srityse“, - DELFI sakė O. Pauliukovas.
Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad gegužės 21-ąją dieną įsigaliosiančiame reglamente nebus kažko, ką būtų galima vadinti „revoliucija“. „Didžioji dalis pakeitimų, susijusių su kelių transporto priemonių privalomąja technine apžiūra, jau buvo padaryti 2012 - 2013 metais, todėl šiemet įsigaliosiantys pakeitimai yra daugiau redakcinio pobūdžio, patikslinantys sąvokas, techninių trūkumų klasifikavimą ir jų vertinimą“, - teigė R. Vėlavičius.
Specialistas DELFI išskyrė kelias techninių reikalavimų ir trūkumų vertinimo naujoves. Šiek tiek sušvelninamas į vairuotojo matymo lauką patenkančių stiklų šviesos laidumo procentas. Šiuo metu galioja reikalavimas, kad priekinio stiklo šviesos laidumas būtų ne mažesnis negu 75 proc. Naujojoje redakcijoje pažymima, kad šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 70 proc., o šarvuotų transporto priemonių atveju ne mažesnis negu 60 proc. Viena iš naujovių - lengvuosiuose automobiliuose (M1 klasė), kurie pradėti naudoti (pirmą kartą įregistruoti) po 2014 m. lapkričio 1 d. turės būti tikrinama padangų oro slėgio kontrolės sistema ir elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESC).
Naujuosiuose techniniuose reikalavimuose didesnis dėmesys skiriamas įtaisams, turintiems apsaugoti pėsčiuosius ir lengvųjų transporto priemonių vairuotojus bei keleivius nuo sužalojimų, susidūrus su sunkiąja transporto priemone - sunkiųjų transporto priemonių priekinėms, galinėms bei šoninėms apsaugoms nuo palindimo po transporto priemone.
Viena didesnių patikros naujovių - numatoma galimybė kai kuriuos automobilius tikrinti jungiantis prie jų borto kompiuterių per vadinamąsias OBD (On-board diagnostics) jungtis. „Tai ypač aktualu tikrinant hibridinius automobilius, kurių vidaus degimo varikliai „pažadinami“ tik naudojant specialius algoritmus, taip pat tikrinant dyzelinių automobilių dūmingumą, kai dėl techninių priežasčių neįmanoma arba nerekomenduojama taikyti įprastinę patikros procedūrą, kurios metu variklis turi veikti ribotuvo ribojamais sūkiais. Galimas tokios situacijos pavyzdys - dokumentais pagrįstas dyzelinio variklio remontas, kurio metu buvo pakeistas alkūninis velenas. Žinoma tam, kad būtų galima taikyti naująją patikros procedūrą, automobilyje turi būti veiksminga OBD sistema“, - sakė R. Vėlavičius.
Nepaisant numatytos naujovės, pagrindiniu išmetamųjų dujų patikros būdu automobiliams, atitinkantiems „Euro 5“ arba žemesnes emisijų klases (automobiliai, kurie pradėti eksploatuoti iki 2015 m. rugsėjo mėn.), ir toliau išlieka tiesioginis išmetamųjų dujų matavimas. Jokie kiti parametrai, išskyrus išmetamųjų dujų rodiklius, per OBD nebus tikrinami. Be to, tais atvejais, kai naujos kartos automobilio kompiuterinė techninės būklės ataskaita atrodys nepriekaištingai, tačiau realus vaizdas (dyzelinio variklio dūmingumas) kels abejonių - kontrolieriai visuomet patikrins išmetamąsias dujas tiesioginio matavimo būdu, naudodami dujų analizatorių arba dūmingumo matuoklį. „OBD patikra tik dabar pradedama taikyti todėl, kad senesnės kartos automobiliuose įdiegta atitinkama automobilio vidinė diagnostikos (savidiagnostikos) sistema kompetentingų institucijų nebuvo pripažinta pakankamai patikima, kad ja būtų galima pakeisti tiesioginį matavimą. Kalbant apie 15 m. ir senesnius automobilius, aptartų OBD jungčių juose galime visai nerasti“, - DELFI tikino R. Vėlavičius.
Pasak pašnekovo, transporto priemonių techninės apžiūros metu daugiau dėmesio bus skiriama priekabų prikabinimo įtaisams. Kalbant apie šviesas, techninės apžiūros centruose bus tikrinama ar automobilyje įrengtų priekinių rūko žibintų, kurių spinduliuojama šviesa turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją, šviesos srautas nėra aukščiau negu tame pačiame automobilyje įrengtų artimosios šviesos žibintų skleidžiamas šviesos srautas. Jei transporto priemonės kėbule „iškaltas“ numeris yra stipriai paveiktas korozijos ar dėl kitų priežasčių sunkiai įskaitomas, transporto priemonę bus galima identifikuoti vadovaujantis transporto priemonės gamintojo lentelėje įrašytu identifikavimo numeriu.
Diskusija: Tarptautinė patirtis – ar ji vertinama Lietuvos darbo rinkoje
